Iki 2060-ųjų metų Lietuva sumažės beveik vienu ketvirtadaliu

ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS

Per ateinančius penkiasdešimt dvejus metus Lietuva sumažės ne savo plotu, bet gyventojų skaičiumi. Tokias pranašystes skelbia ,,Eurostat” statistikos tarnyba.

Už maždaug penkiasdešimties metų pagal gyventojų skaičių Didžioji Britanija pralenks Vokietiją bei Prancūziją ir taps gyventojais gausiausia valstybe Europos Sąjungoje. Nuo Vokietijos susivienijimo 1871 metais, Vokietija pirmavo pagal savo gyventojų skaičių, ekonominę ir karinę jėgą. Tačiau su 2060 metais dabartinė padėtis drastiškai pasikeis.

Didžioji Britanija taps gausiausia valstybe Europoje su 77 milijonais gyventojų. Dabar joje gyvena 61 milijonas. Iki tų pačių metų Prancūzijoje gyvens 72 mln., dabar joje gyvena 62 mln. Vokietija nuo dabar turimų 82 mln. gyventojų sumažės iki 71 mln. Italijoje gyvens maždaug tiek pat gyventojų – nuo dabar turimų 60 mln. sumažės iki 59 mln. Ispanija nuo turimų 45 mln. pasipildys iki 52 mln.

Šie visi pranašavimai yra paremti gimstamumo, mirtingumo ir imigracijų statistika. David Mash savo MarketWatch internetinėje svetainėje išspausdintuose komentaruose teigia, kad šie demografiniai gyventojų pokyčiai turės didelės įtakos Europos ateičiai ir jos ekonomikai. Numatomuose pokyčiuose didžiausią įtaką turės gyventojų senėjimas ir mažėjantis visų gyventojų skaičius. Su 2060 metais Europos Sąjungoje liks tik du dirbantieji kiekvienam asmeniui vyresniam nei 65 metai. Šiuo metu turime keturis dirbančiuosius kiekvienam vyresniam nei 65 metų asmeniui.

Nėra klausimo, kad šie pokyčiai taip pat turės milžinišką įtaką pensijų fondams. Senėjimo problema bus opesnė tose šalyse, kur numatomas gyventojų sumažėjimas. Tai: Vokietijoje ir daugelyje kitų Rytų Europos šalių, buvusių komunizmo įtakoje. Daugiausia gyventojų sumažės Bulgarijoje (28 proc.), Latvijoje (26 proc.), Lietuvoje (24 proc.), Rumunijoje (21 proc.) ir Lenkijoje (18 proc.). Visuose šiuose kraštuose, kaip ir kitose Rytų bloko šalyse (Čekijos Respublikoje, Slovakijoje, Slovėnijoje), seno amžiaus žmonių proporcija (t. y., vyresnių nei 65 metų gyventojų skaičius palyginus su dirbančiais asmenimis) per ateinančius 50 metų patrigubės iki 60 proc. ar daugiau.

Sekant ,,Eurostat” prognozėmis, 2060 metais Europos žemynas bus vėl pasidalijęs į dvi dalis. Tačiau tas pasidalijimas nebus tarp kapitalizmo ir komunizmo, bet tarp jaunimo Vakaruose ir senimo Rytuose.

Sveikatos paslaugos bei priežiūra (pvz., slaugos namai) plėsis ir didės šalyse su didėjančia vyresniųjų gyventojų proporcija. Tarp praėjusių 2008 ir 2060 metų 65 metų ir vyresnių žmonių skaičius beveik padvigubės – nuo dabar turimų 17 proc. iki 30 proc. Per tą patį laiką gyventojų proporcija 80 ir daugiau metų turinčiųjų grupėje net patrigubės – nuo esamų 4 proc. iki 12 proc. Jaunesniuose kraštuose – Didžiojoje Britanijoje ir Prancūzijoje – vyresnių gyventojų proporcija irgi didės, bet daug lėčiau. Tuo tarpu Vokietijoje ta proporcija keisis sparčiau.

Pabaigai dar noriu pridėti savo pastabas. Jei Lietuva ir toliau pirmaus pagal savižudybių, mažo gimstamumo, nelaimingų atsitikimų keliuose ir tautos išsivaikščiojimo (emigracijos) skaičių, nereikės laukti nei 2060 metų. Netrokškime šiose kraštų nykimo lenktynėse būti pirmieji.