Su naująja valdžia aptarti išeivijos reikalai
LORETA TIMUKIENĖ
Neseniai Lietuvoje viešėjo Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB)
pirmininkė Regina Narušienė. Kaip sakė R. Narušienė,
pagrindinis šios kelionės tikslas buvo prisistatyti naujai
Lietuvos valdžiai – Seimo pirmininkui, ministrui pirmininkui ir
kitiems valdžios žmonėms. Šių susitikimų metu pirmininkė
išsakė nuostatą, kad Lietuvos valdžia, prieš priimdama
sprendimus, susijusius su išeivija, turėtų įsiklausyti į
užsienyje gyvenančių lietuvių nuomonę bei įvertinti PLB vaidmenį.
Aptarti ir kiti išeivijos ryšių su tėvyne klausimai:
Pilietybės įstatymas, Seimo ir PLB komisijos darbas, ryšiai su
Vyriausybe bei išeivijos dalyvavimas Lietuvos gyvenime.
Šiuo metu laukiama pasikeitimų, susijusių su Tautinių mažumų ir
išeivijos departamento (TMID) pertvarka. Patvirtintoje naujosios
LR Vyriausybės programos 13 str. teigiama, kad ,,iki 2009 m. birželio 1
d. panaikinsime Tautinių mažumų ir išeivijos reikalų
departamentą prie LR Vyriausybės, išeivijos reikalų koordinavimą
perduodami Užsienio reikalų ministerijai ir Tautinių mažumų reikalų
koordinavimą Kultūros ministerijai”.
Sausio 26 d. Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas priėmęs tautinių mažumų
organizacijų atstovus sakė, kad TMID pertvarka bus teigiamas postūmis
veiksmingesniam ir tautinių mažumų, ir išeivijos klausimų
sprendimui.
2006 m. rugpjūčio 9 d. PLB XII Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje
teigiama: ,,PLB mano, kad tautinių mažumų ir užsienio lietuvių reikalai
yra iš esmės skirtingi ir todėl siūlo įsteigti atskirą įstaigą,
įgyvendinančią Lietuvos valstybės politiką išeivijos klausimais,
kuri koordinuotų veiklą ir finansavimą, siekiant išlaikyti
užsienyje gyvenančių lietuvių tautinį tapatumą ir sudarant galimybes
jiems integruotis į Lietuvos visuomenę. Šios įstaigos veiklą
koordinuotų taryba, sudaryta iš PLB ir Lietuvos Respublikos
valstybės įstaigų deleguotų atstovų.”
Kaip sakė PLB pirmininkė, nauja valdyba, nepaisydama PLB
išsakytos nuostatos, nusprendė perduoti užsienio lietuvių
reikalų koordinavimą Užsienio reikalų ministerijai. R. Narušienė
į tokius pasikeitimus žiūri gana skeptiškai: ,,Užsienio lietuvių
yra daugiau kaip vienas milijonas, tai maždaug ketvirtadalis tautos.
Šie žmonės pažeminami paskiriant jų reikalais rūpintis bet
kokiai vienai ministerijai. Nei viena ministerija negali patenkinti
užsienio lietuvių įvairių poreikių ir reikalavimų. Užsienio lietuviai
turi bendradarbiauti su Švietimo ir mokslo, Kultūros,
Teisingumo, Vidaus reikalų ir kitoms ministerijoms. Be to, Užsienio
reikalų ministerija rūpinasi užsieniečių reikalais. Užsienio lietuviai
yra ne užsieniečiai – jie yra savos tautos dalis.”
Sausio 6 d. Užsienio reikalų ministerija sukvietė įvairių organizacijų
ir įstaigų atstovus aptarti išeivijos politikos svarbiausių
uždavinių. Susitikime dalyvavo Lietuvos išeivijos instituto
vadovas prof. Egidijus Aleksandravičius, Tarptautinės migracijos
organizacijos filialo Lietuvoje vadovė dr. Audra Sipavičienė, Lietuvos
išeivijos instituto atstovė dr. Daiva Kuzmickaitė, LGAVO
prezidentas dr. Daumantas Matulis, parlamentaras dr. Mantas Adomėnas,
Lietuvių grįžimo į tėvynę informacijos centro direktorius Žilvinas
Beliauskas ir laikinai einanti TMID vadovės pareigas Vida
Bagdonavičienė. Užsienio reikalų ministras pranešė, jog yra
numatoma steigti Išeivijos reikalų tarybą prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybės.
PLB pirmininkės susitikime su premjeru ir Užsienio reikalų ministru
buvo sakoma, kad ši Taryba darys politinius sprendimus ir kad
joje dalyvaus PLB atstovai, patys ministrai, vadovaujant premjerui, o
administracinius reikalus tvarkys Užsienio reikalų ministerija. R.
Narušienės nuomone, tokia Taryba gali būti sukurta, jei ji
susirinktų dažnai ir jei ji nustatytų departamento kryptį, gaires,
programą, sąmatą ir įvertintų departamento veiklą. Departamentas
neturėtų būti kokios nors ministerijos dalis, bet turi būti tiesiogiai
atsakingas Vyriausybei ar net Seimui. Susitikime su premjeru buvo
sutarta, kad galutinis sprendimas šiuo klausimu nebus padarytas,
kol nebus patobulintas šis pasiūlymas ir pasitarta su PLB
valdyba.
Susitikime su Seimo pirmininku A. Valinsku R. Narušienė aptarė
PLB indėlį atkuriant svarbius Lietuvos paveldui statinius, buvo kalbama
apie Valdovų rūmų statybą.
PLB pirmininkės susitikimuose su Lietuvos valdžios atstovais nebuvo
išvengta ir vienos svarbiausių šiuo metu užsienyje
gyvenantiems lietuviams – dvigubos pilietybės – temos. R.
Narušienės paklausėmė, kokios nuostatos laikosi naujoji
šalies valdžia šiuo klausimu. Ji sakė, kad tie, kurie yra
susipažinę su šiuo reikalu, supranta problemą. Tarp tokių geros
valios Lietuvos žmonių, pasak R. Narušienės, yra Seimo ir
Vyriausybės narių.
Kaip žinome, prezidentas Valdas Adamkus sudarė darbo grupę su
pilietybės klausimais susijusiems teisės aktų projektams parengti.
Šioje darbo grupėje buvo paskirti dirbti Vilniaus universiteto
teisininkai buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Egidijus Kūris,
Arvydas Andriuškevičius, Dainius Žalimas, Mykolo Romerio
universitete dirbantys buvęs KT teisėjas Egidijus Jarašiūnas,
Gediminas Mesonis, Vytautas Sinkevičius, Elena Vaitiekienė ir buvęs KT
pirmininkas Jonas Žilys bei Seimo Teisės departamento direktorius
Andrius Kabišaitis. Už darbo grupės veiklą atsakinga prezidento
patarėja teisės klausimais A. Rauličkytė. Ši darbo grupė iki
vasario 1 d. turi pateikti savo pasiūlymus, kaip tobulinti pilietybės
santykius reguliuojančius teisės aktus. Kaip sakė A. Rauličkytė,
šiuo metu vyksta itin įtemptos diskusijos grupėje, siekiant
bendro sutarimo dėl tam tikrų svarbiausių jo nuostatų. Todėl, pasak
prezidento patarėjos, iki darbo grupė apsispręs dėl svarbiausių
nuostatų, parengs numatytus teisės aktų projektus bei pristatys savo
siūlymus prezidentui, ji negali nieko konkrečiau komentuoti. Projekto
pristatymas prezidentui planuojamas pirmą vasario savaitę.
,,PLB nuostata visuomet buvo ir yra, kad mes, visi užsienio lietuviai,
turime prigimtinę teisę į Lietuvos pilietybę, kurios niekas negali
atimti ar panaikinti. Konstitucija mums suteikia pilietybę gimstant (12
str.), o Konstitucijos 18 str. aiškiai teigia, jog
‘žmogaus teisės yra prigimtinės’, bei 29 str. teikia, jog
‘žmogaus teisių negalima varžyti’”. Yra neteisinga
kalbėti apie ‘dvigubą pilietybę’. PLB niekada nerėmė ir
neremia siekio visiems suteikti dvigubą neribotą pilietybę. Tikiuosi,
nauja valdžia tai supranta”, – sakė R. Narušienė.