Keliai ir šunkeliai

DONATAS JANUTA

Internete neseniai pasirodė Dariaus Udrio sukurtas dokumentinis filmas-montažas, pavadintas ,,Kelias į laisvę”, autoriaus apibūdintas taip: ,,Vaizdų ir muzikos rinkinys, iliustruojantis Lietuvos kelią į laisvę – nuo Dviejų Tautų Respublikos padalijimo ir imperinės Rusijos okupacijos iki šiandienos.” Su vaizdais, žodžiais, muzika ir dainom filmas trunka apie pusvalandį (lietuvių kalba: http:// blip.tv/file/1770829, anglų kalba: http://blip.tv/file/1772859).
 
Kūrinys pavadintas ,,Kelias į laisvę”, angliškai ,,Road to Freedom”, jis paskleistas dabartinių Lietuvos Nepriklausomybės minėjimų proga. Nepriklausomybės ir Laisvės tema lietuviams aiški ir, žinoma, brangi. Pagal parinktą pavadinimą reikia ir suprasti bei vertinti šį kūrinį.

Didžioji šio kūrinio dalis labai gražiai ir tinkamai parinkta, pritaikyta ir suderinta. Fotografijos, kartu su žodžiais, muzika ir daina, kai kuriose vietose tiesiog jaudina ir graudina. Didžiąja dalimi šitas kūrinys turėtų būti giriamas ir remiamas. Didelė dalis tiktų kaip mokymo įrankis lituanistinėse mokyklose. Autoriui reikėtų viešai padėkoti už didelę šio kūrinio dalį. Tačiau filme yra dalis, kuri kai kuriems mūsų sunkiai suprantama, ji sudrumsčia kitaip šaunų veikalą.

Lietuvos kelias į laisvę buvo ilgas ir sunkus. Daug dėl laisvės buvo kovota, nukentėta, išgyventa, darbuotasi, svajota, kol pagaliau pasiekta, paskui prarasta ir dabar vėl pasiekta. Pasekime šį ,,Kelią į laisvę”, pažvelkime į atskirus filmo kadrus, nes šitas visas veikalas ir susideda iš atskirų kadrų, fotografijų ir vaizdų.

Filme pagrindiniai Lietuvos kultūros darbuotojai, be kurių pirmasis Lietuvos atgimimas ir 1918 metų Nepriklausomybė nebūtų buvę įmanomi – Valančius, Maironis, Žemaitė, ir kiti – išvardinti ir parodyti 10 kadrų vaizdeliuose. Pirmosios Sovietų žudynės ir trėmimai Sibiran parodyti ar paminėti 11 kadruose. Dešimt metų vykusi partizanų rezistencinė kova šitame kūrinyje gauna 8 kadrus. Antrieji sovietų trėmimai ir represijos, per kurias uždaromos bažnyčios, naikinamas Lietuvos ūkis, atimama privati nuosavybė ir, pagal autorių, 280,000 lietuvių ištremti Sibiran – šitame veikale užsitarnavo 3 gana kuklius kadrus. Vokiečių organizuotoms žydų žudynėms skirta 17 kadrų su fotografijomis, užrašais ir aiškinimais.

Kodėl, autoriaus manymu, vokiečių organizuotos žydų žudynės yra tokios svarbios Lietuvai siekiant laisvės, kad jos taip išskirtinai pabrėžiamos? Kodėl joms duota daugiau dėmesio negu lietuvių žudymui, trėmimams Sibiran ir kitiems Lietuvos laisvės kelių svarbiems įvykiams ir net dvigubai daugiau dėmesio negu lietuvių partizanų 10 metų vykusioms rezistencijos kovoms?

Iš tų 17 kadrų, kuriais yra vaizduotos ir pabrėžtos žydų kančios, 5 fotografijos vaizduoja žiaurias žydų žudynes Kauno ,,Lietūkio” garaže. ,,Lietūkio” žudynes tyrė įvairūs Vokietijos, Izraelio, Sovietų Sajungos, JAV ir nepriklausomos Lietuvos specialistai. Ligi šiol nėra nustatyti asmenys, kurie jose dalyvavo, kurie yra matomi fotografijose. Yra buvę visokių teorijų ir spėliojimų, bet tiktai tiek.

1941 m. birželio 22 d. žengdami į Lietuvą, vokiečiai pradėjo Antrąjį pasaulinį karą. Birželio 25 d. vokiečiai pasiekė Kauną, o birželio 27 d. įvyko ,,Lietūkio” garažo žudynės. Ligi šiol yra tik aišku, kad ,,Lietūkio” žudynės buvo organizuotos vokiečių, tikriausiai operatyvinės grupės A vado brigadenfiurerio Walter Stahleck, su jo vertėjo, iš Kybartų kilusio vokiečio Richard Shweicer pagalba. Žinome, kad jos buvo vokiečių fotografuotos jų pareikštu tikslu kaltę suversti ,,vietiniams” gyventojams už vokiečių organizuotas žydų žudynes. Reiškia – prieš lietuvius nukreiptos propagandos tikslu. O kas tie ,,vietiniai” tose fotografijose, ligi šiol nėra išaiškinta.

Kas kita yra aišku, tai, kad žydų ,,Holokausto industrijos” aktyvistai ir kiti, kurie nori lietuviams ir Lietuvai pakenkti, pakartotinai naudoja tas pačias ,,Lietūkio” garažo fotografijas, dažnai jomis kaltindami visą Lietuvą ir visus lietuvius. Reiškia, irgi propagandai. Arba, paties autoriaus žodžiais, paimtais iš jo atskiro komentaro: ,,nūdieniai oportunistai išnaudoja publikai manipuliuoti”. O čia ,,Lietuvos laisvės kelyje”, bendrai puikiai apgalvotame ir sukurtame filme, randame tas propagandiniu tikslu padarytas ne laisvės kelio, bet vokiečių sukurto baisaus šunkelio fotografijas.

Vokiečių organizuotas ir įvykdytas Europos žydų naikinimas yra baisi tragedija. Ir tai yra dalis Lietuvos praeities ir istorijos. Bet 1861 metų baudžiavos panaikinimas Lietuvoje, 1867-1868 metų Lietuvos badas, 1904 metų spaudos draudimo panaikinimas, Kalantos protestas Kaune – šie ir kiti įvykiai irgi yra svarbios Lietuvos istorijos dalys, svarbūs įvykiai Lietuvos laisvės ir kančių kelyje, nors šitame kūrinyje jie nepaminėti.

Būtų buvę daug prasmingiau ir geriau pritiktų filmo pavadinimui ir temai, kad ir neužmirštant žydų kančių, jei būtų buvęs paminėtas žydų įnašas statant Lietuvos laisvės kelią.

Pvz., Lietuvos žydų atstovas Simanas Rozenbaumas, Lietuvos delegacijos narys 1919 m. Paryžiaus taikos konferencijoje, turėdamas daug įtakos tarp Europos žydų ir net platesnėse Europos visuomenėse, energingai prašė ir reikalavo pripažinti Lietuvai nepriklausomybę. Tas pats Rozenbaumas buvo vienas iš pagrindinių Lietuvos derybininkų su sovietais 1920 m. dėl sutarties, kurioje jis daug išsiderėjo nustatant Lietuvos valstybės sienas. (Pagal sutartį, sovietai išvedė savo kariuomenę iš Lietuvos, ir sovietų Rusija pripažino Vilnių Lietuvai.) Rozenbaumas buvo Lietuvos Steigiamojo seimo narys. Buvo ir kitų Lietuvos žydų, kurie pasižymėjo karinėje ir diplomatinėje veikloje, siekiant atkurti Lietuvos Nepriklausomybę. 1918–1922 m. Lietuvos Nepriklausomybės kovose tarp savanorių dalyvavo daugiau negu sauja žydų. Bendrai, Lietuvos žydai po Pirmojo pasaulinio karo rėmė Lietuvos nepriklausomybės siekius ir ypatingai rėmė lietuvius prieš Lenkiją. Tačiau čia jau platesnė tema.

Didžiuma autoriaus veikalo yra puiku, remtina ir pagirtina. Galime visi pasigrožėti, ir net be sarmatos būti giliai sujaudinti kai kurių vaizdų ir graudinančios muzikos. Tarpkarinės Lietuvos vaizdai su Danieliaus Dolskio gražia dainele tiesiog lyg sapnas nuskraidina į tą nuostabią, vos dvidešimt metų išbuvusią anų laikų mūsų Lietuvą.

Bet gal kas nors išaiškintų, kokiam tikslui čia įdėtos tos ,,Lietūkio garažo” prieš lietuvius nukreiptos, propagandai sukurtos ir naudojamos fotografijos, kodėl vokiečių suorganizuotas ir įvykdytas žydų naikinimas čia išskirtinai pabrėžtas, lyg jis būtų ypatingai svarbus Lietuvos žingsnis į laisvę? Ar čia tik dar vienas neapgalvotas reiškinys?

D. Udrio filmai