vas16
ALT’o Čikagos skyriaus surengto Vasario 16-osios minėjimo garbingi svečiai.
J. Kuprio nuotr.

Apie mūsų laimėjimus ir laukiančius iššūkius


DALIA CIDZIKAITĖ

Netrukus per visą Ameriką, net pačiuose negausiausiuose lietuviškuose telkiniuose, nuvilnys Lietuvos Nepriklausomybei skirti minėjimai. Vienas pirmųjų tokių minėjimų įvyko š. m. vasario 15 d. Maria High School auditorijoje, Čikagoje, surengtas Amerikos lietuvių tarybos (ALT’o) Čikagos skyriaus.

Pagerbus vėliavas, skambant JAV ir Lietuvos himnams, tylos minute prisiminus visus žuvusius už Lietuvos laisvę, dr. kun. Kęstučiui Trimakui jausmingai sukalbėjus invokaciją, o Čikagos lituanistinės mokyklos mokinėms Indrei Bielskutei ir Simonai Lapinskaitei perskaičius Nepriklausomybės paskelbimo ir Valstybės atkūrimo aktus, minėjimą vedusi Vida Kuprytė į sceną sveikinimo žodį tarti pakvietė LR gen. konsulę Čikagoje Skaistę Aniulienę.

vas16

Iš kairės: Čikagos lituanistinės mokyklos mokinės Indrė Bielskutė ir Simona Lapinskaitė.

Gen. konsulė Čikagoje pasidžiaugė, kad Lietuva švenčia savo Nepriklausomybės šventę su gerais draugais ir sąjungininkais – Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, su kuriomis mūsų šalis diplomatinius santykius užmezgė 1922 metais. S. Aniulienė sakė, jog Lietuva prisimena Amerikos palaikymą ir pagalbą sunkiu Lietuvai laikotarpiu. ,,JAV tapo namais daugeliui lietuvių. Čia buvo gerbiamas lietuviškas tautinis paveldas, palaikomi kilnūs išeivių siekiai suteikti reikalingos pagalbos Lietuvai.” 

vas16

LR generalinė konsulė Skaistė Aniulienė

Šį minėjimą surengusiam ALT’ui Lietuvos diplomatė padėkojo už nuolat palaikytus šiltus ir draugiškus santykius tarp Lietuvos ir JAV, už ALT’o atstovavimą Lietuvos interesams JAV vyriausybinėse organizacijose. Tai, anot S. Aniulienės, prisidėjo ne tik prie Lietuvos gerovės, bet ir prie Lietuvos pastangų puoselėti sąjungą ir ilgametę draugystę tarp Lietuvos ir JAV.

Minėjime dalyvavęs svečias iš Washingon, DC JAV Valstybės departamento Skandinavijos ir Baltijos reikalų vykdomasis direktorius Alan Melzer savo apžvalginėje kalboje nužymėjo nueitą Lietuvos kelią po nepriklausomybės paskelbimo 1990 metais, ypatingą dėmesį atkreipdamas į Lietuvos ir JAV sąjungos per šiuos beveik 20 metų augimą ir stiprėjimą.

Šiais metais sueis 87 metai nuo diplomatinių santykių tarp Lietuvos ir JAV užmezgimo, sakė svečias. Amerikos diplomatija didžiuojasi, jog Lietuvai, Latvijai ir Estijai netekus nepriklausomybės JAV nepripažino neteisėtos Baltijos šalių okupacijos. ,,JAV ir toliau pripažino Lietuvos diplomatus, laikė iškėlusi Lietuvos vėliavą tarp kitų JAV valstybės departamente iškabintų valstybių vėliavų.”

A. Melzer sakė, jog pastaraisiais metais JAV turėjo galimybę stebėti ypatingą Lietuvos virtimą iš pavergtos valstybės į NATO sąjungininkę ir Europos Sąjungos narę. Lietuva ne tik įsiliejo į Vakarų demokratinių šalių gretas, bet ir ėmėsi vadovaujančiojo vaidmens tam tikruose Europos projektuose.

Jis pagyrė Lietuvos pasirengimą ir ryžtą padėti kitoms demokratijos siekiančioms valstybėms Europoje ir kitur. ,,Nors ne visi Vilniaus įvykiai susilaukia pirmųjų puslapių JAV spaudoje, – teigė A. Melzer, – JAV labai vertina Lietuvą, remiančią demokratijos siekius pas save ir kitur pasaulyje, pasirengusią pasiaukoti dėl tų idealų.”

Lietuva gali didžiuotis, teigė JAV valstybės pareigūnas, jog ji, tapusi NATO nare, ne tik naudojasi NATO teikiamu saugumu, bet ir pati tą saugumą teikia.

Lietuvai artėjant prie 20 metų nepriklausomybės slenksčio, tapus NATO nare, saugumas yra vienas svarbiausių dalykų, kuris sieja JAV su Lietuva. Nors, kaip sakė A. Melzer, saugumą apibrėžia penktasis NATO straipsnis, kuris teigia, kad reikalui esant visos NATO narės padės viena kitai, svarbus yra abipusis saugumo įsipareigojimas.

Lietuva tokį įsipareigojimą yra prisiėmusi Afganistane. Dar 2002 metais, dveji metai prieš tampant NATO nare, Lietuva pasiuntė savo karius į Afganistaną. Lietuvos spec. pajėgos tapo savotiška legenda, sakoma, kad net Talibano kovotojai bijo lietuvių karių, juokavo svečias. Jis teigiamai įvertino paskutinių dienų LR premjero Andriaus Kubiliaus ir LR užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko pareiškimus dėl galimybės priglausti keletą Guantanamo kalinių Lietuvoje.

Amerika vertina paskutiniaisiais metais Lietuvos parodytas pastangas, kad tokiose valstybėse kaip Gruzija ir Ukraina galėtų skleistis demokratija. Lietuvos balsas, prašantis šias valstybes priimti į NATO, girdisi garsiausiai, sakė jis.

A. Melzer neapėjo ir vieno iš didžiausių pokyčių Lietuvoje – ekonominio šalies augimo, kurio, anot svečio, pavydėjo ne viena valstybė. Jo nuomone, Andriaus Kubiliaus vyriausybė atrodo įsipareigojusi išlaikyti Lietuvą paviršiuje šios ekonominės suirutės laikotarpiu.

JAV valstybės departamento pareigūno teigimu, nors nėra vienintelio sprendimo, kaip išspręsti Lietuvos energetikos priklausomybės nuo Rusijos klausimą, JAV skatina Lietuvą prisijungti prie ES energetikos projektų ir imtis žygių pakeisti Ignalinos atominę elektrinę nauja.

Svečias pasidžiaugė, jog Lietuvos priėmimas praėjusiais metais į bevizę JAV programą yra mūsų šalies ekonominio augimo, saugumo, teisėtvarkos įvertinimas.

A. Melzer užtikrino, kad nauja Obama administracija ir toliau sieks glaudžių santykių su Lietuva. ,,Per savo rinkimų kampaniją Obama leido suprasti, kad jis supranta unikalią Baltijos šalių strateginę padėtį regione ir kad JAV ir toliau rems šių šalių laisvę.” Svečias įsitikinęs, jog nėra jokių priežasčių galvoti, kad naujojoje Vyriausybėje kas nors dėl to keisis.

A. Melzer paminėjo vieną sritį, kur JAV tikisi didesnių pokyčių iš Lietuvos pusės. Tai tolerancijos stoka Lietuvoje. ,,Nė viena šalis nėra tolerantiška, vis dėlto informacija, ateinanti iš Lietuvos, kelia rūpestį dėl antisemitinių ir rasistinių nuotaikų jūsų šalyje.” Anot JAV valstybės pareigūno, Lietuvos vyriausybė ne visada skubėjo pasmerkti tokias nuotaikas ir veiksmus. Neskubama ir veiksmingai spręsti religinio nekilnojamojo turto, konfiskuoto nacių ir sovietų režimo metu, klausimų, sakė svečias. Jo įsitikinimu, tai menkina Lietuvos vardą. JAV tikisi, jog Lietuva apglėbs jos viduje gyvuojančias įvairias kultūras ir suvoks jas kaip šalį praturtinantį dalyką. JAV viliasi, jog Lietuva ir toliau eis demokratijos keliu, tokiais žodžiais savo kalbą užbaigė A. Melzer.

vas 16

Alan Melzer ir Saulius Anužis

Pagrindinis minėjimo svečias Saulius Anužis, Respublikonų partijos Michigan valstijoje pirmininkas, LR garbės konsulas Michigan valstijoje, kalbėjo apie du dalykus: lietuvių įsijungimą į politiką ir išeivių pastangas išlaikant lietuvybę Amerikoje. ,,Liūdna matyti, kad iš jaunos kartos tiek mažai mūsų dalyvauja lietuviškoje veikloje”, – sakė S. Anužis. Anksčiau mišrios šeimos buvo tarp skautų ir ateitininkų, o dabar lietuviai yra laimingi, jei vienas kitą pažįsta.” Todėl, pagrindinio kalbėtojo nuomone, reikia kalbėti apie naujas galimybes ir atsakomybę stengiantis išlaikyti lietuvybę.

S. Anužis prisipažino, kad jei šiandien būtų jo kartos atsakomybė pastatyti parapijas, jas išlaikyti, jis abejoja, ar ji tą padarytų. ,,Mes daugiau uždirbame, turime geresnius darbus, baigę aukštuosius mokslus, bet pažiūrėjus, kaip mes dalyvaujame veikloje, abejoju, ar mes būtume pa siryžę ir pasiruošę tą padaryti. Tad į lietuvybės išlaikymą reikės visiškai kitaip pažiūrėti.”

Svečias prisiminė: ,,Kai buvau skautas, 400 berniukų susirinkdavo į sueigą. Šiais metais buvau ‘Baltijos’ tunto tuntininkas, ir į sueigą susirinko 68 berniukai. Kur tie kiti, kur stovėjo su manimi prieš 30 metų? Dingo. Ir čia bus sunkiausias dalykas. Ir kas metai bus sunkiau ir sunkiau”, — savo rūpesčio neslėpė S. Anužis.

Jis kvietė išmokti priimti ir įtraukti į gretas trečiąją bangą, kuri yra labai svarbi išeiviams. Skatino nebijoti paremti tų, kurie dalyvauja lietuviškoje ir kitoje veikloje. ,,Turime išmokti palaikyti vieni kitus. Turime įsijungti į politinę veiklą. Nebijokime paremti jaunos kartos. Galime daug kuo padėti Lietuvai savo veikla, o lietuvybę išeivijoje išlaikysime, jei remsime tą veiklą, kuri jau gyvuoja”, – sakė S. Anužis.

Oficialią dalį užbaigė ALT’o pirmininkas advokatas Saulius Kuprys, perskaitęs šio minėjimo rezoliucijas bei trumpai pristatęs tris šiuo metu ALT’o, drauge su kitomis organizacijomis, tarp jų ir The Joint Baltic American National Committee (JBANC), vykdomus projektus: gegužės mėnesį Washington, DC įvyksiančią JBANC konferenciją; Komunizmo aukų fondą ir Baltic Institute.

Po pertraukos sekusioje meninėje programoje svečius linksmino ir kvietė mušti į taktą, o vietomis – palinguoti, neseniai susikūręs pučiamųjų instrumentų ansamblis „Gintaras” (dirigentas Rimantas Pumputis).

vas16

Groja pučiamųjų instrumentų ansamblis „Gintaras” (dirigentas Rimantas Pumputis).