Prezidento George Walker Bush palikimas
I dalis

ALEKSAS VITKUS

Aštuonerius (2001–2008) metus buvęs Amerikos prezidentu, George W. Bush pasitraukė į priverstinę pensiją dėl JAV Konstitucijos 1951 m. priimtos dvi kadencijas ribojančios pataisos. Taip žiniasklaidos įvairiai vertinamas, o paskutiniu laiku dažniausiai piktai kritikuojamas, Ameriką tvarkyti jis paliko naujajam prezidentui Barack H. Obama.
Pasiekti Baltuosius rūmus prezidentui Bush buvo sunkiau negu bet kuriam kitam Amerikos prezidentui, nes jo 2000 m. kovoje prieš demokratų kandidatą, buvusį viceprezidentą Al Gore pergalė paaiškėjo tik įsikišus Aukščiausiems Floridos ir JAV teismams, praėjus penkioms savaitėms po rinkimų.

Dabar gal būtų gera proga bent trumpai užmesti akį į Bush kadencijos laikotarpį, paminint kai kuriuos būdingesnius jo politikos, vidaus ir užsienio sprendimus ir jų vykdymą.

Vos įžengęs į Baltuosius rūmus, Bush pasirašo stambų, daugiau nei 1 trilijono dol. mokesčių sumažinimo įstatymą, kurį, nors ir mažesniu mastu, pakartoja po dvejų metų. Netrukus jis pasirašo įstatymą dėl laisvos prekybos (NAFTA) visame Vakarų pusrutulyje, įskaitant JAV, Kanadą, Meksiką ir Pietų Amerikos valstybes. Ši Bush tėvo pradėta ir toliau sūnaus plečiama teoriškai nepriekaištinga, bet politiškai kontroversinė idėja paliko Ameriką su gerokai sumažėjusia vietine pramone, kurios buvę kraštui reikalingi gaminiai dabar ateina iš Kinijos ir kitų Azijos valstybių.

Pasaulis nustemba, kai pačioje savo kadencijos pradžioje Bush atšaukia Ameriką iš Kyoto sutarties dėl pasaulio klimato kaitos suvaldymo. Nors iš principo Bush ir rėmė Kyoto nutarimus, Kongresui jų patvirtinti nepateikė, aiškindamas, kad leidžiamo į atmosferą anglies dvideginio (C02) ir panašūs suvaržymai gali neigiamai paveikti JAV pramonę. Nepatiko jam ir tai, kad ta pačia sutartimi Kinija, labiau teršianti orą negu JAV, buvo gavusi ne visai pateisinamų lengvatų.

Jam dar naujose pareigose gerai nesušilus įvyksta ir didysis 2001 m. rugsėjo 11 d. teroro išpuolis, pareikalavęs beveik 3,000 amerikiečių gyvybių. Bush į jį ugningai reaguoja, ir jo populiarumas pakyla iki 90 proc. Jau kitą mėnesį Bush siunčia kariuomenę į Afganistaną ieškoti įtariamų teroristų. Sugauti įtariamieji yra patalpinami specialioje naujai sukurtoje Guantanamo Bay Kubos stovykloje, kurią Obama šįmet, tik įžengęs į Baltuosius rūmus, pažadėjo kuo greičiau uždaryti. Spalio 26 d. Bush pasirašo drastišką „USA Patriot” įstatymą, kuriuo buvo labai išplėstos valdžios teisės stebint, ieškant ir traukiant atsakomybėn bet ką, įtariamą galimu teroro išpuoliu. Liberalai įstatymą vadina nekonstituciniu.

Apibendrindamas savo pirmuosius prezidentavimo metus Bush pavadina Iraką, Iraną ir Šiaurės Korėją esant pasaulinio blogio ašimi (axis of evil), iššaukiančiai („bring them on”) pareikšdamas, jog, reikalui esant, Amerika turės teisę pati pirma užpulti bet kokią jai grasinančią valstybę. Netrukus jam pavyksta paveikti Kongresą, leidusį jam naudoti jėgą prieš Iraką. Nors Jungtinių Tautų organizacija ir nepritaria tokiam JAV žygiui prieš Iraką. Tam priešinosi Rusija, Kinija, Prancūzija ir Vokietija. Bush, padedant tik Anglijai, gąsdindamas amerikiečius, jog Irakas turi „masinio naikinimo ginklus” (WMD), 2003 m. kovo 19 d. pradeda prieš Iraką dar ir šiandien besitęsiantį karą. Po trijų savaičių užimama Irako sostinė Baghdad. Netrukus (2003 m. gruodžio 13 d.) yra sugaunamas ir pats Irako vadovas Saddam Hussein. Priimamas ir įstatymas, reikalaujantis didesnės mokyklų atsakomybės vaikų mokyme („No Child Left Behind”). Pirmosios kadencijos metu priimami ir du reikšmingi pajamų ir palikimo mokesčių sumažinimo įstatymai.

2004 m. lapkričio rinkimuose Bush labai nežymia persvara nugali demokratų partijos oponentą sen. John Kerry, kur tik vienos valstijos – Ohio – balsai jam nulėmė pergalę. Buvęs populiariu prezidentu per visą savo pirmąją kadenciją, jo populiarumas antros kadencijos metu pamažu krito, kol pagaliau tik 19 proc. amerikiečių pasisakė einą už jo politiką.

Kalbos apie belaisvių kankinimą 2002 m. įrengtuose Abu Ghraib ir Guantanamo kalėjimuose dažnėja, ir Bush populiarumas dar sumažėja, kai jo administracijos saugumo organai yra apkaltinami nelegaliais telefono pokalbių pasiklausymais. O karas prieš Iraką vis dar vyksta ir nesimato jo galo. Padėtis kiek pagerėja, kai 2007 m. Bush į Iraką pasiunčia papildomų 21,500 vyrų kariuomenę, o krašto valdžią perduoda pačiai Irako išrinktai vyriausybei.

Bush mėginimai pakeisti socialinio ir sveikatos aprūpinimo įstatymus nepriimami, abejojančioje tautoje neradę pakankamo pritarimo. Kiek vėliau (2005 m. rugpjūčio 29 d.) Louisiana ir kitas kaimynines valstijas nusiaubia milžiniška Katrinos vardu pavadinta audra. Bush administracija yra tuojau apkaltinama dėl perdėm lėto atsako į tą didžiulę nelaimę. 2006 m. neprezidentiniuose rinkimuose respublikonai praranda  Atstovų rūmų ir Senato daugumą. Dėl to prezidento veiksmingumas gerokai nukenčia, nors dėl 2007 m. prasidėjusio ekonominio nuosmukio demokratai ir toliau kaltina prezidentą. Atėjus 2008 metams, Amerikos ekonomika dar labiau susvyruoja, ypač pristojus namų statybai ir pradėjus kristi jų kainoms. Netrukus žlugo keli stambūs bankai ir kitos finansinės įstaigos. Kai kurias jų išsigandusi vyriausybė bandė gelbėti spalio 3 d. 750 mlrd. dolerių pagalbos („ballout”) paketu, skubiai, be jokio didesnio ar geriau apgalvoto plano.