SVEIKATOS KLAUSIMAIS
Knarkimas ir obstrukcinė miego apnėja
DALIUS KEDAINIS, MD
Lake St. Louis, MO
www.kedainisMD.com
Knarkimas yra labai paplitęs ir varginantis sveikatos sutrikimas.
Paminėjus žodį ,,sutrikimas”, turbūt pagalvosite: ,,Knarkimas?
Kas čia blogo?” Juk daug žmonių nuolat neišsimiega, vieni
vartosi nuo šono ant šono, kitus vargina nerimas ir
nemiga, dar kiti – lengvai užmiega, bet nuolat knarkia…
Deja, knarkimas miegant nėra toks jau nekaltas, kaip daugelis mūsų
linkę manyti. Mokslo tyrimai nustatė, kad pats paprasčiausias knarkimas
ir viršsvoris keletą kartų padidina riziką sirgti padidėjusio
kraujospūdžio liga, širdies ligomis, padidėja miokardo infarkto
ir staigios mirties pavojus ir t. t. Atidžiau analizuojant šį
sutrikimą, darosi akivaizdu, kad knarkiant ir sergant obstrukcine miego
apnėja (toliau straipsnyje – OMA; angliškas terminas
OSA=Obstructive Sleep Apnea), vargina nuolatinis nuovargis,
mieguistumas dienos metu, trumpalaikės atminties sutrikimas, darbingumo
sumažėjimas, padidėjęs nervingumas ir stresas, labili nuotaika ir
depresija. Be to, OMA vargina ne tik pacientą, bet ir jo
namiškius. Dėl nuolatinio knarkimo neišsimiegama,
šeimoje padidėja įtampa, nervingumas, pablogėja šeimos
narių santykiai.
Knarkimo fiziologija
Knarkimo fiziologija gana paprasta ir lengvai paaiškinama.
Miegant mažiau stimuliuojama kūno raumenų sistema, dėl to dauguma
raumenų atsipalaiduoja ir suglemba. Šis procesas daro įtaką ir
ryklės, tonzilių, liežuvio užpakalinės dalies bei minkštojo
gomurio raumenų tonusui. Atsipalaidavus minkštajam gomuriui,
minkštieji audiniai slenka žemyn, laikinai uždarydami
viršutinius kvėpavimo takus ir sukeldami obstrukcinę
(uždaromąją) miego apnėją (negalėjimą kvėpuoti). Uždarius kvėpavimo
takus, nevyksta dujų apykaita, t. y. kraujas neprisotinamas deguonimi
ir kaupiasi anglies dvideginis. Po 10–20 sekundžių smegenys
pajunta šiuos kraujo pokyčius ir siunčia pavojaus signalus
likusiam kūnui. Dėl to kūnas staiga reaguoja: padidėja raumenų tonusas,
giliai įkvepiama ir kelioms sekundėms prabundama. (Šis gilus
įkvėpimas ir yra ne kas kita, kaip knarkimas.) Prisotinus kraują
deguonimi, kūnas vėl atsipalaiduoja ir užmiegama.
Problemos esmė yra ta, kad šis ciklas kartojasi 20–30
kartų per valandą, tad giliai neįmingama, ir miegas yra nepilnavertis.
Dėl šios priežasties nepakankamai apdorojama dienos metu
sukaupta informacija, tad ilgainiui prastėja trumpalaikė atmintis. Dėl
nuolatinio nuovargio sumažėja darbingumas, dėmesys, padidėja irzlumas,
impulsyvumas, nuotaikų kaita.
Kada kreiptis į gydytoją?
Tad kas tie mūsų ,,knarkliai”? Pastebėta, kad OMA dažniau
skundžiasi nutukę, vyresnio amžiaus ir vyriškos lyties,
chroniniu sinusitu ar šienlige sergantys pacientai. Tarp moterų
vyrauja nutukusios, menopauzę patyrusios moterys. Alkoholis, migdomieji
preparatai ir trankviliantai sumažina raumenų tonusą, tuo padidindami
OMA riziką. Rūkantys pacientai triskart dažniau skundžiasi OMA.
Svarbu pastebėti, kad ne kiekvienas knarkiantis pacientas turi OMA, bet
kiekvienas pacientas, sergantis OMA, knarkia. Todėl nedvejokite
kreiptis į gydytoją, jei:
Garsiai knarkiate ir šis knarkimas trukdo kitų miegui;
Jus kamuoja dusulys, pažadinantis iš miego;
Kvėpavimo pauzės miego metu;
Patiriate nuolatinį nuovargį, mieguistumą, sumažėjusį darbingumą ir atmintį.
Kaip aptinkama ir kaip gydyti?
OMA paprastai diagnozuojama miego studijos metu. Šis testas
atliekamas specialioje miego klinikoje. Miego metu specialiais
davikliais nuolat sekamos šios kūno funkcijos: širdies
ritmas, kvėpavimo ritmas, kraujo deguonies prisotinimas (matuojama
specialiu ,,antpirščiu”), krūtinės ląstos judesiai, kojų
judesiai, smegenų veikla (užrašant elektroencephalogramą).
Šiuo testu medikai gali atskirti OMA nuo kitų miego sutrikimų
(narkolepsijos, periodinių galūnių judesių, ,,neramių kojų
sindromo” ir t.t. Šie sutrikimai pasireiškia
panašiais simptomais, tik reikalauja skirtingo gydymo).
OMA gydymui pirmiausia reikia keisti gyvenimo būdą: atsikratyti
antsvorio, nevalgyti prieš miegą, vengti vartoti alkoholį,
migdomuosius ir trankviliantus vėlai vakare. Taip pat patariama
speciali kvėpavimo terapija, vadinama CPAP (Continuous Positive Air
Pressure). Jos metu specialiai pritaikyta veido deguonies kaukė
įkvėpimo metu paduoda padidinto slėgio deguonį. Dėl to kvėpavimo takai
išsiplečia, rečiau pasitaiko minkštųjų audinių sukeliama
obstrukcija. Svarbu pažymėti, kad naudojant šią specialią
deguonies terapiją tenka prie jos priprasti, atsipalaiduoti ir leisti
aparatūrai ,,daryti savo darbą”. Ne kiekvienas pacientas sugeba
tai padaryti dėl nerimo, klaustrofobijos, spaudimo jausmo ir t.t.
Jei CPAP nepasiteisina, galima pabandyti naudoti žandikaulį
atitraukiančius ar liežuvio padėtį koreguojančius įtvarus, tik jų
veiksmingumas išties nėra įspūdingas. Jei konservatyvios
priemonės nepadeda, tenka apsvarstyti skirtingų chirurginių korekcijų
galimybę: liežuvėlio (uvula) pašalinimą, minkštojo
gomurio plastiką, minkštojo gomurio implantaciją, net
tracheostomiją (kritinės OMA atveju, kaklo priekyje įstatomas
vamzdelis, sujungiantis išorę su trachėja).
Neleiskime knarkimui valdyti mūsų gyvenimo! Diagnozuokime ir gydykime šį sutrikimą kuo anksčiau ir veiksmingiau.
Gero miego!