ALT’o Čikagos skyriaus surengto Vasario 16-osios minėjimo garbingi svečiai.
J. Kuprio nuotr.
Apie mūsų laimėjimus ir laukiančius iššūkius
DALIA CIDZIKAITĖ
Netrukus per visą Ameriką, net pačiuose negausiausiuose
lietuviškuose telkiniuose, nuvilnys Lietuvos Nepriklausomybei
skirti minėjimai. Vienas pirmųjų tokių minėjimų įvyko š. m.
vasario 15 d. Maria High School auditorijoje, Čikagoje, surengtas
Amerikos lietuvių tarybos (ALT’o) Čikagos skyriaus.
Pagerbus vėliavas, skambant JAV ir Lietuvos himnams, tylos minute
prisiminus visus žuvusius už Lietuvos laisvę, dr. kun. Kęstučiui
Trimakui jausmingai sukalbėjus invokaciją, o Čikagos lituanistinės
mokyklos mokinėms Indrei Bielskutei ir Simonai Lapinskaitei perskaičius
Nepriklausomybės paskelbimo ir Valstybės atkūrimo aktus, minėjimą
vedusi Vida Kuprytė į sceną sveikinimo žodį tarti pakvietė LR gen.
konsulę Čikagoje Skaistę Aniulienę.
Iš kairės: Čikagos lituanistinės mokyklos mokinės Indrė Bielskutė ir Simona Lapinskaitė.
Gen. konsulė Čikagoje pasidžiaugė, kad Lietuva švenčia savo Nepriklausomybės šventę su gerais draugais ir sąjungininkais – Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, su kuriomis mūsų šalis diplomatinius santykius užmezgė 1922 metais. S. Aniulienė sakė, jog Lietuva prisimena Amerikos palaikymą ir pagalbą sunkiu Lietuvai laikotarpiu. ,,JAV tapo namais daugeliui lietuvių. Čia buvo gerbiamas lietuviškas tautinis paveldas, palaikomi kilnūs išeivių siekiai suteikti reikalingos pagalbos Lietuvai.”
LR generalinė konsulė Skaistė Aniulienė
Šį
minėjimą surengusiam ALT’ui Lietuvos diplomatė padėkojo už nuolat
palaikytus šiltus ir draugiškus santykius tarp Lietuvos
ir JAV, už ALT’o atstovavimą Lietuvos interesams JAV
vyriausybinėse organizacijose. Tai, anot S. Aniulienės, prisidėjo ne
tik prie Lietuvos gerovės, bet ir prie Lietuvos pastangų puoselėti
sąjungą ir ilgametę draugystę tarp Lietuvos ir JAV.
Minėjime dalyvavęs svečias iš Washingon, DC JAV Valstybės
departamento Skandinavijos ir Baltijos reikalų vykdomasis direktorius
Alan Melzer savo apžvalginėje kalboje nužymėjo nueitą Lietuvos kelią po
nepriklausomybės paskelbimo 1990 metais, ypatingą dėmesį atkreipdamas į
Lietuvos ir JAV sąjungos per šiuos beveik 20 metų augimą ir
stiprėjimą.
Šiais metais sueis 87 metai nuo diplomatinių santykių tarp
Lietuvos ir JAV užmezgimo, sakė svečias. Amerikos diplomatija
didžiuojasi, jog Lietuvai, Latvijai ir Estijai netekus nepriklausomybės
JAV nepripažino neteisėtos Baltijos šalių okupacijos. ,,JAV ir
toliau pripažino Lietuvos diplomatus, laikė iškėlusi Lietuvos
vėliavą tarp kitų JAV valstybės departamente iškabintų valstybių
vėliavų.”
A. Melzer sakė, jog pastaraisiais metais JAV turėjo galimybę stebėti
ypatingą Lietuvos virtimą iš pavergtos valstybės į NATO
sąjungininkę ir Europos Sąjungos narę. Lietuva ne tik įsiliejo į Vakarų
demokratinių šalių gretas, bet ir ėmėsi vadovaujančiojo vaidmens
tam tikruose Europos projektuose.
Jis pagyrė Lietuvos pasirengimą ir ryžtą padėti kitoms demokratijos
siekiančioms valstybėms Europoje ir kitur. ,,Nors ne visi Vilniaus
įvykiai susilaukia pirmųjų puslapių JAV spaudoje, – teigė A.
Melzer, – JAV labai vertina Lietuvą, remiančią demokratijos
siekius pas save ir kitur pasaulyje, pasirengusią pasiaukoti dėl tų
idealų.”
Lietuva gali didžiuotis, teigė JAV valstybės pareigūnas, jog ji, tapusi
NATO nare, ne tik naudojasi NATO teikiamu saugumu, bet ir pati tą
saugumą teikia.
Lietuvai artėjant prie 20 metų nepriklausomybės slenksčio, tapus NATO
nare, saugumas yra vienas svarbiausių dalykų, kuris sieja JAV su
Lietuva. Nors, kaip sakė A. Melzer, saugumą apibrėžia penktasis NATO
straipsnis, kuris teigia, kad reikalui esant visos NATO narės padės
viena kitai, svarbus yra abipusis saugumo įsipareigojimas.
Lietuva tokį įsipareigojimą yra prisiėmusi Afganistane. Dar 2002
metais, dveji metai prieš tampant NATO nare, Lietuva pasiuntė
savo karius į Afganistaną. Lietuvos spec. pajėgos tapo savotiška
legenda, sakoma, kad net Talibano kovotojai bijo lietuvių karių,
juokavo svečias. Jis teigiamai įvertino paskutinių dienų LR premjero
Andriaus Kubiliaus ir LR užsienio reikalų ministro Vygaudo
Ušacko pareiškimus dėl galimybės priglausti keletą
Guantanamo kalinių Lietuvoje.
Amerika vertina paskutiniaisiais metais Lietuvos parodytas pastangas,
kad tokiose valstybėse kaip Gruzija ir Ukraina galėtų skleistis
demokratija. Lietuvos balsas, prašantis šias valstybes
priimti į NATO, girdisi garsiausiai, sakė jis.
A. Melzer neapėjo ir vieno iš didžiausių pokyčių Lietuvoje
– ekonominio šalies augimo, kurio, anot svečio, pavydėjo
ne viena valstybė. Jo nuomone, Andriaus Kubiliaus vyriausybė atrodo
įsipareigojusi išlaikyti Lietuvą paviršiuje šios
ekonominės suirutės laikotarpiu.
JAV valstybės departamento pareigūno teigimu, nors nėra vienintelio
sprendimo, kaip išspręsti Lietuvos energetikos priklausomybės
nuo Rusijos klausimą, JAV skatina Lietuvą prisijungti prie ES
energetikos projektų ir imtis žygių pakeisti Ignalinos atominę
elektrinę nauja.
Svečias pasidžiaugė, jog Lietuvos priėmimas praėjusiais metais į bevizę
JAV programą yra mūsų šalies ekonominio augimo, saugumo,
teisėtvarkos įvertinimas.
A. Melzer užtikrino, kad nauja Obama administracija ir toliau sieks
glaudžių santykių su Lietuva. ,,Per savo rinkimų kampaniją Obama leido
suprasti, kad jis supranta unikalią Baltijos šalių strateginę
padėtį regione ir kad JAV ir toliau rems šių šalių
laisvę.” Svečias įsitikinęs, jog nėra jokių priežasčių galvoti,
kad naujojoje Vyriausybėje kas nors dėl to keisis.
A. Melzer paminėjo vieną sritį, kur JAV tikisi didesnių pokyčių
iš Lietuvos pusės. Tai tolerancijos stoka Lietuvoje. ,,Nė viena
šalis nėra tolerantiška, vis dėlto informacija, ateinanti
iš Lietuvos, kelia rūpestį dėl antisemitinių ir rasistinių
nuotaikų jūsų šalyje.” Anot JAV valstybės pareigūno,
Lietuvos vyriausybė ne visada skubėjo pasmerkti tokias nuotaikas ir
veiksmus. Neskubama ir veiksmingai spręsti religinio nekilnojamojo
turto, konfiskuoto nacių ir sovietų režimo metu, klausimų, sakė
svečias. Jo įsitikinimu, tai menkina Lietuvos vardą. JAV tikisi, jog
Lietuva apglėbs jos viduje gyvuojančias įvairias kultūras ir suvoks jas
kaip šalį praturtinantį dalyką. JAV viliasi, jog Lietuva ir
toliau eis demokratijos keliu, tokiais žodžiais savo kalbą užbaigė A.
Melzer.
Alan Melzer ir Saulius Anužis
Pagrindinis
minėjimo svečias Saulius Anužis, Respublikonų partijos Michigan
valstijoje pirmininkas, LR garbės konsulas Michigan valstijoje, kalbėjo
apie du dalykus: lietuvių įsijungimą į politiką ir išeivių
pastangas išlaikant lietuvybę Amerikoje. ,,Liūdna matyti, kad
iš jaunos kartos tiek mažai mūsų dalyvauja lietuviškoje
veikloje”, – sakė S. Anužis. Anksčiau mišrios
šeimos buvo tarp skautų ir ateitininkų, o dabar lietuviai yra
laimingi, jei vienas kitą pažįsta.” Todėl, pagrindinio kalbėtojo
nuomone, reikia kalbėti apie naujas galimybes ir atsakomybę stengiantis
išlaikyti lietuvybę.
S. Anužis prisipažino, kad jei šiandien būtų jo kartos
atsakomybė pastatyti parapijas, jas išlaikyti, jis abejoja, ar
ji tą padarytų. ,,Mes daugiau uždirbame, turime geresnius darbus, baigę
aukštuosius mokslus, bet pažiūrėjus, kaip mes dalyvaujame
veikloje, abejoju, ar mes būtume pa siryžę ir pasiruošę tą
padaryti. Tad į lietuvybės išlaikymą reikės visiškai
kitaip pažiūrėti.”
Svečias prisiminė: ,,Kai buvau skautas, 400 berniukų susirinkdavo į
sueigą. Šiais metais buvau ‘Baltijos’ tunto
tuntininkas, ir į sueigą susirinko 68 berniukai. Kur tie kiti, kur
stovėjo su manimi prieš 30 metų? Dingo. Ir čia bus sunkiausias
dalykas. Ir kas metai bus sunkiau ir sunkiau”, — savo
rūpesčio neslėpė S. Anužis.
Jis kvietė išmokti priimti ir įtraukti į gretas trečiąją bangą,
kuri yra labai svarbi išeiviams. Skatino nebijoti paremti tų,
kurie dalyvauja lietuviškoje ir kitoje veikloje. ,,Turime
išmokti palaikyti vieni kitus. Turime įsijungti į politinę
veiklą. Nebijokime paremti jaunos kartos. Galime daug kuo padėti
Lietuvai savo veikla, o lietuvybę išeivijoje išlaikysime,
jei remsime tą veiklą, kuri jau gyvuoja”, – sakė S. Anužis.
Oficialią dalį užbaigė ALT’o pirmininkas advokatas Saulius
Kuprys, perskaitęs šio minėjimo rezoliucijas bei trumpai
pristatęs tris šiuo metu ALT’o, drauge su kitomis
organizacijomis, tarp jų ir The Joint Baltic American National
Committee (JBANC), vykdomus projektus: gegužės mėnesį Washington, DC
įvyksiančią JBANC konferenciją; Komunizmo aukų fondą ir Baltic
Institute.
Po pertraukos sekusioje meninėje programoje svečius linksmino ir kvietė
mušti į taktą, o vietomis – palinguoti, neseniai susikūręs
pučiamųjų instrumentų ansamblis „Gintaras” (dirigentas
Rimantas Pumputis).
Groja pučiamųjų instrumentų ansamblis „Gintaras” (dirigentas Rimantas Pumputis).