Kaip JAV pasivijo ir pralenkė sovietus
ALEKSAS VITKUS
Neseniai minėjome liūdną Amerikos proveržio užvaldant erdves
tragišką įvykį, kai prieš 25 metus, 1986 m. sausio 28 d.,
įvyko visą Ameriką ir pasaulį sukrėtusi nelaimė, su savimi staiga
nusinešusi net septynių astronautų gyvybes. Tuo metu vyko
šaltojo karo sukurstytos varžybos užvaldyti erdvę, ir Amerika
jau buvo pradėjusi jaustis esanti pergalinga prieš vis dar
nenorinčią pasiduoti Sovietų Sąjungą.
Tą atmintiną šaltą sausio mėnesio pabaigos dieną National
Aeronautics and Space Agency (NASA) iš Cape Kennedy, Florida,
paleido erdvėlaivį „Challenger” su septynių astronautų
įgula, vadovaujama Ron McNair. Tarp įgulos buvo ir viena moteris
Christa McAuliffe, iš profesijos mokytoja. Jos dalyvavimas tame
žygyje turėjo sukelti susidomėjimą erdvės mokslais tarp vaikų ir
mokyklinės jaunuomenės.
Amerikiečiai, nenujausdami nelaimės, užtikrinti dar vienu laimėjimu
erdvėje, nerūpestingai kalbėjo apie dar tik prieš dvi dienas
įvykusias „Super Bowl” XX futbolo rungtynes. Atsitiko tai,
ko turbūt nė vienas nesitikėjo – pergalingai kylantis
erdvėlaivis, vos pakilęs nuo žemės, staiga susprogo milijonų skrydį
stebėjusiųjų akivaizdoje. Nelaimės priežastį tyrusi komisija nustatė,
kad pagrindinė kaltė buvo taip vadinamas „Oring”, kuris
šaltame 36 F temperatūros ore susitraukė ir taip karštoms
dujoms leido įsiveržti į pagrindinę kuro talpą, kurio sprogimas
sunaikino ir visą erdvėlaivį.
Panaši nelaimė atsitiko ir 2003 m. vasario 1 d., kai, grįžtant
iš sėkmingo erdvės žygio, susprogo erdvėlaivis
„Columbia”. Laivas jau pakilimo metu buvo praradęs dalį
izoliacijos plokštelių. Išmetamos karštos dujos
laive pradegino skylę, pro kurią nusileidžiant įsiveržė nuo žemės
atmosferos trinties įkaitęs oras, susprogdinęs visą laivą. Žuvo
septynių astronautų įgula, o laivo likučiai pasklido po visą plačiąją
Texas valstiją.
Šia proga gal būtų tikslinga prisiminti ir visą „erdvių
karo” istoriją. Vos tik pasibaigus Antrajam pasauliniam karui,
paaiškėjo, kad buvę sąjungininkai, JAV ir Sovietų Sąjunga,
sunkiai besuras bendrą kalbą. Prasidėjo šaltasis karas, kurio
dalimi buvo ir erdvės užvaldymas.
Ameriką ir pasaulį sukrėtė sovietai, 1957 m. spalio 4 d. į erdves
paleidę pirmąjį satelitą „Sputnik”. Amerikiečiams tai buvo
netikėtas smūgis, nemažesnis už 1941 m. gruodį įvykusį Pearl Harbor
antpuolį. Sukruto visa visuomenė, pasigirdo priekaištai
vyriausybei, leidusiai sovietams pralenkti Ameriką. Pasigirdo
reikalavimai mokyklose pakelti mokslo lygį, kreipiant didesnį dėmesį į
griežtuosius mokslus, įvedant svetimų kalbų mokymą ir t. t.
Amerikoje raketomis rūpinosi gynybos departamentas, talkinamas garsiojo
vokiečio raketų specialisto Werner von Braun. 1958 m. kovo mėnesį JAV
karo laivynas išleido raketą „Vanguard”, o
kariuomenė panašią raketą – „Explorer”. Abiejų
raketų pasiekimai nebuvo labai įspūdingi. Tyrinėjant erdvę ir geriau
koordinuojant veiklą, buvo reikalingas didesnis postūmis. Prezidentas
Dwight D. Eisenhower 1958 m. įsteigė NASA, ją paremdamas gana
stambiomis pinigų sumomis. NASA įsteigimo akte buvo paprastai pasakyta:
„Mūsų tikslas bus ištirti skrydžių į erdves už žemės
atmosferos galimybes.” Tačiau pradžia nerodė jokio aiškaus
proveržio ar pažangos.
Tuo tarpu sovietai nesnaudė. Tik mėnesiu vėliau po
„Sputnik”, jie paleido antrą, šį kartą jau su ten
patalpintu, nors ir mirčiai pasmerktu gyvu šunimi Laika. 1959 m.
sausio 2 d. sovietai paleido raketą, apskriejusią saulę, o jau tų pačių
metų rudenį sovietinė raketa pataikė į mėnulį. Spalio 4 d. sovietinis
satelitas „Lunik” apskriejo mėnulį ir nufotografavo jo
antrąją pusę. Kai sovietų pirmasis kosmonautas Jurij A. Gagarin
erdvėlaiviu „Vostok” 1961 m. balandžio 12 d. apskriejo
žemę, amerikiečiai dar labiau susigriebė. 1961 m. naujasis JAV
prezidentas John F. Kennedy pažadėjo tautai per tą dešimtmetį
nuleisti žmogų į mėnulį ir jį saugiai grąžinti į žemę.
Pagaliau atėjo eilė ir amerikiečių polėkiams. 1961 m. gegužės 5 d.
astronautas Alan B. Shepard su erdvėlaiviu „Mercury” pakilo
penkiolikai minučių į erdves. 1962 m. vasario 20 d. John H. Glenn, Jr.
atliko pirmą orbitinį skrydį, apskrisdamas žemę šešis
kartus. Toliau pažanga nebuvo tokia greita, kaip buvo tikėtasi. Praėjo
keleri metai, kai 1965 m. erdvėlaivis „Gemini” jau talpino
du astronautus. Buvo patobulinta ir astronautų, nusileidžiančių į
vandenyną, gelbėjimo metodika. 1965 m. birželio 3 d. astronautas Edward
H. White, Jr. pirmą kartą „pasivaikščiojo” erdvėje.
Naujoji erdvėlaivio „Apollo” programa prasidėjo labai
nelaimingai. 1967 m. dar žemėje stovintis erdvėlaivis užsidegė,
nusinešdamas trijų astronautų gyvybes. Bet jau kitais metais
„Apollo” apskriejo žemę, po to ir mėnulį. 1969 m. liepos 20
d. pirmą kartą žmonijos istorijoje į mėnulį nusileido žmogus. Tai buvo
Neil A. Armstrong, po to ištaręs istorinius žodžius:
„Menkas tai žingsnis žmogui, bet didžiulis šuolis
žmonijai.” Prezidento Kennedy svajonė išsipildė.
Ilgainiui entuziazmas išblėso, ir tik po šešerių
metų vėl buvo pradėta naujoji „Challenger” programa, kur
astronautai jau galėdavo grįžti namo naujo tipo lėktuvu
„Shuttle”, naudojamu pakartotinai. Čia ir pasitaikė dvi jau
minėtos nelaimės, kurių metu žuvo net keturiolika žmonių. Šiais
metais planuojami dar du skrydžiai. Pirmasis turės įvykti balandžio 19
d., o „Endevour” laivo įgulos vadovu bus astronautas Mark
Kelly. Dvi savaites truksiančio skrydžio pradžią stebės sausio 8 d.
Tucson, AZ įvykusiame šaudyme sunkiai sužeista, pamažu
sveikstanti jo žmona, Kongreso atstovė Gabrielle Giffords.