Senatoriaus Burris komedija tęsiasi

ALEKSAS VITKUS

Jei sakysite, kad mano prieš daugiau kaip mėnesį „Drauge” aprašyta komedija dėl Illinois senatoriaus vietos JAV Senate pagaliau pasibaigė, klysite. Tiesa, tą vietą su gero vardo netekusio buvusio Illinois gubernatoriaus Rod Blagojevich palaiminimu ir prezidento Obama bei JAV Senato pritarimu, yra užėmęs jau gana seniai iš aktyvios politikos pasitraukęs, buvęs Illinois valstijos prokuroras 71-ių metų Roland Burris. Tačiau komedija vis dar tęsiasi.

Po kelias dienas trukusių debatų ir po ugningos gubernatoriaus gynimosi kalbos, Illinois valstijos Senatas savo sausio 29 d. posėdyje 59:0 balsų santykiu nubalsavo gubernatorių Blagojevich atstatyti iš pareigų ir tuo pačiu nutarimu uždraudė jam bet kada ateityje užimti bet kokias politines pareigas Illinois valstijoje. Komentatoriai tai pavadino Blagojevich „politine mirties bausme”.

Šia proga reikėtų prisiminti, kad Amerikos piliečiai rinkti senatorius tiesiogiai įgavo teisę tik 1913 m., kai buvo ratifikuota XVII JAV Konstitucijos pataisa, įpareigojanti įstatymų leidžiamajai valdžiai įgalioti valstijos gubernatorių paskirti laikiną senatorių, kol, atėjus kitiems rinkimams, piliečiai patys išsirinktų senatorių įstatymo numatytiems šešeriems metams. Prezidentui Obama palikus Illinois senatoriaus kėdę iki būsimų rinkimų liko dveji metai.

Kyla klausimas, jei yra tikslu leisti patiems piliečiams rinkti savo senatorius šešeriems metams, kodėl to netaikyti ir likus dvejiems metams? Vienas žmogus, nors ir gubernatorius, neturėtų turėti teisės atlikti tokį svarbų uždavinį – kaip skirti senatorių, nors ir laikiną. Žinoma, rinkimai kainuoja pinigus. Bet jei tik pinigai būtų pagrindinis argumentas prieš rinkimus, kam juos iš viso turėti? Juk niekas nesako, kad esant kokiam ekonominiam nuosmukiui, reikėtų atsisakyti visų nepigiai kainuojančių rinkimų. Tai kaip galima užmiršti rinkimus, kai ateina laikas atrasti tinkamą kandidatą užimti atsilaisvinusią senatoriaus kėdę? Kiek keista, kad apie save visada labai gerai galvojęs Burris jau iš anksto yra pasistatęs granito mauzoliejų, kuriame yra iškalti visi jo pasiekimai. Pačioje viršūnėje matosi išdidūs žodžiai – „Trail Blazer” (skinantis kelią).

Netrukus po gubernatoriaus Blagojevich atstatydinimo ir jo paskirto Illinois senatoriaus Burris oficialaus įvesdinimo į JAV Senatą pasirodė pirmieji naujo senatoriaus po priesaika duotų pasisakymų vienas kitam prieštaraujantys neatitikimai. Illinois Atstovų rūmų Blagojevich apkaltos (ne kriminalinės, bet taip vadinamo „impeachment”) komitetui dar tebesvarstant Blagojevich bylą, sausio 5 d. Burris pareiškė, jog „iki gruodžio 26 d. aš neturėjau jokio ryšio nei su gub. Blagojevich, nei su jo štabu”. Bet jau sausio 8 d. Burris prisipažino kalbėjęs su buvusiu gubernatoriaus spaudos atstovu Lon Monk.

Vasario 15 d. Burris jau taip kalbėjo: „Man gubernatoriaus brolis Rob skambino tris kartus, prašydamas mano pagalbos jo rinkimams finansuoti.” Burris taip pat prisipažino, kad jis savo pasikalbėjimuose su keliais  Blagojevich štabo nariais buvo išsakęs savo susidomėjimą Obama palikta laisva Illinois senatoriaus kėde.

Įtarimams apie nešvarią Blagojevich-Burris „prekybą” dėl senatoriaus vietos vis stiprėjant, Illinois prokurorė Lisa Madigan pasiūlė pradėti nuoseklesnį faktų tyrimą ar beveik tardymą. Ir kai JAV Senato etikos komitetas pradėjo pirmąsias apklausas, „Chicago Tribune” savo vasario 18 d. vedamajame jau pasisakė už Burris atsistatydinimą.

Nukeltas nuo gubernatoriaus kėdės, Blagojevich nepasidavė. Jis pasirodė įvairiose visą Ameriką siekiančiose TV programose, bet jose viso labo sudarė nevykusio egoisto, ieškančio reklamos, nors ir negarbingos, įspūdį. Ne vienas pradėjo jį įtarti esant nenusistovėjusio charakterio, psichiškai nesveiku individu.

Panašiai ir Burris, norėdamas Illinois Senate išvengti apkaltos dėl kreivos priesaikos, o Washington, DC bijodamas etikos komiteto apklausos, pradėjo savo „geros valios” kelionę po Illinois valstiją. Deja, jos metu dar labiau išryškėjo, kad Burris tikrai bandė sukelti pinigus Blagojevich rinkimų fondui, nors ir nesėkmingai. Nors respublikonai pradėjo dar garsiau reikalauti, kad Burris atsistatydintų, demokratų Senato daugumos vadas Harry Reid ir Illinois sen. Dick Durbin vis dar tvirtino, jog „Burris tikrai nebandė nieko suklaidinti”.

Bet pūliuojanti save „Trail Blazer” vadinančio Burris paskyrimo į JAV Senatą votis, galima sakyti, pagaliau pratrūks, kai praėjusios savaitės pabaigoje politinės ir iš dalies rasinės „ištikimybės” ledus pralaužė ir Burris draugai demokratai. Atsistatydino sen. Burris štabo viršininkas Darrell Thompson ir grįžo būti patarėju pas sen. Reid. Prie jo prisidėjo ir naujasis Illinois gubernatorius Patrick Quinn ir kiti demokratai.

Norėtųsi paklausti, o kodėl nedrįsta pasisakyti dėl Burris kiti politikai? Kur slepiasi senatoriai Harry Reid ir Dick Durbin, meras Richard Daley, Illinois Senato prezidentas John Cullerton, valstijos sekretorius Jesse White ir kiti? Ko jie bijo? Būti apkaltinti žaidžią rasizmo korta?

Vis dėlto stiprų, neaiškią, o gal ir lemtingą, Burris ateitį pranašaujantį pranešimą padarė prezidento Barack Obama spaudos atstovas Robert Gibbs. Bet ir jis, užuot drįsęs pasakyti, kad prez. Obama nori, kad Burris pasitrauktų, nors taip ir užgautų afroamerikiečius demokratus, atsargiai tarė: „Turėtų būti tikslinga, kad sen. Burris per šį (vasario 21–22 – A. V.) savaitgalį arba ištaisytų tai, kas buvo pasakyta, arba rimtai pagalvotų apie savo ateitį.”