Ar pavyks išspręsti JAV sveikatos sistemos problemas?
ALGIMANTAS S. GEČYS
Prieš metus laiko JAV prezidentu tapęs Barack Obama ėmėsi
įgyvendinti rinkiminės kampanijos metu duotą pažadą – pertvarkyti
kasmet vis daugiau valstybės lėšų sunaudojančią JAV sveikatos
sistemą. Uždavinio ėmėsi tuoj po savo prisaikdinimo, JAV Kongrese jo
vadovaujamai demokratų partijai turint aiškią daugumą, o jam
– ryškų asmeninį populiarumą amerikiečių visuomenėje.
Tačiau prezidento pasirinktam uždaviniui buvo lemta tapti sunkiai
įkandamu riešutu.
Nuo pradžios paaiškėjo, kad demokratų partija ideologiniu
požiūriu yra stiprokai susiskaldžiusi į liberalųjį, centro ir
konservatyvųjį sparnus. Norėdamas užtikrinti Kongrese savosios partijos
narių paramą sveikatos reformai, prezidentas privalėjo atsižvelgti ir
kiek įmanoma patenkinti skirtingų ideologinių požiūrių demokratus. Vis
dėlto 2009 metams baigiantis JAV Atstovų rūmuose ir JAV Senate pavyko
priimti gerokai besiskiriančius sveikatos reformos įstatymų projektus.
Atstovų rūmų vadovams nesutinkant eiti į kompromisus su JAV Senato
projekte įvestomis pataisomis bei papildymais, JAV sveikatos reforma
dabartiniu metu yra atsidūrusi akligatvyje.
Respublikonų partijos JAV Kongrese atstovai vieningai ryžosi sveikatos
reformos reikale demokratų partijos iniciatyvos neremti. JAV Atstovų
rūmuose vos vienas respublikonas balsavo už demokratų pasiūlytą
įstatymo projektą. JAV Senate 40 respublikonų senatorių vieningai
balsavo prieš. Tačiau demokratai per daug dėl to nesijaudino.
Atstovų rūmuose jie veikė turėdami daugiau kaip pusšimčio
atstovų daugumą. Nematyta problemos ir JAV Senate demokratams turint
respublikonų obstrukcijas (filibuster) užkertančią 60 senatorių
daugumą, susidedančią iš 58 demokratų ir dviem su jais
balsuojančiais nepriklausomais senatoriais.
Tačiau derinant JAV Kongrese sveikatos įstatymo priimtus projektus
iškilo problema, kai netikėtai šių metų pradžioje
Massachusetts valstijoje užimti mirusio senatoriaus Ted Kennedy vietą
buvo išrinktas respublikonas Scott Brown. Respublikonų partijai
šiuo metu savo žinioje turint 41 senatorių, sužlugo galimybė
demokratams su 60 balsų dauguma nutraukti debatus ir Senatą priversti
balsuoti už ilgainiui suderintą bendrą Senato-Atstovų rūmų sveikatos
įstatymo projektą.
Dabartiniu metu prez. B.Obama stipriai darbuojasi, bandydamas
išgelbėti JAV Kongrese sunkiai gimdytą sveikatos reformos
įstatymą. Prieš keletą savaičių jis asmeniškai buvo
nuvykęs į Baltimore mieste vykusį respublikonų partijos pasitarimą, kur
respublikonus bandė įtikinti sveikatos įstatymo priėmimo svarba.
Prezidento pastangomis š. m. vasario 25 d. šaukiama
nepartinė (bipartisan) respublikonų-demokratų vadovybių konferencija.
Konferencija, kuri bus rodoma per televiziją, sieks aptarti galimybes
išgelbėti JAV Kongreso priimtus sveikatos reformos projektus,
įvedant ir geranoriškus respublikonų partijos siūlymus.
Respublikonų partija kol kas reikalauja, kad demokratai
šimtaprocentiniai atšauktų Atstovų rūmuose ir Senate
priimtus projektus ir sveikatos įstatymo ruošą pradėtų nuo
pradžios. Šį straipsnį ruošiant spaudai vyravo įspūdis,
kad partijoms susitarti vilčių nėra. Tačiau kol tarpusavyje kalbamasi,
susitarimo galimybę laidoti būtų lyg ir per anksti.
JAV žiniasklaidoje paskutinėmis dienomis svarstoma galimybė sveikatos
reformos įstatymą įgyvendinti be respublikonų partijos paramos. Nors
Senato reglamentas reikalauja 60 balsų daugumos nutraukti vykstančius
debatus, egzistuoja kitas mažai žinomas būdas, vadinamas ,,biudžeto
suderinimu” (budget reconciliation). Pritaikius šį būdą,
po 20 valandų Senate konkrečiu klausimu trukusių debatų diskusija
nutraukiama ir balsuojama už įstatymo projektą. Šiuo atveju
tereikia paprastos daugumos (51 balso) JAV Senate įstatymą priimti.
1980–2008 metų laikotarpiu tokiu būdu net 22 įstatymai buvo JAV
Kongreso priimti. Respublikonų partija šiuo būdu naudojosi 1996
metais Kongrese priimant valstybės piliečių gerovės (welfare) įstatymo
reformas ir 2001 metais sumažinant mokesčius pavieniams asmenims bei
korporacijoms.
Tiek demokratai, tiek respublikonai sutinka, kad kasmet vis didesnių
valstybinių išlaidų reikalaujanti sveikatos sistema privalo būti
taisoma. Net 48 milijonai JAV gyventojų neturi sveikatos draudos. Į
šį skaičių neįskaičiuojami JAV gyvenantys
,,nedokumentuoti” asmenys. Dėl ekonominės krizės asmenims
prarandant darbus, neapdraustųjų skaičius kyla. Kai Vokietijoje
(Prūsijoje) jau Otto von Bismark valdymo metais buvo dedami pagrindai
socialiniam gyventojų gydymui, JAV dar ir šiandien universalaus
gydymo įvedimui priešinamasi, argumentuojant ,,socializmo”
baubu. Jei demokratų pasiūlytas sveikatos reformos projektas būtų
priimtas, manoma, kad apie 35 milijonai neapdraustų amerikiečių būtų
aprūpinti sveikatos drauda. Respublikonų partija kol kas formalaus
projekto sveikatos reformai nėra pateikusi. Tai, kas iki šiol jų
yra pasiūlyta, leistų apdrausti kiek mažiau nei penkis milijonus
sveikatos draudos neturinčių amerikiečių.
Šio straipsnio rėmai neleidžia smulkiau aptarti tai, kas JAV
sveikatos sistemoje taisytina. Abiejų partijų vadovai sutinka, kad
būsima sveikatos reforma neturėtų draudos firmoms leisti nusikratyti
sveikatos problemų turinčiais asmenimis. Demokratai siūlo valdžios
priežiūroje įsteigti sveikatos drauda visuomenę aprūpinantį organą, tuo
tarp veikiančių draudos firmų išvystant didesnį varžymąsi ir,
savo ruožtu, jas priverčiant sumažinti sveikatos draudos įkainius.
Esama taip pat siūlymų sveikatos draudos firmų veiklos nevaržyti
valstijų bei apskričių ribomis, manant, kad dėl to kilusi konkurencija
verstų firmas mažinti gydymo išlaidas. Įdomu, kad respublikonams
sveikatos reformos reikale pataikaujant draudos firmoms, demokratai
atsisako priimti reikiamas civilinės teisės (tort) pataisas,
sumažinančias pacientams teismų dosniai priteisiamus gydytojų aplaidumo
(malpractice) ieškinius. Gydytojai bando apsidrausti
prirašydami brangiai kainuojančius tyrimus, o tai žymiai
padidina amerikiečių gydymo išlaidas. Norisi tikėti, kad JAV
Kongreso priimti sveikatos reformos sprendimai ilgainiui atspindės
bendrą visuomeninę gerovę.