Stebuklas, vis labiau panašėjantis į tragediją

DALIA CIDZIKAITĖ

Praėjus maždaug mėnesiui nuo aštuonetukų Los Angeles, CA gimimo, kalbos apie įvykį bei jo veikėjus vis dar netyla. Pažiūrėjus nuo kūdikių gimimo iki dabar pasaulio spaudoje pasirodžiusių straipsnių antraštes nesunku pastebėti besikeičiančią visuomenės nuomonę tiek apie jaunos moters poelgį, tiek apie motinos asmenybę. Štai keletas jų: „Aštuonetuką pagimdžiusi Kalifornijos gyventoja išgyvena ekstazę”; „Aštuonetuką pagimdžiusios bedarbės vienišės viltis — televizijos pinigai”; „JAV aštuonetuką pagimdžiusi motina: ‘Esu pusiau arabė, pusiau lietuvė’”; „Aštuonetuko mama: motina didvyrė ar neatsakinga psichopatė?”; „Aštuonetuko motina prašo pinigų ir dovanų”; „Aštuonetuko motina dėl grasinimų mirtimi priversta slapstytis”.

Po tokio reto atvejo medicinoje, iš pradžių sutikto su visuotiniu susižavėjimu bei nuostaba, ėmė aiškėti konkrečios detalės apie pastojimą ir pastojimo aplinkybes. Beveik visos jos – nerimą keliančios. Taip pirminė nuomonė apie „stebuklą” nejučia, bent jau mano akyse, ėmė virsti jaunos moters ir jos dabar jau keturiolikos vaikų šeimos tragedija. Tragedija, prie kurios eita ilgai ir kuri šiai gausiai amerikiečių šeimai tik prasidėjo.

Dirbtiniu būdu apvaisinta išsiskyrusi 33 metų motina Nadya Suleman jau turėjo šešis, kiek paaugusius vaikus, taip pat gimusius dirbtinio apvaisinimo būdu. Jos vyriausiam sūnui – septynerių metų Elijah nustatytas dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimas (attention deficit and hyperactivity dissorder), dukteriai Amerah yra šešeri, o sūnui Joshua Jacob — penkeri. Po to eina trejų metukų Aidan su autizmo požymiais ir dvynukai Caleb ir Calyissa, pastarasis vaikas turi kalbos sutrikimų.

Prie šių šešių vaikų netrukus prisijungs neseniai gimęs aštuonetas: Jonah, Noah, Maliyah, McCai, Isaiah, Naryiah, Jeremiah ir Josiah. Kokie sutrikimai ar net ligos išryškės jiems beaugant, belieka spėlioti.

Spauda rašo, jog kai praėjusiais metais Suleman nusprendė vėl pastoti, ji norėjo tik vienos mergaitės. Po dirbtinio apvaisinimo daktarai jai pranešė, kad gims septynetukas. Moteriai buvo patarta sumažinti embrionų skaičių, bet ji nepaklausė, ir – po 31 savaitės gimė ne septyni, bet aštuoni kūdikiai.

Kol kas išsiskyrusi Suleman gyvena trijų miegamųjų name. Aštuonetukas dar kurį laiką nevažiuos į namus ir bus prižiūrimas gydytojų ligoninėje. TV žurnalistų kalbinama Suleman pripažino, kad nors trys miegamieji ir nėra daug, jai nerūpi, kad gyvenimo sąlygos neidealios. Ji džiaugėsi, kad lauke yra daug gamtos — atrodo, tarsi būtų koks miškas. Nesvarbu, kad, kaip rašo vienas Didžiosios Britanijos dienraštis, ant žolės palei namą matyti sulaužyti žaislai, parūdiję vežimėliai ir vaikų dviračiai.

Šiuo metu medicinos sanitarės specialybę turinti Suleman yra bedarbė. Ji sakosi neimanti paramos iš valstybės, negaunanti pašalpos už vaikus, tik kas mėnesį naudojasi maisto talonais. Keturiolikos vaikų motina yra pasiėmusi paskolą, kad galėtų studijuoti. Ji planuoja savo studentišką skolą grąžinti, kai, pabaigusi studijas vaikų psichologijos srityje, pradės dirbti puse etato. Suleman taip pat samdo auklę vaikams prižiūrėti, auklė dirba 12 val. per dieną.

Suleman kaltę dėl savo aistros turėti didelę šeimą verčia tėvams, kurie, pasak moters, net ir išsiskyrę liko gyventi drauge vien dėl jos. Suleman tėvas Ed yra irakietis, o motina Angela – lietuvė. Jie yra labai skirtingi: mama – europietė, tėtis – iš Vidurio Rytų, sakė jauna moteris. ,,Aš buvau užauginta išsiskyrusių tėvų. Kai augau, jie miegojo atskiruose kambariuose. Jie pasiliko drauge dėl manęs. Tai buvo reikšminga. Aš tiesiog norėjau vaikų”, – prisipažino Suleman.

Jei tikėsime jauna 14 vaikų motina, dabar ji tikrai laiminga – visos jos svajonės apie didžiulę šeimą išsipildė su kaupu. Suleman nuomone, dabar jos šeima yra išbaigta. Ir dar. 33 metų moteris įsitikinusi, kad jei reikėtų laiką pasukti atgal, ji ničnieko nekeistų.

Neseniai į mano el. pašto dėžutę atėjęs laiškas su nuoroda apie aštuonetuko motiną ir jos lietuvišką kilmę, pavadintas „Gėda!”, mažiausiai prisideda prie šio atvejo suvokimo ir įvertinimo. Mums turėtų būti gėda ne todėl, kad Suleman yra lietuvių kilmės ir kad jos mama yra lietuvė. Mums reikėtų sunerimti dėl kitų dalykų: neatsakingų ir savanaudiškų sprendimų bei po jų sekančių poelgių, visuomenės požiūrio į dirbtinį apvaisinimą, suteiktas laisves daktarams ir jų pacientams bei atsakomybę. Ir tai – tik ledkalnio viršūnė.