Nekaltai Pradėtosios Švč. Mergelės Marijos Seserų Vienuolyno koplycioje.
Dvasinio atsinaujinimo centras buria lietuvius
IRENA NAKIENĖ-VALYS
Kažkada pirmosios seserys vienuolės į JAV atvyko kviečiamos Tėvų
Marijonų namų apyvokos darbams jų įsteigtose įstaigose: Marianapolis
kolegijoje, Kunigų seminarijoje Hinsdale, IL. Marianapolio vidurinė
mokykla nuo 1941 metų buvo didelis lietuvybės židinys. Pirmieji
moksleiviai joje buvo visi lietuviai. Ten vykdavo įvairių organizacijų
suvažiavimai, buvo rengiamos Lietuvių dienos, o 1932 m. čia buvo
įsteigta Lietuvių katalikų studentų sąjunga, buvo leidžiamas sąjungos
„Studentų žodis” (1933–1943 m.), iš čia į
platųjį pasaulį buvo išleista nemažai pasauliečių inteligentų ir
kunigų.
Palaimintasis ark. Jurgis Matulaitis, steigdamas Nekaltai Pradėtosios
Švč. Mergelės Marijos seserų kongregaciją, tikėjo, kad vienuolės
eis pas žmones, prie jų priartės, pritrauks juos prie Dievo.
Šioje šventovėje buvo organizuojamos uždaros rekolekcijos
mergaitėms ir suaugusioms moterims. Seserys visada tarnavo žmonėms.
Buvo įkurti J. Matulaičio slaugos namai, kuriuose globojami senjorai ir
pasiligoję žmonės. Seserys moko vaikus katekizmo lietuvių parapijose,
rengia pirmajai Komunijai ir Sutvirtinimui, dirba lietuvių
šeštadieninėse mokyklose. Jų namai yra visada atviri
jaunimo susibūrimams. Kiekvieną vasarą veikia moksleivių, jaunimo
„Neringos’’ stovykla, kur jie atostogauja, žaidžia,
mokosi lietuviškų dainų, tautinių šokių, gilina lietuvių
kalbos žinias, susipažįsta su lietuvių literatūra ir tautos kūryba. Ne
tik vasarą, bet ir žiemą netrūksta jaunimo Nekaltai Pradėtosios
Švč. Mergelės Marijos Seserų vienuolyne.
Po eilinių sekmadieninių šv. Mišių vietiniams
parapijiečiams gražu buvo matyti jaunimo grupę iš Marianapolio,
studentų veiduose – trykštantį jaunatvišką
džiaugsmą, atėjus pas Dievą. Jaunimas nori veikti, dalyvauti gyvenime,
sukurti geresnį pasaulį, kuris laukia jaunimo kūrybingo entuziazmo.
Jaunimui reikia suaugusių pagalbos, kad jam padėtų tą entuziazmą
naudingai panaudoti. „Gyvenimas gražus, jei moki
gyventi’’ – jaunimas turi progos mokytis ne tik
iš vadovėlių, knygų, bet ir iš žmonių bei aplinkos.
Marianapolio dabartiniai studentai, gyvendami šalia Nekaltai
Pradėtosios Švč. Mergelės Marijos seserų kongregacijos
vienuolijos, turi galimybę plėsti savo pažiūras, atrasti save,
ruoštis ateičiai.
Aplinkinių vietovių lietuvių bendruomenės nariai į šv.
Mišias susirenka sekmadieniais, atvyksta ir į vienuolyne
veikiantį Dvasinio atsinaujinimo centrą rekolekcijoms. Renkasi grupės
ne tik pasauliečių vyrų, moterų, jaunimo, vedusios poros
(sutuoktiniai), bet ir vienuolės seserys, kunigai iš kitų
valstijų. Kongregacijos ryšiai su žmonėmis yra artimi. Vadovės
pareigas atlieka vyr. ses. Ignė Marijošiūtė, jai talkina sesuo
Eugenija Lukošius. JAV LB Krašto valdybos Religinių
reikalų tarybai vadovauja Rytinės Connecticut apylinkės narė ir
šios vienuolijos seselė Margarita Bareikaitė.
Nors vienuolijos narių mažėja ir jų amžius gana senjoriškas,
seserys pasiryžusios būti artimos gyvenimo reikalavimams, rūpinasi
dvasiniu ugdymu, akylai stebi mūsų lietuvių ir šio krašto
gyvybinius reikalus bei Bažnyčios atsinaujinimo kryptis. Jo lietuvių
kalba skelbia Kristaus Evangeliją, puoselėja lietuviškas
religines tradicijas ir papročius, katalikiškai auklėja jaunimą
lietuviškoje aplinkoje. Šv. Mišias ir rekolekcijas
veda kun. dr. Arvydas Petras Žygas, kuris šioje vienuolijoje yra
kapelionas. Tai kunigas, kuris atsidavusiai dirba Dvasinio
atsinaujinimo centre, yra labai mėgstamas parapijiečių ir aplinkinėse
vietovėse gyvenančių ne tik lietuvių, bet ir Amerikos katalikų,
kviečiamas skaityti paskaitas ir pranešimus konferencijose ar
seminaruose, dar vis studijuojantis (ruošiantis antrą
doktoratą), buvęs „Ateities’’ žurnalo redaktorius,
dirbantis su moksleiviais, studentais, ypač vasaromis
„Neringos’’ stovykloje, bendradarbiaujantis su
katalikiškomis organizacijomis Amerikoje ir Lietuvoje.
Sunku nematyti šių dienų tautos ir visuomenės krizės, sunku
ieškoti tos krizės įveikimo būdų, nesivadovaujant tiesa apie
nepakartojamą kiekvieno žmogaus paskirtį ir atsakomybę prieš
savo artimą ir savąjį Kūrėją. Socialinis godumas, nepastebint greta
esančio žmogaus, pagaliau net tikinčiojo dvasią alinanti
žemiškųjų rūpesčių našta sekina asmenybes, stumia jas į
nykų dvasinį ir socialinį skurdą. Todėl visi tikintys turime galimybę
būti kartu ir glaustis arčiau Dievo – dalyvauti Dvasinio
atsinaujinimo centro susiartinime Nekaltai Pradėtosios Švč.
Mergelės Marijos Seserų kongregacijos vienuolijoje Putnam. Dievas
tikintiesiems – amžinoji dvasinė būtis, kuriai būdinga tiesos,
gėrio ir grožio pilnatvė. Artėti prie Dievo – tai artėti prie
aukštųjų dvasios vertybių.
Juk daug yra gražių dalykų pasaulyje, bet nieko nėra gražesnio kaip
gyvenimas. Yra daug skaudžių dalykų pasaulyje, bet nieko nėra
skaudesnio kaip gyvenimas. Ir net jei žmogus gyvena ar žaidžia
gyvenimu, – likimas žaidžia žmogumi.
Nekaltai Pradėtosios Švč. Mergelės Marijos Seserų vienuolynas, Putname.
Kun. Arvydas Žygas
Marianapolio studentai Dvasinio atsinaujinimo rekolekcijose Putname.