juknevicien

Lietuvos krašto apsaugos ministrė R. Juknevičienė ir JAV gynybos sekretorius R. Gates.
Nuotr. vyr. srž. Molly A. Burgess, http://www.kam.lt

R. JUKNEVIČIENĖ: 
kas nemaitina savo kariuomenės — maitina svetimą


DALIA CIDZIKAITĖ

Š. m. vasario 12 d. Jungtinių Amerikos Valstijų sostinėje Washington, DC su oficialiu vizitu lankėsi Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė. Šios kelionės metu ji susitiko su JAV gynybos sekretoriumi Robert Gates, vėliau – su JAV Kongreso nariais: demokratu iš Tennessee valstijos John Tanner ir lietuvių kilmės respublikonu iš Illinois valstijos John Shimkus.
 
Tos dienos pavakarę po susitikimų R. Juknevičienė sutiko „Draugui” duoti išskirtinį interviu. Telefonu kalbėjusi Krašto apsaugos ministrė pasidžiaugė užmegzta asmenine pažintimi su JAV gynybos sekretoriumi. Šis susitikimas, ministrės duomenimis, buvo vienas pirmųjų sekretoriaus susitikimų po naujo JAV prezidento Barack Obama inauguracijos bei naujos Vyriausybės sudarymo. „Lietuvai tai didelė garbė”, – teigė Lietuvos Vyriausybės atstovė.

Pokalbio su R. Gates metu visų pirma buvo kalbėta apie Lietuvos narystės NATO gilinimą, dalyvavimo sąjungoje sukonkretinimą. Tai, pasak R. Juknevičienės, yra būtina dėl dviejų priežasčių: kad Lietuva jaustųsi saugesnė ir kad JAV būtų labiau įsitraukusi į Baltijos ir Rytų Europos regiono saugumo reikalus. Kaip vieną tokių įsitraukimo pavyzdžių ministrė paminėjo kitąmet įvyksiančias gana dideles NATO pratybas Latvijoje, kuriose dalyvaus ir Lietuva.

Neapeita buvo ir misijos Afganistane tema. Kaip žinome, Afganistane Lietuva vaidina ypatingai atsakingą vaidmenį – nuo 2005 m. prisiėmusi įsipareigojimą vadovauti NATO ISAF PAG (PAG – angl. Provincial Reconstruction Team) Vakarų Afganistane, Goro provincijoje. 2005 m. birželio 30 d. Afganistane buvo įsteigta Lietuvos Specialioji misija, kuri yra atsakinga už PAG civilinių užduočių įgyvendinimą.

Neseniai Lietuvos žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija apie papildomų 20 lietuvių karių siuntimą į Afganistaną, anot Krašto apsaugos ministrės, nėra tiksli. ,,Tai nėra papildomi kariai, o tie patys įsipareigojimai, kurie buvo duoti dar buvusios Lietuvos Vyriausybės, — sakė ministrė. – Tad iš esmės laikomės tų pačių planų, kurie buvo suformuluoti anksčiau.” Į Goro provinciją siunčiamas papildomas būrys žmonių padės užtikrinti didesnį saugumą rinkimų Afganistane metu, taip pat pastiprins lietuvių spec. pajėgas.

Kaip telefonu sakė R. Juknevičienė, ji JAV gynybos sekretorių patikino, jog Lietuva dalyvauja misijoje Afganistane ne tik todėl, kad to reikia Amerikai ar NATO, bet ir todėl, kad tai yra ir Lietuvos saugumo klausimas. ,,Mes norime, kad NATO būtų stipri, – sakė Lietuvos atstovė, – nes kuo stipresnė ir vieningesnė bus NATO, tuo saugesni būsime mes.”

R. Juknevičienė įsitikinusi, jog NATO sėkmė Afganistane yra ir Lietuvos sėkmė. Todėl net ir turint Lietuvai nemažų finansinių problemų, dėl ekonominio sunkmečio priverstinai sumažinus karinį biudžetą, susitikimo su JAV gynybos sekretoriumi metu ministrė užtikrino, jog bus stengiamasi išlaikyti Lietuvos įsipareigojimus Afganistane.

Į klausimą, ar susitikimo su R. Gates metu buvo aptarti priešraketinio skydo įrengimo Lenkijoje ir Čekijos Respublikoje klausimai bei Maskvos pareiškimas, jog jei toks skydas bus įrengiamas minėtose valstybėse, Kremlius imsis tam tikrų atsakomųjų priemonių, Lietuvos krašto apsaugos ministrė atsakė, jog apie tai buvo kalbėta, tačiau trumpai.

Ji pakartojo JAV žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją apie naujosios Obama Vyriausybės ketinimą ir pasirengimą įtraukti Rusiją į pokalbius su Iranu, idant Rusija padėtų Iraną perkalbėti ir atitraukti nuo agresyvaus ginklavimosi. ,,Matyt, Obama Vyriausybė turi vilčių, kad tokios derybos galėtų pašalinti pačią priežastį, kodėl reikia priešraketinės gynybos, – teigė ministrė. – Visada bandyti yra gerai.”

Dėl neseniai pasirašytos sutarties dėl kolektyvinio saugumo tarp Rusijos, Armėnijos, Baltarusijos, Kazachstano, Kirgizijos, Tadžikistano ir Uzbekistano R. Juknevičienė nenorėjo spėlioti iš anksto. Jos nuomone, kol kas sunku pasakyti, ar ši sutartis bus daugiau panaši į formalią sandraugą – kadaise Rusijos suburtą iš buvusių sovietinių respublikų, – ar pasireikš konkretesniais veiksmais.

Tačiau Lietuvos atstovė pabrėžė, jog tokių sutarčių atsiradimas dar kartą leidžia Lietuvai pasijusti saugiau, kai mūsų valstybė yra ne kokioje nors neaiškioje pilkoje zonoje, o NATO narė. ,,Žinoma, – pridūrė ji, – būtų geriau, jei mūsų kaimynai labiau linktų į Europos Sąjungą, į narystę NATO. Tai yra Lietuvos gynybinis interesas.”

Nors su JAV gynybos sekretoriumi nebuvo kalbėta apie Lietuvos pasisiūlymą priimti kalinių iš Guantanamo kalėjimo, R. Juknevičienė sakė, jog apie tai ji kalbėjo su JAV Valstybės sekretorės Hillary Clinton pavaduotoju James Steinberg, kuris padėkojo, kad Lietuva priima šį JAV prašymą, jį svarsto ir yra pasiruošusi padėti savo sąjungininkams. Ministrės nuomone, toks Lietuvos įsipareigojimas nėra didelė našta kraštui – greičiausiai į Lietuvą nebus priimta daugiau kaip 2 žmonės. ,,Esu tikra, kad ši politinė parama JAV atsipirks keleriopai. Ir JAV parama Lietuvai bus labai konkreti ir labai svarbi.”

Kalbėdama apie Lietuvos krašto apsaugos sistemą, ministrė pabrėžė, jog, jos nuomone, valstybėje yra labai svarbu išlaikyti tęstinumą ir krašto apsauga yra kaip tik ta vertybė, kurią reikia ne keisti, bet tęsti ir stiprinti.

Vis dėlto R. Juknevičienė neatmetė galimybės, kad kai kuriuos principinius dalykus reikės peržiūrėti. Jos teigimu, ,,įstojus į NATO buvo per daug užsiliūliuota naivoku požiūriu, kad patiems nieko nereikia daryti, kad viską už mus padarys NATO ir mes būsime savaime apginti.” Krašto apsaugos ministrė sakė, jog tokiais atvejais tenka prisiminti, kad NATO nuostatuose yra ne tik penktasis straipsnis, kur NATO valstybės viena kitą įsipareigoja ginti, bet ir trečiasis straipsnis, kuriame sakoma, kad kiekviena valstybė turi būti pasiruošusi bent jau minimaliai, kol ateis į pagalbą sąjungininkai, apginti save. ,,Kai kurie žmonės Lietuvoje net ir dabar nustemba, kai sužino, kad NATO neturi kokios nors specialios kariuomenės. NATO esame mes – valstybės, kurios turi savo kariuomenę, – sakė ministrė. – Todėl privalome įnešti savo indėlį tiek savo, tiek ir visos organizacijos saugumui. Būtent šis požiūris turi būti keičiamas.”

Kol kas didžiausias Krašto apsaugos sistemai vadovaujančios R. Juknevičienės galvos ir širdies skausmas yra mažas šios srities finansavimas, ypač dabar, kai teko nubraukti dar daugiau lėšų nuo tų, kurios buvo suplanuotos rudenį. Jos teigimu, finansavimo mažinimo riba jau yra pasiekta. ,,Per mažas finansavimas gali atsigręžti prieš mus ir mes negalėsime būti rimtais NATO nariais”, – teigė ministrė.
 
Ji apgailestavo, kad šiuo metu kai kurie Lietuvos politikai ir visuomenė yra nuteikiami priešingai – kad krašto apsaugai nieko nereikia. Kaip atsvarą tokiam galvojimui ji pateikė Lenkijoje vyraujančias nuotaikas. Prieš keletą savaičių ji lankėsi šioje šalyje, kur vyko debatai dėl lėšų mažinimo jų krašto gynybai. Kitą dieną atliktos apklausos rodė, kad daugiau nei 50 proc. lenkų yra prieš tokį Vyriausybės sprendimą ir mano, kad jų kariuomenei turi būti skirta pakankamai lėšų, pasakojo ministrė. Pasak jos, palyginus šį Lenkijos pavyzdį su Lietuvos, belieka prisiminti seną patarlę: ,,Kas nemaitina savo kariuomenės, tas maitina svetimą.”

* * *

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė – gimė 1958 m. sausio 26 d. Tiltagalių kaime, Panevėžio r. 1983 m. baigė Kauno medicinos institutą (dabar – Kauno medicinos universitetas) ir įgijo gydytojo specialybę. 1984–1990 m. dirbo Pasvalio centrinėje ligoninėje vaikų gydytoja. 1988 m. išrinkta į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Pasvalio rajono tarybą, 1989 m. – šios tarybos pirmininkė. 1990–1992 m. – Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatė, išrinkta Pasvalio rinkimų apygardoje Nr. 95. Iškėlė Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė.

Aukščiausiojoje Taryboje – Atkuriamajame Seime dirbo Sveikatos reikalų ir Savivaldybių komisijose. 1992–1996 m. – Seimo opozicijos atstovė spaudai, Tėvynės sąjungos – konservatorių frakcijos referentė. 1996–2000 m. – VII Seimo narė, išrinkta Anykščių-Kupiškio rinkimų apygardoje Nr. 49. Iškėlė Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai). Seime dirbo Nacionalinio saugumo (vėliau – Nacionalinio saugumo ir gynybos) komitete. Nuo 1996 m. – Atlanto sutarties Lietuvos bendrijos pirmininko pavaduotoja.

1999–2000 m. buvo Seimo Pirmininko pavaduotoja, Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininkė. 1999–2000 m. – Seimo NATO reikalų komisijos pirmininkė. 2000–2004 m. – VIII Seimo narė, išrinkta pagal Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) sąrašą. Seime dirbo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete.

2004–2008 m. – IX Seimo narė, išrinkta Žaliakalnio rinkimų apygardoje Nr.14. Iškėlė Tėvynės sąjunga (konservatoriai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, krikščioniškieji demokratai). Seime dirbo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete.

2004–2006 m. buvo Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje vadovo pavaduotoja, nuo 2006 m. – delegacijos vadovė. 2008 m. – X Seimo narė, išrinkta Žaliakalnio rinkimų apygardoje Nr. 14. 2008 m. gruodį paskirta krašto apsaugos ministre.

Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) narė nuo įkūrimo 1993 m. 1996–1999 m. – šios sąjungos valdybos narė. Nuo 1999 m. – Tėvynės sąjungos pirmininko pavaduotoja.

Stažavosi valstybės valdymo ir politikos klausimais: 1993 m. – Prancūzijoje, 1995 m. – Norvegijoje, Vokietijoje, 1996 m. – Didžiojoje Britanijoje, 1998 m. – JAV.

Apdovanota Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, Lietuvos nepriklausomybės 10-mečio medaliu, Lietuvos Respublikos pakvietimo į NATO proga – atminimo ženklu, Norvegijos Karalystės Karališkuoju ordinu „Už nuopelnus”.

Vyras Zenonas Juknevičius – advokatas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras.