Senatoriaus Burris komedija tęsiasi
ALEKSAS VITKUS
Jei sakysite, kad mano prieš daugiau kaip mėnesį
„Drauge” aprašyta komedija dėl Illinois senatoriaus
vietos JAV Senate pagaliau pasibaigė, klysite. Tiesa, tą vietą su gero
vardo netekusio buvusio Illinois gubernatoriaus Rod Blagojevich
palaiminimu ir prezidento Obama bei JAV Senato pritarimu, yra užėmęs
jau gana seniai iš aktyvios politikos pasitraukęs, buvęs
Illinois valstijos prokuroras 71-ių metų Roland Burris. Tačiau komedija
vis dar tęsiasi.
Po kelias dienas trukusių debatų ir po ugningos gubernatoriaus gynimosi
kalbos, Illinois valstijos Senatas savo sausio 29 d. posėdyje 59:0
balsų santykiu nubalsavo gubernatorių Blagojevich atstatyti iš
pareigų ir tuo pačiu nutarimu uždraudė jam bet kada ateityje užimti bet
kokias politines pareigas Illinois valstijoje. Komentatoriai tai
pavadino Blagojevich „politine mirties bausme”.
Šia proga reikėtų prisiminti, kad Amerikos piliečiai rinkti
senatorius tiesiogiai įgavo teisę tik 1913 m., kai buvo ratifikuota
XVII JAV Konstitucijos pataisa, įpareigojanti įstatymų leidžiamajai
valdžiai įgalioti valstijos gubernatorių paskirti laikiną senatorių,
kol, atėjus kitiems rinkimams, piliečiai patys išsirinktų
senatorių įstatymo numatytiems šešeriems metams.
Prezidentui Obama palikus Illinois senatoriaus kėdę iki būsimų rinkimų
liko dveji metai.
Kyla klausimas, jei yra tikslu leisti patiems piliečiams rinkti savo
senatorius šešeriems metams, kodėl to netaikyti ir likus
dvejiems metams? Vienas žmogus, nors ir gubernatorius, neturėtų turėti
teisės atlikti tokį svarbų uždavinį – kaip skirti senatorių, nors
ir laikiną. Žinoma, rinkimai kainuoja pinigus. Bet jei tik pinigai būtų
pagrindinis argumentas prieš rinkimus, kam juos iš viso
turėti? Juk niekas nesako, kad esant kokiam ekonominiam nuosmukiui,
reikėtų atsisakyti visų nepigiai kainuojančių rinkimų. Tai kaip galima
užmiršti rinkimus, kai ateina laikas atrasti tinkamą kandidatą
užimti atsilaisvinusią senatoriaus kėdę? Kiek keista, kad apie save
visada labai gerai galvojęs Burris jau iš anksto yra pasistatęs
granito mauzoliejų, kuriame yra iškalti visi jo pasiekimai.
Pačioje viršūnėje matosi išdidūs žodžiai –
„Trail Blazer” (skinantis kelią).
Netrukus po gubernatoriaus Blagojevich atstatydinimo ir jo paskirto
Illinois senatoriaus Burris oficialaus įvesdinimo į JAV Senatą pasirodė
pirmieji naujo senatoriaus po priesaika duotų pasisakymų vienas kitam
prieštaraujantys neatitikimai. Illinois Atstovų rūmų Blagojevich
apkaltos (ne kriminalinės, bet taip vadinamo „impeachment”)
komitetui dar tebesvarstant Blagojevich bylą, sausio 5 d. Burris
pareiškė, jog „iki gruodžio 26 d. aš neturėjau
jokio ryšio nei su gub. Blagojevich, nei su jo
štabu”. Bet jau sausio 8 d. Burris prisipažino kalbėjęs su
buvusiu gubernatoriaus spaudos atstovu Lon Monk.
Vasario 15 d. Burris jau taip kalbėjo: „Man gubernatoriaus brolis
Rob skambino tris kartus, prašydamas mano pagalbos jo rinkimams
finansuoti.” Burris taip pat prisipažino, kad jis savo
pasikalbėjimuose su keliais Blagojevich štabo nariais buvo
išsakęs savo susidomėjimą Obama palikta laisva Illinois
senatoriaus kėde.
Įtarimams apie nešvarią Blagojevich-Burris „prekybą”
dėl senatoriaus vietos vis stiprėjant, Illinois prokurorė Lisa Madigan
pasiūlė pradėti nuoseklesnį faktų tyrimą ar beveik tardymą. Ir kai JAV
Senato etikos komitetas pradėjo pirmąsias apklausas, „Chicago
Tribune” savo vasario 18 d. vedamajame jau pasisakė už Burris
atsistatydinimą.
Nukeltas nuo gubernatoriaus kėdės, Blagojevich nepasidavė. Jis pasirodė
įvairiose visą Ameriką siekiančiose TV programose, bet jose viso labo
sudarė nevykusio egoisto, ieškančio reklamos, nors ir
negarbingos, įspūdį. Ne vienas pradėjo jį įtarti esant nenusistovėjusio
charakterio, psichiškai nesveiku individu.
Panašiai ir Burris, norėdamas Illinois Senate išvengti
apkaltos dėl kreivos priesaikos, o Washington, DC bijodamas etikos
komiteto apklausos, pradėjo savo „geros valios” kelionę po
Illinois valstiją. Deja, jos metu dar labiau išryškėjo,
kad Burris tikrai bandė sukelti pinigus Blagojevich rinkimų fondui,
nors ir nesėkmingai. Nors respublikonai pradėjo dar garsiau reikalauti,
kad Burris atsistatydintų, demokratų Senato daugumos vadas Harry Reid
ir Illinois sen. Dick Durbin vis dar tvirtino, jog „Burris tikrai
nebandė nieko suklaidinti”.
Bet pūliuojanti save „Trail Blazer” vadinančio Burris
paskyrimo į JAV Senatą votis, galima sakyti, pagaliau pratrūks, kai
praėjusios savaitės pabaigoje politinės ir iš dalies rasinės
„ištikimybės” ledus pralaužė ir Burris draugai
demokratai. Atsistatydino sen. Burris štabo viršininkas
Darrell Thompson ir grįžo būti patarėju pas sen. Reid. Prie jo
prisidėjo ir naujasis Illinois gubernatorius Patrick Quinn ir kiti
demokratai.
Norėtųsi paklausti, o kodėl nedrįsta pasisakyti dėl Burris kiti
politikai? Kur slepiasi senatoriai Harry Reid ir Dick Durbin, meras
Richard Daley, Illinois Senato prezidentas John Cullerton, valstijos
sekretorius Jesse White ir kiti? Ko jie bijo? Būti apkaltinti žaidžią
rasizmo korta?
Vis dėlto stiprų, neaiškią, o gal ir lemtingą, Burris ateitį
pranašaujantį pranešimą padarė prezidento Barack Obama
spaudos atstovas Robert Gibbs. Bet ir jis, užuot drįsęs pasakyti, kad
prez. Obama nori, kad Burris pasitrauktų, nors taip ir užgautų
afroamerikiečius demokratus, atsargiai tarė: „Turėtų būti
tikslinga, kad sen. Burris per šį (vasario 21–22 –
A. V.) savaitgalį arba ištaisytų tai, kas buvo pasakyta, arba
rimtai pagalvotų apie savo ateitį.”