Vaivą Vėbraitę prisimenant

Vaiva Vebraitė, XII-oji Tautinių Šokių Šventė 2004 m., Chicago. Jono Kuprio nuotr.

P. Taylor: A.P.P.L.E. pasiges Vaivos vizijos
Apie 15 metų, praleistų su A.P.P.L.E. ir su bendrijos pirmąja vadove V. Vėbraite

1992 m. liepos mėn. pirmą kartą dalyvavau Lietuvoje vestame A.P.P.L.E. vasaros seminare. Galiausiai, tokio pobūdžio vasaros seminaruose drauge su daugybe kolegų iš Amerikos, tarp kurių buvo ir tų, kurie turėjo glaudžius ryšius su šiuo kraštu, iš viso praleidau penkiolika vasarų.

Pradžioje, keletą metų iš eilės bendrijai vadovavo Vaiva Vėbraitė. Kokia tai buvo nuostabi moteris! Kaip vyriškis profesorius be lietuviškų šaknų buvau nustebintas bendrijos darnios dvasios ir pasiaukojimo Lietuvai, jos mokytojams ir jos vaikams. Iš pat pradžių pasidarė aišku, kad tai buvo Vaiva, kuri mokėjo ir sugebėjo ta dvasia ir iš jos iškylančia energija taip dinamiškai nuteikti. Taigi, jos pastangomis išsivystė praktiški būdai, davę konkrečius, pastebimus, teigiamus rezultatus.

Vaiva turėjo aiškią viziją A.P.P.L.E. bendrijos užmojams. Ji mokėjo ,,suvilioti” seminarams pajėgius dėstytojus iš Amerikos ir Kanados. Ji bendradarbiavo su LR Švietimo ir mokslo ministerija, siekiant užtikrinti Lietuvos mokytojų susipažinimą su šia bendrija ir sudaryti sąlygas jų gausiam dalyvavimui seminaruose. Nors Vaiva vėliau ėmė eiti kitas pareigas, ji niekada nenutraukė ryšių su A.P.P.L.E. Visada stengėsi palaikyti jos aktualumą ir pažangą.

A.P.P.L.E. pasiges Vaivos vizijos, jos entuziazmo ir jos nenuilstamų pastangų praplėsti Lietuvos intelektualinį brendimą visais atžvilgiais. Tie iš mūsų, kurie turėjome privilegiją artimai dirbti su ja, niekuomet neužmiršime jos asmenybės ir jos įkvėpimo išgauti pačias geriausias pajėgas ir ypatybes, norint nugalėti visokeriopus iššūkius ir taip pagerinti ateitį tiek Amerikoje, tiek Lietuvoje.

K. Phillip Taylor,
buvęs A.P.P.L.E. vadovas/prezidentas


B. Henriques: Vaivos dėka didžiuojuosi savo naryste A.P.P.LE.
Prisiminimai apie V. Vėbraitę ir jos įtaką A.P.P.L.E. bendrijoje

1993 metais Vaiva pakvietė mane įstoti į A.P.P.L.E. bendriją ir supažindinti Lietuvos švietimo darbuotojus su mokytojų centrų užduotimi ir įtaka švietimo raidoje. Drauge su kolege Corinne Levin priėmiau šį kvietimą, nes turėjau patirties ir buvau įsitikinusi mokytojų centrų svarba.

Kadangi esu portugalų kilmės, neturiu jokių lietuviškų šaknų. Žinojau tik apie Baltijos kraštų okupaciją po Antrojo pasaulinio karo. Bet kartu su visais laisvame pasaulyje džiaugiausi Berlyno sienos nugriovimu ir išgyvenau, sužinojusi apie kruvinąjį sekmadienį prie Vilniaus TV bokšto. Bet niekada nemaniau, kad tapsiu bendrijos, su kuria pati nuvyksiu į Lietuvą ir dirbsiu vystant demokratinę bendruomenę, dalimi.

Nuo pat pirmos vasaros Lietuvoje buvau sužavėta draugiškumo ir laisvo bendravimo tarp Amerikos ir Lietuvos švietimo darbuotojų. Mes ne tik dalijomės savo žiniomis ir praktika, bet kartu praleisdavome vakarones, šokdami, dainuodami, o savaitgaliais buvome supažindinti su Lietuvos istorinėmis ir geografinėmis įdomybėmis.

Po pirmosios vasaros palaipsniui atsirado galimybė pradėti įkurti mokytojų centrus įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Juose pradėjo formuotis įvairūs projektai: kaip pagerinti švietimo aplinką; kaip naudoti statistiką teigiamiems užmojams; kaip dalintis turimomis mokslo priemonėmis; kaip įgyvendinti taršos mažinimą ir bendrai, kaip dirbti glaudžiau ir veiksmingiau tiek vienos mokyklos rėmuose, tiek bendradarbiaujant su kaimyninėmis mokyklomis.

Laikui bėgant, tų mokytojų centrų skaičius vis augo, kol pasiekė dabartinį skaičių: šiuo metu Lietuvoje veikia 59 mokytojų centrai, kurie tebeplečia savo veiklą. Savaime aišku, Vaiva žinojo apie šiuos mokytojų centrus ir džiaugėsi jų daroma įtaka švietimo raidai Lietuvoje. Tai yra gyvi paminklai, liudijantys jos įnašą į Lietuvos švietimo progresą ir naujoves.

Ruošiantis ateinančios vasaros seminarams, buvau nuvykusi į Lietuvą 2009 m. sausio mėn. Per daugybę metų su A.P.P.L.E. seminarais esu apkeliavusi daugybę vietovių Lietuvoje ir gana artimai susipažinusi ir su aplinka, ir su šalies gyventojais.

Visi, kurie dirbome glaudžiai su Vaiva, laikome tai ypatinga privilegija ir pagarba. Nors mes jos pasigesime, visada jausime jos įnašą į mūsų gyvenimą ir į mūsų dvasinį ir intelektualinį praturtinimą. Vaivos dėka ypatingai didžiuojuosi savo naryste A.P.P.L.E. gretose.

Dr. Barbara Henriques
A.P.P.L.E. prezidentė


Gita Kupčinskienė: Ji ir toliau bus mūsų kelrodis
Atsisveikinimo kalba, tarta per V. Vėbraitės laidotuves New Haven, CT

Kai 1990 m. rudenį tuometinis naujai išlaisvintos Lietuvos Švietimo ir kultūros ministras Darius Kuolys kreipėsi į Jūratę Krokytę-Stirbienę ir Vaivą Vėbraitę-Gust apie galimybę įjungti Amerikos švietimo praktikantų įnašą į atsikuriančios Lietuvos švietimo iššūkius, jis turėjo omenyje keletą jau į pensiją išėjusių savanorių. Jis tikriausiai net sapnuoti nesapnavo, kad ši kukliai įžiebta liepsnelė išsiplės į tebeveikiantį šviesų žibintą, vadinamą A.P.P.L.E.

Nuo pat pradžių į veiklą įsijungė ne tik pensininkai, bet ir tebedirbantys įvairių specialybių dėstytojai ir iš Amerikos, ir iš Kanados, ir ne vien lietuvių kilmės savanoriai. Labai greitai prigijusį bendrijos pavadinimą – A.P.P.L.E. (American Professional Partnership for Lithuanian Education) sukūrė Vaivos vyras Jim Gust. Nors buvo bandyta duoti kitą, lietuvišką pavadinimą, visi, įskaitant bendrijos kursantus Lietuvoje, greitai išmoko ir priprato prie vieno bendro pavadinimo – A.P.P.L.E.

Kiek pastangų buvo įdėta pradžioje, susėdus aplink Vėbraitės-Gust šeimos valgomojo stalą! Sugalvojome kaip veikti, kad surastume lėšų, kad sukurtume ir išleistume aplinkraštį, kad reklamuotume bendrijos įkūrimą ir jos tikslų įgyvendinimą. Bendrija prigijo ir jos veikla tebesitęsia.

O kiek daug nuveikta per tą laiką! Iš viso 47 proc. Lietuvos mokytojų, daugiau nei 28,000, yra lankę A.P.P.L.E. seminarus. Šios bendrijos pastangomis įkurti 59 mokytojų centrai įvairiose vietovėse, kur A.P.P.L.E. įtaka jaučiama ne tik per vasaros seminarus, bet per ištisus mokslo metus daugelyje bendruomenių. Įrengtas stipendijų fondas, kurio lėšomis 76 Lietuvos mokytojai tęsia mokslą, nagrinėdami temas, su kuriomis juos supažindino A.P.P.L.E. bendrijos žinovai-specialistai.

Tie, kurie yra bet kokiu būdu dalyvavę A.P.P.L.E. veiklos rėmuose – ar kaip dėstytojai, ar kaip vadovai, ar kaip kursantai, ar kaip bet kokias kitokias pareigas ėję savanoriai, – visi jaučiamės priklausę didžiajai A.P.P.L.E. šeimai. Tai yra mūsų ypatingų, įsigilinusiųjų prisiminimų taškas.

Net 2008 metų vasarą, tebekovodama su negailestinga liga, Vaiva ryžosi dalyvauti A.P.P.L.E. valdybos suvažiavime, kuris įvyko rugpjūčio mėnesį. Savo dalyvavimu ji troško parodyti savo susidomėjimą ir palaikymą visų ateityje planuojamiems užmojams. Visi, kurie pažinojo Vaivą ir su ja bendradarbiavo, ją apibūdina žodžiais: įkvepianti, nušviečianti, vadovaujanti, vizijos pristatytoja ir įgyvendintoja. Jos įnašas ir vizija bus mūsų kelrodis ir toliau.

Plačioji A.P.P.L.E. šeima savo liūdesiu jungiasi prie Vėbraitės-Gust šeimos – Vaivos vyro Jim ir jų puikių vaikų: Aro, Liepos, Lokio ir Sirvydo.

Gita Kupčinskienė,
buvusi A.P.P.L.E. vadovė

Iš anglų kalbos laisvai išvertė ir sutrumpino Irena Ross