Kaip JAV pasivijo ir pralenkė sovietus

ALEKSAS VITKUS

Neseniai minėjome liūdną Amerikos proveržio užvaldant erdves tragišką įvykį, kai prieš 25 metus, 1986 m. sausio 28 d., įvyko visą Ameriką ir pasaulį sukrėtusi nelaimė, su savimi staiga nusinešusi net septynių astronautų gyvybes. Tuo metu vyko šaltojo karo sukurstytos varžybos užvaldyti erdvę, ir Amerika jau buvo pradėjusi jaustis esanti pergalinga prieš vis dar nenorinčią pasiduoti Sovietų Sąjungą.
Tą atmintiną šaltą sausio mėnesio pabaigos dieną National Aeronautics and Space Agency (NASA) iš Cape Kennedy, Florida, paleido erdvėlaivį „Challenger” su septynių astronautų įgula, vadovaujama Ron McNair. Tarp įgulos buvo ir viena moteris Christa McAuliffe, iš profesijos mokytoja. Jos dalyvavimas tame žygyje turėjo sukelti susidomėjimą erdvės mokslais tarp vaikų ir mokyklinės jaunuomenės.

Amerikiečiai, nenujausdami nelaimės, užtikrinti dar vienu laimėjimu erdvėje, nerūpestingai kalbėjo apie dar tik prieš dvi dienas įvykusias „Super Bowl” XX futbolo rungtynes. Atsitiko tai, ko turbūt nė vienas nesitikėjo – pergalingai kylantis erdvėlaivis, vos pakilęs nuo žemės, staiga susprogo milijonų skrydį stebėjusiųjų akivaizdoje. Nelaimės priežastį tyrusi komisija nustatė, kad pagrindinė kaltė buvo taip vadinamas „Oring”, kuris šaltame 36 F temperatūros ore susitraukė ir taip karštoms dujoms leido įsiveržti į pagrindinę kuro talpą, kurio sprogimas sunaikino ir visą erdvėlaivį.

Panaši nelaimė atsitiko ir 2003 m. vasario 1 d., kai, grįžtant iš sėkmingo erdvės žygio, susprogo erdvėlaivis „Columbia”. Laivas jau pakilimo metu buvo praradęs dalį izoliacijos plokštelių. Išmetamos karštos dujos laive pradegino skylę, pro kurią nusileidžiant įsiveržė nuo žemės atmosferos trinties įkaitęs oras, susprogdinęs visą laivą. Žuvo septynių astronautų įgula, o laivo likučiai pasklido po visą plačiąją Texas valstiją.

Šia proga gal būtų tikslinga prisiminti ir visą „erdvių karo” istoriją. Vos tik pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, paaiškėjo, kad buvę sąjungininkai, JAV ir Sovietų Sąjunga, sunkiai besuras bendrą kalbą. Prasidėjo šaltasis karas, kurio dalimi buvo ir erdvės užvaldymas.

Ameriką ir pasaulį sukrėtė sovietai, 1957 m. spalio 4 d. į erdves paleidę pirmąjį satelitą „Sputnik”. Amerikiečiams tai buvo netikėtas smūgis, nemažesnis už 1941 m. gruodį įvykusį Pearl Harbor antpuolį. Sukruto visa visuomenė, pasigirdo priekaištai vyriausybei, leidusiai sovietams pralenkti Ameriką. Pasigirdo reikalavimai mokyklose pakelti mokslo lygį, kreipiant didesnį dėmesį į griežtuosius mokslus, įvedant svetimų kalbų mokymą ir t. t.

Amerikoje raketomis rūpinosi gynybos departamentas, talkinamas garsiojo vokiečio raketų specialisto Werner von Braun. 1958 m. kovo mėnesį JAV karo laivynas išleido raketą „Vanguard”, o kariuomenė panašią raketą – „Explorer”. Abiejų raketų pasiekimai nebuvo labai įspūdingi. Tyrinėjant erdvę ir geriau koordinuojant veiklą, buvo reikalingas didesnis postūmis. Prezidentas Dwight D. Eisenhower 1958 m. įsteigė NASA, ją paremdamas gana stambiomis pinigų sumomis. NASA įsteigimo akte buvo paprastai pasakyta: „Mūsų tikslas bus ištirti skrydžių į erdves už žemės atmosferos galimybes.” Tačiau pradžia nerodė jokio aiškaus proveržio ar pažangos.

Tuo tarpu sovietai nesnaudė. Tik mėnesiu vėliau po „Sputnik”, jie paleido antrą, šį kartą jau su ten patalpintu, nors ir mirčiai pasmerktu gyvu šunimi Laika. 1959 m. sausio 2 d. sovietai paleido raketą, apskriejusią saulę, o jau tų pačių metų rudenį sovietinė raketa pataikė į mėnulį. Spalio 4 d. sovietinis satelitas „Lunik” apskriejo mėnulį ir nufotografavo jo antrąją pusę. Kai sovietų pirmasis kosmonautas Jurij A. Gagarin erdvėlaiviu „Vostok” 1961 m. balandžio 12 d. apskriejo žemę, amerikiečiai dar labiau susigriebė. 1961 m. naujasis JAV prezidentas John F. Kennedy pažadėjo tautai per tą dešimtmetį nuleisti žmogų į mėnulį ir jį saugiai grąžinti į žemę.

Pagaliau atėjo eilė ir amerikiečių polėkiams. 1961 m. gegužės 5 d. astronautas Alan B. Shepard su erdvėlaiviu „Mercury” pakilo penkiolikai minučių į erdves. 1962 m. vasario 20 d. John H. Glenn, Jr. atliko pirmą orbitinį skrydį, apskrisdamas žemę šešis kartus. Toliau pažanga nebuvo tokia greita, kaip buvo tikėtasi. Praėjo keleri metai, kai 1965 m. erdvėlaivis „Gemini” jau talpino du astronautus. Buvo patobulinta ir astronautų, nusileidžiančių į vandenyną, gelbėjimo metodika. 1965 m. birželio 3 d. astronautas Edward H. White, Jr. pirmą kartą „pasivaikščiojo” erdvėje.

Naujoji erdvėlaivio „Apollo” programa prasidėjo labai nelaimingai. 1967 m. dar žemėje stovintis erdvėlaivis užsidegė, nusinešdamas trijų astronautų gyvybes. Bet jau kitais metais „Apollo” apskriejo žemę, po to ir mėnulį. 1969 m. liepos 20 d. pirmą kartą žmonijos istorijoje į mėnulį nusileido žmogus. Tai buvo Neil A. Armstrong, po to ištaręs istorinius žodžius: „Menkas tai žingsnis žmogui, bet didžiulis šuolis žmonijai.” Prezidento Kennedy svajonė išsipildė.

Ilgainiui entuziazmas išblėso, ir tik po šešerių metų vėl buvo pradėta naujoji „Challenger” programa, kur astronautai jau galėdavo grįžti namo naujo tipo lėktuvu „Shuttle”, naudojamu pakartotinai. Čia ir pasitaikė dvi jau minėtos nelaimės, kurių metu žuvo net keturiolika žmonių. Šiais metais planuojami dar du skrydžiai. Pirmasis turės įvykti balandžio 19 d., o „Endevour” laivo įgulos vadovu bus astronautas Mark Kelly. Dvi savaites truksiančio skrydžio pradžią stebės sausio 8 d. Tucson, AZ įvykusiame šaudyme sunkiai sužeista, pamažu sveikstanti jo žmona, Kongreso atstovė Gabrielle Giffords.