Dainuosime Jums ir Lietuvai

NOMEDA LUKOŠEVIČIENĖ

Yra toks puikus lietuviškas žodis „kirba”. Taigi, mintis suburti Seattle lietuvių chorą jau seniai kirbėjo norinčių dainuoti galvose. Bet, kaip ir kiekvienam rimtam žingsniui, taip ir šiam, vis trūko kiek rimtesnės – nei individualūs norai – priežasties.

Praėjusį pavasarį ėmus planuoti Roslyn lietuvių kapinaičių paminklų šventinimo iškilmes, pajutome, kad be dainos nebus šventė tokia, kokią norėtume ir patys pamatyti, ir kitiems parodyti. Dainius Vaičekonis garsiai paskelbė: ,,Laikas. Buriamės.” Nereikėjo to kartoti keletą kartų. Jau kitą savaitgalį sklaidėme natomis primargintus lapus, susėdę aplink Vaičekonių fortepijoną. Ir pradžia buvo labai įspūdinga mums patiems. Pasirodo, kad ne tik norime, bet ir galime dainuoti.

Pasirodo, pirma reikia suvaldyti savo emocijas, nes kai kurių dainų žodžiai taip smigo širdin, jog šalia stovinčio norėjosi paprašyti: ,,Tu tik dainuok, jei aš nutilsiu. Ašaros tiesiog veržiasi iš akių.” Pasirodo, reikia ir namų darbus atlikti prie savojo instrumento. Pasirodo, ir repeticijas reikia pareigingai lankyti. Ir kai jau dainų žodžiai ir melodijos tvirtai „sugulė į vietą”, supratome – tai tik pirmas, bet tvirtas choro žingsnis.

O kad mus žingsniuojančius galėtų visi prisiminti, ėmėme svarstyti, kaip norėtume pasivadinti. Tai buvo labai linksmas ir nelengvas uždavinys. Praleidome ne vieną vakarą diskutuodami ir pagaliau choro vadovas D. Vaičekonis paskelbė galutinį sprendimą – „Vakarai”.
* * *
Komplimentais ir paskatinančiais žodžiais apsvaigę grįžome iš Roslyn iškilmių. O kas toliau? Gal Pasaulio lietuvių dainų šventė šių metų liepą Toronto mieste? O kodėl gi ne? Ir pildo mūsų chorvedys registravimo dokumentaciją ir Dainų šventės tinklalapyje jau matome žinutę, jog iš Seattle miesto atvyksta mišrus choras „Vakarai’’. Negali širdis nesuspurdėti.

Ir prasidėjo ruošimasis būsimai Dainų šventei. Pagausėjusiam choristų būriui teko ieškoti didesnių patalpų repeticijoms. Prieglobstį radę vienoje bažnytėlėje, ėmėme rimtai dirbti. Prie instrumento mums akompanuojanti Asta Vaičekonis yra lyg antrosios Dainiaus rankos. Dirbame mažomis grupelėmis (balsais), o vėliau, susibėgę krūvon, jau kad „suplėšiame”, tai net patiems gražu paklausyti.

Žinoma, griebėmės pradžioje himnų, kad iki vasaros mokėtume juos nepriekaištingai atlikti. Toliau – širdžiai artimos ir ausiai pažįstamos liaudiškos dainos. Susidorodami su tais natų ir žodžių vėriniais einame tolyn, prie sudėtingesnių ir naujoviškesnių dainų. Jau iškišame nosis iš natų puslapių ir viena akimi stebime Dainiaus rankų judesius, jau gaudomės dinamikos vingiuose, jau įsimename dainų posmus ir leidžiame (kur priklauso) akompaniatorei atlikti tik muzikinius intarpus be nepaskaičiuotų mūsų cyptelėjimų.

Seattle Lietuvių Bendruomenė mažutė. Bet kokia ji šauni! Ir „Vakarai” tik dar kartą tai įrodo. Planuokite nuostabią kelionę į Toronto šią vasarą. Laukite mūsų pasirodymų ir negailėkite plojimų. Dainų šventėje mes dainuosime Jums ir Lietuvai.

,,Tulpė Times”
2009 m. gruodis