Ar pavyks išspręsti JAV sveikatos sistemos problemas?

ALGIMANTAS S. GEČYS

Prieš metus laiko JAV prezidentu tapęs Barack Obama ėmėsi įgyvendinti rinkiminės kampanijos metu duotą pažadą – pertvarkyti kasmet vis daugiau valstybės lėšų sunaudojančią JAV sveikatos sistemą. Uždavinio ėmėsi tuoj po savo prisaikdinimo, JAV Kongrese jo vadovaujamai demokratų partijai turint aiškią daugumą, o jam – ryškų asmeninį populiarumą amerikiečių visuomenėje. Tačiau prezidento pasirinktam uždaviniui buvo lemta tapti sunkiai įkandamu riešutu.

Nuo pradžios paaiškėjo, kad demokratų partija ideologiniu požiūriu yra stiprokai susiskaldžiusi į liberalųjį, centro ir konservatyvųjį sparnus. Norėdamas užtikrinti Kongrese savosios partijos narių paramą sveikatos reformai, prezidentas privalėjo atsižvelgti ir kiek įmanoma patenkinti skirtingų ideologinių požiūrių demokratus. Vis dėlto 2009 metams baigiantis JAV Atstovų rūmuose ir JAV Senate pavyko priimti gerokai besiskiriančius sveikatos reformos įstatymų projektus. Atstovų rūmų vadovams nesutinkant eiti į kompromisus su JAV Senato projekte įvestomis pataisomis bei papildymais, JAV sveikatos reforma dabartiniu metu yra atsidūrusi akligatvyje.

Respublikonų partijos JAV Kongrese atstovai vieningai ryžosi sveikatos reformos reikale demokratų partijos iniciatyvos neremti. JAV Atstovų rūmuose vos vienas respublikonas balsavo už demokratų pasiūlytą įstatymo projektą. JAV Senate 40 respublikonų senatorių vieningai balsavo prieš. Tačiau demokratai per daug dėl to nesijaudino. Atstovų rūmuose jie veikė turėdami daugiau kaip pusšimčio atstovų daugumą. Nematyta problemos ir JAV Senate demokratams turint respublikonų obstrukcijas (filibuster) užkertančią 60 senatorių daugumą, susidedančią iš 58 demokratų ir dviem su jais balsuojančiais nepriklausomais senatoriais.

Tačiau derinant JAV Kongrese sveikatos įstatymo priimtus projektus iškilo problema, kai netikėtai šių metų pradžioje Massachusetts valstijoje užimti mirusio senatoriaus Ted Kennedy vietą buvo išrinktas respublikonas Scott Brown. Respublikonų partijai šiuo metu savo žinioje turint 41 senatorių, sužlugo galimybė demokratams su 60 balsų dauguma nutraukti debatus ir Senatą priversti balsuoti už ilgainiui suderintą bendrą Senato-Atstovų rūmų sveikatos įstatymo projektą.

Dabartiniu metu prez. B.Obama stipriai darbuojasi, bandydamas išgelbėti JAV Kongrese sunkiai gimdytą sveikatos reformos įstatymą. Prieš keletą savaičių jis asmeniškai buvo nuvykęs į Baltimore mieste vykusį respublikonų partijos pasitarimą, kur respublikonus bandė įtikinti sveikatos įstatymo priėmimo svarba. Prezidento pastangomis š. m. vasario 25 d. šaukiama nepartinė (bipartisan) respublikonų-demokratų vadovybių konferencija. Konferencija, kuri bus rodoma per televiziją, sieks aptarti galimybes išgelbėti JAV Kongreso priimtus sveikatos reformos projektus, įvedant ir geranoriškus respublikonų partijos siūlymus. Respublikonų partija kol kas reikalauja, kad demokratai šimtaprocentiniai atšauktų Atstovų rūmuose ir Senate priimtus projektus ir sveikatos įstatymo ruošą pradėtų nuo pradžios. Šį straipsnį ruošiant spaudai vyravo įspūdis, kad partijoms susitarti vilčių nėra. Tačiau kol tarpusavyje kalbamasi, susitarimo galimybę laidoti būtų lyg ir per anksti.

JAV žiniasklaidoje paskutinėmis dienomis svarstoma galimybė sveikatos reformos įstatymą įgyvendinti be respublikonų partijos paramos. Nors Senato reglamentas reikalauja 60 balsų daugumos nutraukti vykstančius debatus, egzistuoja kitas mažai žinomas būdas, vadinamas ,,biudžeto suderinimu” (budget reconciliation). Pritaikius šį būdą, po 20 valandų Senate konkrečiu klausimu trukusių debatų diskusija nutraukiama ir balsuojama už įstatymo projektą. Šiuo atveju tereikia paprastos daugumos (51 balso) JAV Senate įstatymą priimti. 1980–2008 metų laikotarpiu tokiu būdu net 22 įstatymai buvo JAV Kongreso priimti. Respublikonų partija šiuo būdu naudojosi 1996 metais Kongrese priimant valstybės piliečių gerovės (welfare) įstatymo reformas ir 2001 metais sumažinant mokesčius pavieniams asmenims bei korporacijoms.

Tiek demokratai, tiek respublikonai sutinka, kad kasmet vis didesnių valstybinių išlaidų reikalaujanti sveikatos sistema privalo būti taisoma. Net 48 milijonai JAV gyventojų neturi sveikatos draudos. Į šį skaičių neįskaičiuojami JAV gyvenantys ,,nedokumentuoti” asmenys. Dėl ekonominės krizės asmenims prarandant darbus, neapdraustųjų skaičius kyla. Kai Vokietijoje (Prūsijoje) jau Otto von Bismark valdymo metais buvo dedami pagrindai socialiniam gyventojų gydymui, JAV dar ir šiandien universalaus gydymo įvedimui priešinamasi, argumentuojant ,,socializmo” baubu. Jei demokratų pasiūlytas sveikatos reformos projektas būtų priimtas, manoma, kad apie 35 milijonai neapdraustų amerikiečių būtų aprūpinti sveikatos drauda. Respublikonų partija kol kas formalaus projekto sveikatos reformai nėra pateikusi. Tai, kas iki šiol jų yra pasiūlyta, leistų apdrausti kiek mažiau nei penkis milijonus sveikatos draudos neturinčių amerikiečių.

Šio straipsnio rėmai neleidžia smulkiau aptarti tai, kas JAV sveikatos sistemoje taisytina. Abiejų partijų vadovai sutinka, kad būsima sveikatos reforma neturėtų draudos firmoms leisti nusikratyti sveikatos problemų turinčiais asmenimis. Demokratai siūlo valdžios priežiūroje įsteigti sveikatos drauda visuomenę aprūpinantį organą, tuo tarp veikiančių draudos firmų išvystant didesnį varžymąsi ir, savo ruožtu, jas priverčiant sumažinti sveikatos draudos įkainius. Esama taip pat siūlymų sveikatos draudos firmų veiklos nevaržyti valstijų bei apskričių ribomis, manant, kad dėl to kilusi konkurencija verstų firmas mažinti gydymo išlaidas. Įdomu, kad respublikonams sveikatos reformos reikale pataikaujant draudos firmoms, demokratai atsisako priimti reikiamas civilinės teisės (tort) pataisas, sumažinančias pacientams teismų dosniai priteisiamus gydytojų aplaidumo (malpractice) ieškinius. Gydytojai bando apsidrausti prirašydami brangiai kainuojančius tyrimus, o tai žymiai padidina amerikiečių gydymo išlaidas. Norisi tikėti, kad JAV Kongreso priimti sveikatos reformos sprendimai ilgainiui atspindės bendrą visuomeninę gerovę.