Prezidento George Walker Bush palikimas
I dalis
ALEKSAS VITKUS
Aštuonerius (2001–2008) metus buvęs Amerikos prezidentu,
George W. Bush pasitraukė į priverstinę pensiją dėl JAV Konstitucijos
1951 m. priimtos dvi kadencijas ribojančios pataisos. Taip
žiniasklaidos įvairiai vertinamas, o paskutiniu laiku dažniausiai
piktai kritikuojamas, Ameriką tvarkyti jis paliko naujajam prezidentui
Barack H. Obama.
Pasiekti Baltuosius rūmus prezidentui Bush buvo sunkiau negu bet kuriam
kitam Amerikos prezidentui, nes jo 2000 m. kovoje prieš
demokratų kandidatą, buvusį viceprezidentą Al Gore pergalė
paaiškėjo tik įsikišus Aukščiausiems Floridos ir
JAV teismams, praėjus penkioms savaitėms po rinkimų.
Dabar gal būtų gera proga bent trumpai užmesti akį į Bush kadencijos
laikotarpį, paminint kai kuriuos būdingesnius jo politikos, vidaus ir
užsienio sprendimus ir jų vykdymą.
Vos įžengęs į Baltuosius rūmus, Bush pasirašo stambų, daugiau
nei 1 trilijono dol. mokesčių sumažinimo įstatymą, kurį, nors ir
mažesniu mastu, pakartoja po dvejų metų. Netrukus jis pasirašo
įstatymą dėl laisvos prekybos (NAFTA) visame Vakarų pusrutulyje,
įskaitant JAV, Kanadą, Meksiką ir Pietų Amerikos valstybes. Ši
Bush tėvo pradėta ir toliau sūnaus plečiama teoriškai
nepriekaištinga, bet politiškai kontroversinė idėja
paliko Ameriką su gerokai sumažėjusia vietine pramone, kurios buvę
kraštui reikalingi gaminiai dabar ateina iš Kinijos ir
kitų Azijos valstybių.
Pasaulis nustemba, kai pačioje savo kadencijos pradžioje Bush
atšaukia Ameriką iš Kyoto sutarties dėl pasaulio klimato
kaitos suvaldymo. Nors iš principo Bush ir rėmė Kyoto nutarimus,
Kongresui jų patvirtinti nepateikė, aiškindamas, kad leidžiamo į
atmosferą anglies dvideginio (C02) ir panašūs suvaržymai gali
neigiamai paveikti JAV pramonę. Nepatiko jam ir tai, kad ta pačia
sutartimi Kinija, labiau teršianti orą negu JAV, buvo gavusi ne
visai pateisinamų lengvatų.
Jam dar naujose pareigose gerai nesušilus įvyksta ir didysis
2001 m. rugsėjo 11 d. teroro išpuolis, pareikalavęs beveik 3,000
amerikiečių gyvybių. Bush į jį ugningai reaguoja, ir jo populiarumas
pakyla iki 90 proc. Jau kitą mėnesį Bush siunčia kariuomenę į
Afganistaną ieškoti įtariamų teroristų. Sugauti įtariamieji yra
patalpinami specialioje naujai sukurtoje Guantanamo Bay Kubos
stovykloje, kurią Obama šįmet, tik įžengęs į Baltuosius rūmus,
pažadėjo kuo greičiau uždaryti. Spalio 26 d. Bush pasirašo
drastišką „USA Patriot” įstatymą, kuriuo buvo labai
išplėstos valdžios teisės stebint, ieškant ir traukiant
atsakomybėn bet ką, įtariamą galimu teroro išpuoliu. Liberalai
įstatymą vadina nekonstituciniu.
Apibendrindamas savo pirmuosius prezidentavimo metus Bush pavadina
Iraką, Iraną ir Šiaurės Korėją esant pasaulinio blogio
ašimi (axis of evil), iššaukiančiai („bring
them on”) pareikšdamas, jog, reikalui esant, Amerika turės
teisę pati pirma užpulti bet kokią jai grasinančią valstybę. Netrukus
jam pavyksta paveikti Kongresą, leidusį jam naudoti jėgą prieš
Iraką. Nors Jungtinių Tautų organizacija ir nepritaria tokiam JAV
žygiui prieš Iraką. Tam priešinosi Rusija, Kinija,
Prancūzija ir Vokietija. Bush, padedant tik Anglijai, gąsdindamas
amerikiečius, jog Irakas turi „masinio naikinimo ginklus”
(WMD), 2003 m. kovo 19 d. pradeda prieš Iraką dar ir
šiandien besitęsiantį karą. Po trijų savaičių užimama Irako
sostinė Baghdad. Netrukus (2003 m. gruodžio 13 d.) yra sugaunamas ir
pats Irako vadovas Saddam Hussein. Priimamas ir įstatymas,
reikalaujantis didesnės mokyklų atsakomybės vaikų mokyme („No
Child Left Behind”). Pirmosios kadencijos metu priimami ir du
reikšmingi pajamų ir palikimo mokesčių sumažinimo įstatymai.
2004 m. lapkričio rinkimuose Bush labai nežymia persvara nugali
demokratų partijos oponentą sen. John Kerry, kur tik vienos valstijos
– Ohio – balsai jam nulėmė pergalę. Buvęs populiariu
prezidentu per visą savo pirmąją kadenciją, jo populiarumas antros
kadencijos metu pamažu krito, kol pagaliau tik 19 proc. amerikiečių
pasisakė einą už jo politiką.
Kalbos apie belaisvių kankinimą 2002 m. įrengtuose Abu Ghraib ir
Guantanamo kalėjimuose dažnėja, ir Bush populiarumas dar sumažėja, kai
jo administracijos saugumo organai yra apkaltinami nelegaliais telefono
pokalbių pasiklausymais. O karas prieš Iraką vis dar vyksta ir
nesimato jo galo. Padėtis kiek pagerėja, kai 2007 m. Bush į Iraką
pasiunčia papildomų 21,500 vyrų kariuomenę, o krašto valdžią
perduoda pačiai Irako išrinktai vyriausybei.
Bush mėginimai pakeisti socialinio ir sveikatos aprūpinimo įstatymus
nepriimami, abejojančioje tautoje neradę pakankamo pritarimo. Kiek
vėliau (2005 m. rugpjūčio 29 d.) Louisiana ir kitas kaimynines
valstijas nusiaubia milžiniška Katrinos vardu pavadinta audra.
Bush administracija yra tuojau apkaltinama dėl perdėm lėto atsako į tą
didžiulę nelaimę. 2006 m. neprezidentiniuose rinkimuose respublikonai
praranda Atstovų rūmų ir Senato daugumą. Dėl to prezidento
veiksmingumas gerokai nukenčia, nors dėl 2007 m. prasidėjusio
ekonominio nuosmukio demokratai ir toliau kaltina prezidentą. Atėjus
2008 metams, Amerikos ekonomika dar labiau susvyruoja, ypač pristojus
namų statybai ir pradėjus kristi jų kainoms. Netrukus žlugo keli
stambūs bankai ir kitos finansinės įstaigos. Kai kurias jų
išsigandusi vyriausybė bandė gelbėti spalio 3 d. 750 mlrd.
dolerių pagalbos („ballout”) paketu, skubiai, be jokio
didesnio ar geriau apgalvoto plano.