ALKA darbuotojos (iš k.): Eglė Varnienė, nuolatinė ALKA’os darbuotoja, Regina Vasauskaitė, atvykusi iš Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekos su LR Kultūros ministerijos finansine parama, 3 mėnesius praėjusių metų vasarą katalogavo ,,Kunigų vienybės” archyvą, ir seselė Onutė Mikailaitė, kuri tvarko kun. Stasio Ylos archyvą.

JAV lietuvių kultūrinio paveldo išsaugojimo problemos ir galimybės

ALGIS LUKAS
JAV LB tarybos narys

Kultūrinis palikimas susideda iš įvairių kultūros šakų, iš kurių kiekviena turi savas išlaikymo problemas. Ir jų išlaikymo galimybės sudaro atskiras temas. Šiuo metu didžiausią rūpestį kelia lietuviškų bažnyčių uždarymas ir Amerikos lietuvių archyvų išlaikymas.

Bažnyčios

Pirmųjų imigrantų į Ameriką kūrimosi metu, XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje, parapijos kūrėsi tautiniais pagrindais. Buvo kuriamos lietuvių, lenkų, airių, italų, slovakų ir kitų imigrantų tautinės parapijos. Tais laikais tautinės bažnyčios buvo gausiai lankomos ir buvo pakankamai kunigų jas aptarnauti. Vyskupijos tautinių parapijų kūrimąsi laimino, nes nauji imigrantai nelabai mokėjo vietinę anglų kalbą, norėjo melstis sava kalba ir, be to, tos parapijos vyskupijai buvo pelningos. Vyskupijos augo ir klestėjo.

Pasikeitė laikai: apylinkės ir parapijos, susibūrusios tautiniais pagrindais, prarado savo parapijiečius. Kai kur tas parapijas perėmė kitų imigrantų bangos. Yra skaičiuojama, kad Amerikoje buvo sukurta iki 150 lietuvių bažnyčių. 1941 metais veikė 130 lietuviškų parapijų, 2001 metais – 79 parapijos. Šiuo metu yra likusios tik apie 35 lietuviškas bažnyčias ar koplyčias, kuriose dar yra laikomos šv. Mišios lietuvių kalba.

Vyskupijos, matydamos senose bažnyčiose mažėjančius skaičius parapijiečių ir kunigų trūkumą jas aptarnauti, imasi griežtų veiksmų parapijas sujungiant ir panaikinant tautines bažnyčias. Pavyzdžiui, Allentown, Pennsylvanijos vyskupija paskelbė parapijų pertvarkymo planą, kuris sujungs mažesnes parapijas į didesnes taip, kad kunigui nereikėtų važinėti po tris ar keturias bažnyčias, bet parapijiečiai suplauktų į vieną didesnę bažnyčią, kur vyktų pilnas religinis jų aptarnavimas. Dėl kunigų trūkumo vienas kunigas aptarnaus 2,400 žmonių. Tautinių kapinių administravimas taip pat bus perkeltas į centrinės parapijos įstaigas. Tas pertvarkymas vien tik Allentown vyskupijoje palies apie devynias lietuvių įsteigtas parapijas. Panaši tautinių parapijų uždarymo politika yra priimta daugelyje kitų vyskupijų. Clevelando Dievo Motinos Nuolatinės Pagalbos parapiją žadama sujungti su kitomis aplinkinėmis parapijomis. Nėra aišku, kuri iš tų bažnyčių išliks.

2007 metais, pradėjęs ruošti foto albumą „Lietuvių kultūrinis paveldas Amerikoje”, buvau nusprendęs įtraukti į tą leidinį tik veikiančias lietuvių parapijas, bet per tuos vienerius metus bent aštuonios bažnyčios, kurias aplankiau, buvo įtrauktos į uždaromų bažnyčių sąrašą.

Bažnyčios yra uždaromos dėl trijų priežasčių: parapijiečių trūkumo, kunigų stokos ir kai kur dėl reikalingo bažnyčios remonto. Be abejo, prisideda ir tai, kad kai kurios vyskupijos, norėdamos sukelti joms reikalingas lėšas, žada uždarytas bažnyčias ir joms priklausančius žemės sklypus parduoti.

Bažnyčių išgelbėjimo galimybės

JAV yra pasirašiusi sutartį su Lietuvos Respublika dėl kultūrinio paveldo išsaugojimo abejose šalyse. Apie šią sutartį buvau rašęs anksčiau. Sudarytos sutarties naudingumas išsaugant Amerikos lietuvių kultūrinius objektus neduoda daug vilties. Nors LR ambasada Amerikoje, LR Kultūros ministerija ir LR prezidentas dėjo pastangas pasinaudoti šiuo JAV/LR susitarimu, siekiant padėti išsaugoti nuo uždarymo Aušros Vartų bažnyčią New Yorke ir Šv. Jurgio bažnyčią Pennsylvanijoje, teigiamų pasekmių nebuvo. JAV/LR Kultūrinio palikimo sutartį JAV nelabai galime pritaikyti, nebent tai būtų taikoma, norint gauti valstybinį pripažinimą, kad koks nors pastatas, paminklas, bažnyčia ar kapinės turi istorinę, architektūrinę ar kultūrinę reikšmę. Gavus tokį istorinės ar architektūrinės reikšmės pripažinimą, galima pasinaudoti valstybiniais ar vietiniais įstatymais, kurie tokius objektus apsaugo.

2008 metų vasarą turėjau progos gana išsamiai aptarti Amerikos lietuvių kultūros palikimo išsaugojimo galimybes su Irena Vaišvilaite, LR prezidento patarėja kultūriniams reikalams ir JAV/LR Kultūros paveldo išsaugojimo sutarties Lietuvos komisijos pirmininke. Kėliau klausimą: ar galime tikėtis kokios nors finansinės paramos iš Lietuvos vyriausybės išlaikyti bent istoriškai, architektūriškai ar meniškai reikšmingiausias mūsų bažnyčias? Jos atsakymas buvo, kad mes pirmiausia turime užsitikrinti iš mūsų religinių vadovų, kad bus kunigų, kurie galės tas bažnyčias aptarnauti, ir tik tada galime svarstyti apie galimą paramą iš Lietuvos vyriausybės bažnyčioms išlaikyti.

Dėl galimybės gauti kunigų mūsų lietuviškoms bažnyčioms JAV aptarnauti kreipiausi į mūsų Šiaurės Amerikos sielovadą, prelatą Edmundą Putrimą su klausimu: kokios pagalbos galime tikėtis iš mūsų dvasininkų ar Lietuvos vyskupų konferencijos, siekiant parūpinti reikiamų kunigų bent mūsų pačioms svarbiausioms lietuviškoms parapijoms? Prelato labai atviras atsakymas buvo toks:

Dauguma užsienio lietuvių kunigų artėja prie pensinio amžiaus.

Išeivijoje nėra pakankamai pašaukimų į kunigus ar vienuoles, kad būtų galima užpildyti spragas mūsų parapijose ir misijose Šiaurės Amerikoje.

Lietuvoje paskutiniu metu sumažėjo pašaukimų į kunigus ir vienuoles. Trūksta kunigų aptarnauti parapijas Lietuvoje.

Dėl naujų imigrantų srauto iš Lietuvos Lietuvių Bendruomenės Europoje smarkiai išaugo ir reikalauja kunigų jas aptarnauti.

Tad išvados yra tokios. Nelabai galime tikėtis paramos iš JAV/LR Kultūrinio paveldo išsaugojimo sutarties, norint mūsų bažnytinį palikimą Amerikoje išsaugoti. Nelabai galima laukti pagalbos ir iš mūsų religinių vadovų, užpildant kunigų trūkumo spragas mūsų parapijose. Lietuvių parapijos ir bažnyčios gali būti išlaikomos tik vietinių parapijiečių pastangomis įtikinant vietines vyskupijas, kad tautinės parapijos vis dar tarnauja plačiai lietuvių bendruomenei, kuri tas bažnyčias lanko ir remia.

Archyvai

Sparčiai nykstant mūsų tautinėms parapijoms, kyla kitas klausimas: kas atsitinka su bažnyčių kultūriniu turtu, istoriniais dokumentais, lietuvių sukurtu meniniu palikimu, kai bažnyčios, vienuolynai ir kultūros centrai yra uždaromi? Ar nereikėtų pagalvoti, kur tokį kultūrinį palikimą sukaupti? Ar toks kultūrinis ir istorinis palikimas nėra svarbus Lietuvai? Ar neturėtų Lietuva prisidėti jį išsaugant?

Amerikos lietuvių organizacinė ir kūrybinė istorija yra sukaupta mūsų archyvuose. Šiuo metu yra du pagrindiniai archyvai:

Pasaulio lietuvių archyvas — dabar Lituanistikos studijų ir tyrimo centro priežiūroje Jaunimo centre, Chicagoje.

Amerikos lietuvių kultūros archyvas (ALKA) Putname, Connecticut.

Abu šie archyvai yra sukaupę milžiniškus lietuviškų organizacijų Amerikoje veiklos, išeivijos spaudos ir kultūrinės veiklos fondus. Jais pasinaudoti atvyksta kas metai po keletą mokslininkų iš Lietuvos, kurie ruošia akademines studijas ar žada leisti knygas apie Amerikos lietuvius, jų gyvenimo istoriją, kūrybą ir reikšmę Lietuvos valstybingumui. Toliau tuos archyvus kataloguojant, juos administruojant ir tinkamai išlaikant reikia mūsų JAV Lietuvių Bendruomenės (LB), Lietuvių Fondo (LF) ir LR Kultūros ministerijos nuolatinės paramos. Reikia sumokėti nuomas, administracijos išlaidas ir išlaikyti profesionalių archyvistų kadrus, kad šie archyvai galėtų išlaikyti tinkamą katalogavimo ir aptarnavimo lygį.

Šiuo metu nei LB, nei LF neskiria pakankamai dėmesio šiems archyvams išlaikyti. Archyvai išsilaiko iš pajamų nuo jų sukauptų fondų ir LF kasmetinių paskyrimų. Užtikrint archyvų ilgalaikę ateitį reikia imtis šių veiksmų:

Sudaryti ilgalaikę Amerikos lietuvių archyvų išlaikymo programą.

Raginti lietuvių religines ir pasauliečių organizacijas perkelti savo archyvus ir kultūriškai bei istoriškai reikšmingą turtą į Pasaulio lietuvių archyvą Chicagoje arba ALKA Putname. Tai turi būti daroma dar prieš bažnyčių ar organizacijų uždarymą, kada dar yra žmonių, kurie tą turtą pažįsta ir jį vertina.

JAV LB ir LF turi kreipti didesnį dėmesį į Amerikos lietuvių archyvų išlaikymą.

JAV LB per PLB ir LR Seimo komisiją turėtų kelti Amerikos lietuvių archyvų išlaikymo klausimą ir siekti finansinės paramos iš Lietuvos Respublikos archyvams tvarkyti ir juos išlaikyti. Tai yra dalis Lietuvos istorijos ir archyvinis jos turtas.    

Amerikos lietuvių kultūrinio paveldo išsaugojimas yra vienas iš svarbiausių mūsų šiuolaikinių uždavinių. Šiuo metu JAV LB Kultūros taryba skiria daug dėmesio būtent šiam klausimui.

Pranešimas buvo skaitytas praėjusiame JAV LB Tarybos suvažiavime Bostone 2008 m. rugsėjo mėn. 

Amerikos lietuvių kultūros archyvas ALKA, Putname, kuriame
yra kaupiami Amerikos lietuvių kultūriniai ir istoriniai archyvai.
A. Luko nuotraukos