Stebuklas, vis labiau panašėjantis į tragediją
DALIA CIDZIKAITĖ
Praėjus maždaug mėnesiui nuo aštuonetukų Los Angeles, CA gimimo,
kalbos apie įvykį bei jo veikėjus vis dar netyla. Pažiūrėjus nuo
kūdikių gimimo iki dabar pasaulio spaudoje pasirodžiusių straipsnių
antraštes nesunku pastebėti besikeičiančią visuomenės nuomonę
tiek apie jaunos moters poelgį, tiek apie motinos asmenybę. Štai
keletas jų: „Aštuonetuką pagimdžiusi Kalifornijos
gyventoja išgyvena ekstazę”; „Aštuonetuką
pagimdžiusios bedarbės vienišės viltis — televizijos
pinigai”; „JAV aštuonetuką pagimdžiusi motina:
‘Esu pusiau arabė, pusiau lietuvė’”;
„Aštuonetuko mama: motina didvyrė ar neatsakinga
psichopatė?”; „Aštuonetuko motina prašo
pinigų ir dovanų”; „Aštuonetuko motina dėl grasinimų
mirtimi priversta slapstytis”.
Po tokio reto atvejo medicinoje, iš pradžių sutikto su
visuotiniu susižavėjimu bei nuostaba, ėmė aiškėti konkrečios
detalės apie pastojimą ir pastojimo aplinkybes. Beveik visos jos
– nerimą keliančios. Taip pirminė nuomonė apie
„stebuklą” nejučia, bent jau mano akyse, ėmė virsti jaunos
moters ir jos dabar jau keturiolikos vaikų šeimos tragedija.
Tragedija, prie kurios eita ilgai ir kuri šiai gausiai
amerikiečių šeimai tik prasidėjo.
Dirbtiniu būdu apvaisinta išsiskyrusi 33 metų motina Nadya
Suleman jau turėjo šešis, kiek paaugusius vaikus, taip
pat gimusius dirbtinio apvaisinimo būdu. Jos vyriausiam sūnui –
septynerių metų Elijah nustatytas dėmesio stokos ir hiperaktyvumo
sutrikimas (attention deficit and hyperactivity dissorder), dukteriai
Amerah yra šešeri, o sūnui Joshua Jacob — penkeri.
Po to eina trejų metukų Aidan su autizmo požymiais ir dvynukai Caleb ir
Calyissa, pastarasis vaikas turi kalbos sutrikimų.
Prie šių šešių vaikų netrukus prisijungs neseniai
gimęs aštuonetas: Jonah, Noah, Maliyah, McCai, Isaiah, Naryiah,
Jeremiah ir Josiah. Kokie sutrikimai ar net ligos
išryškės jiems beaugant, belieka spėlioti.
Spauda rašo, jog kai praėjusiais metais Suleman nusprendė vėl
pastoti, ji norėjo tik vienos mergaitės. Po dirbtinio apvaisinimo
daktarai jai pranešė, kad gims septynetukas. Moteriai buvo
patarta sumažinti embrionų skaičių, bet ji nepaklausė, ir – po 31
savaitės gimė ne septyni, bet aštuoni kūdikiai.
Kol kas išsiskyrusi Suleman gyvena trijų miegamųjų name.
Aštuonetukas dar kurį laiką nevažiuos į namus ir bus prižiūrimas
gydytojų ligoninėje. TV žurnalistų kalbinama Suleman pripažino, kad
nors trys miegamieji ir nėra daug, jai nerūpi, kad gyvenimo sąlygos
neidealios. Ji džiaugėsi, kad lauke yra daug gamtos — atrodo,
tarsi būtų koks miškas. Nesvarbu, kad, kaip rašo vienas
Didžiosios Britanijos dienraštis, ant žolės palei namą matyti
sulaužyti žaislai, parūdiję vežimėliai ir vaikų dviračiai.
Šiuo metu medicinos sanitarės specialybę turinti Suleman yra
bedarbė. Ji sakosi neimanti paramos iš valstybės, negaunanti
pašalpos už vaikus, tik kas mėnesį naudojasi maisto talonais.
Keturiolikos vaikų motina yra pasiėmusi paskolą, kad galėtų studijuoti.
Ji planuoja savo studentišką skolą grąžinti, kai, pabaigusi
studijas vaikų psichologijos srityje, pradės dirbti puse etato. Suleman
taip pat samdo auklę vaikams prižiūrėti, auklė dirba 12 val. per dieną.
Suleman kaltę dėl savo aistros turėti didelę šeimą verčia
tėvams, kurie, pasak moters, net ir išsiskyrę liko gyventi
drauge vien dėl jos. Suleman tėvas Ed yra irakietis, o motina Angela
– lietuvė. Jie yra labai skirtingi: mama – europietė, tėtis
– iš Vidurio Rytų, sakė jauna moteris. ,,Aš buvau
užauginta išsiskyrusių tėvų. Kai augau, jie miegojo atskiruose
kambariuose. Jie pasiliko drauge dėl manęs. Tai buvo reikšminga.
Aš tiesiog norėjau vaikų”, – prisipažino Suleman.
Jei tikėsime jauna 14 vaikų motina, dabar ji tikrai laiminga –
visos jos svajonės apie didžiulę šeimą išsipildė su
kaupu. Suleman nuomone, dabar jos šeima yra išbaigta. Ir
dar. 33 metų moteris įsitikinusi, kad jei reikėtų laiką pasukti atgal,
ji ničnieko nekeistų.
Neseniai į mano el. pašto dėžutę atėjęs laiškas su
nuoroda apie aštuonetuko motiną ir jos lietuvišką kilmę,
pavadintas „Gėda!”, mažiausiai prisideda prie šio
atvejo suvokimo ir įvertinimo. Mums turėtų būti gėda ne todėl, kad
Suleman yra lietuvių kilmės ir kad jos mama yra lietuvė. Mums reikėtų
sunerimti dėl kitų dalykų: neatsakingų ir savanaudiškų sprendimų
bei po jų sekančių poelgių, visuomenės požiūrio į dirbtinį apvaisinimą,
suteiktas laisves daktarams ir jų pacientams bei atsakomybę. Ir tai
– tik ledkalnio viršūnė.