Dalis mokinių ir mokytojų su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministru V.Ušacku.
Užsienio lietuviai Lietuvai – ne našta, o privilegija
Vasario 1-osios popietę baigėsi tris dienas Hiuttenfeld, Vokietijoje,
vykęs Europos Lietuvių Bendruomenių (ELB) pirmininkų suvažiavimas, kurį
organizavo Vokietijoje veikiantis Europos lietuvių kultūros centras,
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) Europos kraštų reikalų
komisija bei Vokietijos Lietuvių Bendruomenė. Šalia gausiai
atstovaujamų Europos Lietuvių Bendruomenių ir Jaunimo sąjungų,
suvažiavimo programoje dalyvavo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų
ministras Vygaudas Ušackas, PLB valdybos pirmininkė Regina
Narušienė bei kiti užsienio lietuvių, LR valdžios ir
diplomatijos atstovai.
Prasidėjusi nuotaikinga muzikinė Vasario 16-osios gimnazijos mokinių
programa, suvažiavimo darbotvarkė nestokojo ir rimto darbo bei aktyvių
diskusijų. Sesijų metu buvo aptartas praeitų metų suvažiavime priimtų
rekomendacijų įgyvendinimas toliau įsigilinant į praktinius Lietuvos
institucijų bei užsienio lietuvių organizacijų bendradarbiavimo
klausimus. Atskirose sesijose buvo apžvelgtos ELB pastangos minint
Lietuvos vardo 1000-metį bei Vilnių – Europos kultūros sostinę
2009, supažindinta su svarbiausių šių metų bendrų renginių
– Europos lietuvių lituanistinių mokyklų sąskrydžio
„Draugystės tiltas” bei XIII PLB Seimo Vilniuje –
planais ir gairėmis.
Dalyvaujant užsienio reikalų ministrui buvo aptarti opiausi PLB ir LR
institucijų sąveikos klausimai. Savo kalboje ministras
išreiškė padėką užsienio lietuviams, o ypatingai pokario
išeivijos kartai, už lietuvybės išlaikymą ir nepailstamą
jos puoselėjimą bei patikino, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė (LRV)
vertina šias pastangas ir įsipareigoja dirbti išvien su
Europos Lietuvių Bendruomenėmis, sudarant palankias sąlygas tolimesniam
lietuvybės išlaikymui bei ieškant ir remiant naujus,
kūrybinius lietuvybės išlaikymo garantus. Vienas iš
svarbiausių prioritetų vykdant šią užduotį turėtų būti lietuvių
kalbos, istorijos ir tradicijų puoselėjimas steigiant ir suteikiant
pirmąją finansinę paramą projektams, turintiems savaiminio veikimo
galimybę, kaip antai pastaruoju metu aktyviai besikuriančios
savaitgalinės lituanistinės mokyklos užsienyje. Ministras taip pat
pasisakė už aktyvesnį dalyvavimą ir stipresnį užsienio lietuvių balsą
Lietuvos politiniame gyvenime ir pažymėjo, kad dabar yra pats metas
teikti siūlymus dėl užsienio lietuvių rinkimų į Lietuvos Seimą,
sukuriant sąlygas jiems Seime turėti vieną ar dvi
vietas. „Svarbu, kad milijoninė lietuvių diaspora turėtų
savo balsą politikoje”, – skatino Ušackas.
Bendrų diskusijų metu buvo iškeltas Lietuvos konsulinių įstaigų
užsienyje darbo veiksmingumo klausimas bei apkalbėti galimi tokių
problemų kaip asmens dokumentų ir civilinės metrikacijos
išdavimas, balsavimo reguliavimas bei kitų administracinių
reikalų sprendimai elektronizuojant šias sferas. Siekiant
išvengti finansinių sunkumų, kuriuos šiais metais gali
sukelti gerokai sumažintas Vyriausybės biudžetas, aptartos bendruomenių
renginių ir projektų finansavimo galimybės pasitelkiant ne tik Lietuvos
pinigus, tačiau ir užsienyje ieškant galimų finansavimo
šaltinių.
Dėmesys buvo atkreiptas ir į neigiamą Lietuvoje gyvenančių tautiečių
bei valdžios pareigūnų požiūrį į užsienyje gyvenančius lietuvius ir jų
veiklos finansavimą. „Lietuvos ‘mokesčių mokėtojai’
neturėtų nuogąstauti, neva neproporcingai didelė jų pinigų suma yra
paskiriama įvairiems sumanymams užienyje gyvenantiems lietuviams remti.
Lietuvos gyventojai galiausiai turėtų mumyse įžvelgti ne tariamą
naštą, bet įvairiapusę naudą tėvynei”, – tikėdamasi
tautiečių įžvalgumo išreiškė viltį Šveicarijos LB
pirmininkė Jūratė Caspersen. Nepaisant neprilygstamos reprezentacinės
užsienyje gyvenančių ir Lietuvos vardo populiarinimo labui visuomeniniu
pagrindu dirbančių lietuvių, vien oficialiais banko pavedimais į
Lietuvą grįžtantys pastarųjų pinigai ženkliai viršija valstybės
į jų veiklą investuotą sumą.
Plačiai ir karštai diskutuotas dvigubos pilietybės klausimas:
„Jeigu Lietuva atsisako suteikti mums Konstitucijoje užfiksuotą
prigimtinę teisę būti Lietuvos piliečiais, nesistengia sudaryti
geresnių sąlygų aktyviam dalyvavimui politinėje erdvėje, tuo atskirdama
mus nuo Lietuvos piliečių, kas tuomet mus dar skatina ir toliau
aktyviai prisidėti prie jos gerovės?”, – skatindama
veiksmingiau spręsti šiuos LR Vyriausybės vilkinamus užsienio
lietuviams opius klausimus sakė PLB valdybos pirmininkė R.
Narušienė.
Lietuvai išrinkus naują Seimą bei prieš keletą mėnesių
suformavus naują LR Vyriausybę, ypatingas dėmesys buvo skirtas
naujosios Vyriausybės strategijai užsienyje gyvenančių lietuvių
atžvilgiu. Bene didžiausio dėmesio ir skirtingiausių vertinimų sulaukė
TMID reorganizavimo klausimas: „Viena ministerija negali pilnai
atstovauti išeivijos interesams. Jeigu mes išties esame
laikomi lietuvių tautos dalimi, tuomet, lygiai kaip ir Lietuva, turime
būti atstovaujami visų ministerijų”, – nepritardama LRV
sprendimui naujai suformuotą Užsienio lietuvių reikalų departamentą
paversti tiesiogiai pavaldžiu Užsienio reikalų ministerijai sakė PLB
valdybos pirmininkė. Šis LRV nutarimas, sukėlęs nemažą užsienio
lietuvių nepasitenkinimą, pasak ministro, atšaukiamas nebus.
Tačiau atsižvelgdamas į vis didėjantį užsienio lietuvių poreikį
iškelti pastarųjų bendradarbiavimą su LR į aukščiausią
vykdomosios valdžios lygį, ministras pristatė naują LR Vyriausybės
ketinamos įkurti Užsienio lietuvių reikalų tarybos projektą. PLB
pritarimo šiai iniciatyvai atveju, užsienio lietuvių reikalų
taryba taptų aukščiausio lygio institucija, vadovaujama Ministro
pirmininko, kuri numatytų valstybės strateginės veiklos kryptis
užsienio lietuvių atžvilgiu ir koordinuotų visų žinybų, susijusių su
užsienio lietuvių reikalais, veiklą. Šią tarybą sudarytų
aštuonių ministerijų ministrai bei aštuoni PLB atstovai.
Sesijų metu buvo išsamiai aptartas šis ministro
pasiūlymas, drauge išsiaiškinta aparato veikimo logika
bei pradėta ieškoti būdų skirti bendruomenių atstovams.
Šis ELB pirmininkų suvažiavimas – jau trečias toks
pastarųjų metų renginys, suteikiantis unikalią progą Europos Lietuvių
Bendruomenių atstovams kartu su įvairių LR institucijų vadovais aptarti
Lietuvai ir jos išeivijai opias temas ir koordinuoti savo
veiksmus ieškant tinkamiausių sprendimų.
ELKC informacija
LR užsienio reikalų ministras
Vygaudas Ušackas apsilankė ir Vasario 16-osios gimnazijoje.
Ministras pasirašo svečių knygoje. Marytės Dambriūnaitės-Šmitienės nuotr.