Keliai ir šunkeliai
DONATAS JANUTA
Internete neseniai pasirodė Dariaus Udrio sukurtas dokumentinis
filmas-montažas, pavadintas ,,Kelias į laisvę”, autoriaus
apibūdintas taip: ,,Vaizdų ir muzikos rinkinys, iliustruojantis
Lietuvos kelią į laisvę – nuo Dviejų Tautų Respublikos padalijimo
ir imperinės Rusijos okupacijos iki šiandienos.” Su
vaizdais, žodžiais, muzika ir dainom filmas trunka apie pusvalandį
(lietuvių kalba: http:// blip.tv/file/1770829, anglų kalba:
http://blip.tv/file/1772859).
Kūrinys pavadintas ,,Kelias į laisvę”, angliškai ,,Road to
Freedom”, jis paskleistas dabartinių Lietuvos Nepriklausomybės
minėjimų proga. Nepriklausomybės ir Laisvės tema lietuviams
aiški ir, žinoma, brangi. Pagal parinktą pavadinimą reikia ir
suprasti bei vertinti šį kūrinį.
Didžioji šio kūrinio dalis labai gražiai ir tinkamai parinkta,
pritaikyta ir suderinta. Fotografijos, kartu su žodžiais, muzika ir
daina, kai kuriose vietose tiesiog jaudina ir graudina. Didžiąja dalimi
šitas kūrinys turėtų būti giriamas ir remiamas. Didelė dalis
tiktų kaip mokymo įrankis lituanistinėse mokyklose. Autoriui reikėtų
viešai padėkoti už didelę šio kūrinio dalį. Tačiau filme
yra dalis, kuri kai kuriems mūsų sunkiai suprantama, ji sudrumsčia
kitaip šaunų veikalą.
Lietuvos kelias į laisvę buvo ilgas ir sunkus. Daug dėl laisvės buvo
kovota, nukentėta, išgyventa, darbuotasi, svajota, kol pagaliau
pasiekta, paskui prarasta ir dabar vėl pasiekta. Pasekime šį
,,Kelią į laisvę”, pažvelkime į atskirus filmo kadrus, nes
šitas visas veikalas ir susideda iš atskirų kadrų,
fotografijų ir vaizdų.
Filme pagrindiniai Lietuvos kultūros darbuotojai, be kurių pirmasis
Lietuvos atgimimas ir 1918 metų Nepriklausomybė nebūtų buvę įmanomi
– Valančius, Maironis, Žemaitė, ir kiti – išvardinti
ir parodyti 10 kadrų vaizdeliuose. Pirmosios Sovietų žudynės ir
trėmimai Sibiran parodyti ar paminėti 11 kadruose. Dešimt metų
vykusi partizanų rezistencinė kova šitame kūrinyje gauna 8
kadrus. Antrieji sovietų trėmimai ir represijos, per kurias uždaromos
bažnyčios, naikinamas Lietuvos ūkis, atimama privati nuosavybė ir,
pagal autorių, 280,000 lietuvių ištremti Sibiran –
šitame veikale užsitarnavo 3 gana kuklius kadrus. Vokiečių
organizuotoms žydų žudynėms skirta 17 kadrų su fotografijomis,
užrašais ir aiškinimais.
Kodėl, autoriaus manymu, vokiečių organizuotos žydų žudynės yra tokios
svarbios Lietuvai siekiant laisvės, kad jos taip išskirtinai
pabrėžiamos? Kodėl joms duota daugiau dėmesio negu lietuvių žudymui,
trėmimams Sibiran ir kitiems Lietuvos laisvės kelių svarbiems įvykiams
ir net dvigubai daugiau dėmesio negu lietuvių partizanų 10 metų
vykusioms rezistencijos kovoms?
Iš tų 17 kadrų, kuriais yra vaizduotos ir pabrėžtos žydų
kančios, 5 fotografijos vaizduoja žiaurias žydų žudynes Kauno
,,Lietūkio” garaže. ,,Lietūkio” žudynes tyrė įvairūs
Vokietijos, Izraelio, Sovietų Sajungos, JAV ir nepriklausomos Lietuvos
specialistai. Ligi šiol nėra nustatyti asmenys, kurie jose
dalyvavo, kurie yra matomi fotografijose. Yra buvę visokių teorijų ir
spėliojimų, bet tiktai tiek.
1941 m. birželio 22 d. žengdami į Lietuvą, vokiečiai pradėjo Antrąjį
pasaulinį karą. Birželio 25 d. vokiečiai pasiekė Kauną, o birželio 27
d. įvyko ,,Lietūkio” garažo žudynės. Ligi šiol yra tik
aišku, kad ,,Lietūkio” žudynės buvo organizuotos vokiečių,
tikriausiai operatyvinės grupės A vado brigadenfiurerio Walter
Stahleck, su jo vertėjo, iš Kybartų kilusio vokiečio Richard
Shweicer pagalba. Žinome, kad jos buvo vokiečių fotografuotos jų
pareikštu tikslu kaltę suversti ,,vietiniams” gyventojams
už vokiečių organizuotas žydų žudynes. Reiškia –
prieš lietuvius nukreiptos propagandos tikslu. O kas tie
,,vietiniai” tose fotografijose, ligi šiol nėra
išaiškinta.
Kas kita yra aišku, tai, kad žydų ,,Holokausto
industrijos” aktyvistai ir kiti, kurie nori lietuviams ir
Lietuvai pakenkti, pakartotinai naudoja tas pačias ,,Lietūkio”
garažo fotografijas, dažnai jomis kaltindami visą Lietuvą ir visus
lietuvius. Reiškia, irgi propagandai. Arba, paties autoriaus
žodžiais, paimtais iš jo atskiro komentaro: ,,nūdieniai
oportunistai išnaudoja publikai manipuliuoti”. O čia
,,Lietuvos laisvės kelyje”, bendrai puikiai apgalvotame ir
sukurtame filme, randame tas propagandiniu tikslu padarytas ne laisvės
kelio, bet vokiečių sukurto baisaus šunkelio fotografijas.
Vokiečių organizuotas ir įvykdytas Europos žydų naikinimas yra baisi
tragedija. Ir tai yra dalis Lietuvos praeities ir istorijos. Bet 1861
metų baudžiavos panaikinimas Lietuvoje, 1867-1868 metų Lietuvos badas,
1904 metų spaudos draudimo panaikinimas, Kalantos protestas Kaune
– šie ir kiti įvykiai irgi yra svarbios Lietuvos istorijos
dalys, svarbūs įvykiai Lietuvos laisvės ir kančių kelyje, nors
šitame kūrinyje jie nepaminėti.
Būtų buvę daug prasmingiau ir geriau pritiktų filmo pavadinimui ir
temai, kad ir neužmirštant žydų kančių, jei būtų buvęs paminėtas
žydų įnašas statant Lietuvos laisvės kelią.
Pvz., Lietuvos žydų atstovas Simanas Rozenbaumas, Lietuvos delegacijos
narys 1919 m. Paryžiaus taikos konferencijoje, turėdamas daug įtakos
tarp Europos žydų ir net platesnėse Europos visuomenėse, energingai
prašė ir reikalavo pripažinti Lietuvai nepriklausomybę. Tas pats
Rozenbaumas buvo vienas iš pagrindinių Lietuvos derybininkų su
sovietais 1920 m. dėl sutarties, kurioje jis daug išsiderėjo
nustatant Lietuvos valstybės sienas. (Pagal sutartį, sovietai
išvedė savo kariuomenę iš Lietuvos, ir sovietų Rusija
pripažino Vilnių Lietuvai.) Rozenbaumas buvo Lietuvos Steigiamojo seimo
narys. Buvo ir kitų Lietuvos žydų, kurie pasižymėjo karinėje ir
diplomatinėje veikloje, siekiant atkurti Lietuvos Nepriklausomybę.
1918–1922 m. Lietuvos Nepriklausomybės kovose tarp savanorių
dalyvavo daugiau negu sauja žydų. Bendrai, Lietuvos žydai po Pirmojo
pasaulinio karo rėmė Lietuvos nepriklausomybės siekius ir ypatingai
rėmė lietuvius prieš Lenkiją. Tačiau čia jau platesnė tema.
Didžiuma autoriaus veikalo yra puiku, remtina ir pagirtina. Galime visi
pasigrožėti, ir net be sarmatos būti giliai sujaudinti kai kurių vaizdų
ir graudinančios muzikos. Tarpkarinės Lietuvos vaizdai su Danieliaus
Dolskio gražia dainele tiesiog lyg sapnas nuskraidina į tą nuostabią,
vos dvidešimt metų išbuvusią anų laikų mūsų Lietuvą.
Bet gal kas nors išaiškintų, kokiam tikslui čia įdėtos
tos ,,Lietūkio garažo” prieš lietuvius nukreiptos,
propagandai sukurtos ir naudojamos fotografijos, kodėl vokiečių
suorganizuotas ir įvykdytas žydų naikinimas čia išskirtinai
pabrėžtas, lyg jis būtų ypatingai svarbus Lietuvos žingsnis į laisvę?
Ar čia tik dar vienas neapgalvotas reiškinys?