Ateitininkijos šimtmečio jubiliejus

ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS

Ateitininkų federacijos sprendimu 1910 m. vasario 19 d. paskelbta Ateitininkų sąjūdžio gimtadieniu – tą dieną Louvain universitete buvo sudaryta pirmoji katalikų studentų sąjungos valdyba iš Jurgio Galdiko, Prano Kuraičio, Antano Malinausko ir Antano Viskantos. Po metų sąjungai vadovauti ėmė Pranas Dovydaitis, bet spiritus movens ir toliau buvo Pranas Kuraitis. Iš tikrųjų pirmieji šio katalikų sąjūdžio žingsniai buvo žengti jau 1908 m. vasarą, jie tęsėsi iki jau minėtos gimimo dienos. P. Dovydaitis buvo įsitikinęs, kad kultūros nusigręžimas nuo krikščionybės buvo pats giliausias nesusipratimas, todėl jis išėjo ginti Kristaus nuo pasikartojančių puolimų.

Pagrindiniu sąjūdžio dokumentu laikoma P. Dovydaičio parašyta deklaracija, pavadinta ,,Trys pamatiniai klausimai”. Tuo metu P. Dovydaitis gyveno su draugu viename kambaryje Maskvoje. ,,Draugo nekliudomas sėdo rašyti ‘Tris pamatinius klausimus’ ir rašė vienu prisėdimu – iki pusiaunakčių” (Stasys Yla. ,,Ateitininkų vadovas”, trečioji laida, Kaunas, 2006, p. 28). Tie trys pamatiniai klausimai buvo šie: 1. Kuo mes save vadiname ir kodėl? 2. Ką mes aplink save matome? 3. Kokios mūsų pridermės, siekiai ir keliai? Atsakymai – 1. Esame teistai, krikščionys, katalikai, išpažįstame Dievą, Kristų, Bažnyčią. 2. Matome žmogaus tragediją be Dievo, bedvasės kultūros grėsmę; matome mokslo, palenkto ateizmui, svaisčiojimus. 3. Esame įsitikinę, kad ,,žmonijos tobulybė ir atbaiga priklauso Kristui, koks jis yra Katalikų Bažnyčioj. Kristui priklauso ateitis ir tik jis gali atnaujinti mūsų gadynės pasaulį”.

Ši deklaracija buvo išspausdinta pačiame pirmajame ,,Draugijos” laikraščio priede, pavadinta ,,Ateitis”. Nuo to priedo išsiplėtęs sąjūdis gavo ateitininkų pavadinimą. Įdomi buvo savaitraščio ,,Draugas”, pradėto leisti 1910 m., reakcija. Ten rašoma, kad ,,ateitininkų troškimai turi tvirtus pamatus, kad jų idealai su sensu, prakilnūs, tikslingi, kad jie, t. y., ateitininkai, yra pilni energijos, prakilnios dvasios, pasišventimo ir doros. Tai yra viltis, kad daug jie nuveiks gero ir kad jų darbo vaisius Dievas laimins, jeigu tikrai ištvers iki galo” (,,Draugas”, 1911 m., nr. 29, p. 5–6). Teigiamai reagavo ir Antanas Smetona, ,,Viltyje” stebėdamasis, kad ,,tiek gyvo įsitikinimo, tiek energijos trykšta pirmame ‘Ateities’ numeryje” (1911 m., nr. 39).

Po beveik šimtmečio dabartinis Ateitininkų federacijos pirmininkas Vygantas Malinauskas trumpai aptaria ateitininkijos įtaką Lietuvos ir išeivijos visuomeniniame, kultūriniame bei politiniame gyvenime: ,,Ypač reikšmingas ateitininkų indėlis į mūsų tautos laisvės ir nepriklausomybės atgavimą, išsaugojimą ir sutvirtinimą. Ateitininkų organizacija subrandino didelį būrį mūsų tautos iškiliausių asmenybių, be kurių šiandien būtų sunkiai įsivaizduojama mūsų tautos kultūros raida ir pažanga” (,,Amerikos lietuvis”, 2010 m. vasario 27 d.). Plačiau apie visa tai skaitysime prof. Kęstučio Skrupskelio rašomoje ateitininkijos istorijoje, kuri turėtų pasirodyti kongreso metu. Ateitininkų federacijos pirmininkas specialiai kreipėsi į Šiaurės Amerikos ateitininkus, visus kviesdamas į ateitininkijos 100-mečio šventimą Lietuvoje, kuris bus apvainikuotas jubiliejinių metų XVI Ateitininkų federacijos kongresu rugpjūčio 6–8 d. Vilniuje. Prieš kongresą, rugpjūčio 2–5 dienomis, vyks stovykla Berčiūnuose, prie Panevėžio. ,,Tebūnie ateitininkijos 100-mečio šventimas viso pasaulio ateitininkų vienybės ir idealų gyvybingumo liudijimas.”

Kongresas vyks Nacionalinės filharmonijos rūmuose. Jo programa apims tris temas: ateitininkijos indėlį į Lietuvos kultūrą bei raidą, dabarties iššūkius katalikams pasauliečiams ir ateitininkų organizacijos ateities perspektyvas bei veiklos gaires. Federacijos pirmininkas tikisi, kad pats kongresas bus įspūdinga ir įsimintina ateitininkų šventė, kurioje susijungs garbinga praeitis, gyvybinga dabartis ir viltinga ateitis. Kongresas yra atviras renginys organizacijos nariams. Visi, iš kitų šalių atvykę ateitininkai sendraugiai, studentai ir moksleiviai galės su balso teise kongrese dalyvauti. Įdomu, kad atstovų skaičius iš išeivijos nėra ribojamas. ,,Ypač kviestume kongrese dalyvauti Šiaurės Amerikos ateitininkų valdybos, tarybos bei sąjungų valdybų narius. Nuoširdžiai džiaugsimės kiekvienu atvykusiu ateitininku”, – rašoma kvietime.

Registracija į kongresą ir stovyklą vyks kovo 15 d.–birželio 15 d. Registruotis galima internete adresu: www.ateitis.lt. Toje pat svetainėje bus skelbiama ir kita svarbi informacija. Taigi, visi yra kviečiami atvykti į šimtmečio stovyklą ir kongresą. Pasiskolinus V. Malinausko žodžius, ,,Esame pasirengę visus šiltai ir svetingai priimti. GARBĖ KRISTUI!”

Parafrazuojant vieno kita proga spaudoje pasirodžiusio sveikinimo mintį, ateitininkų sąjūdį galima apibūdinti kaip šaknimis įsišaknijusį į žemę, o mintimis kylantį į dangų. Taip galima sakyti apie organizaciją, kurios moralinis stuburas tvirtas, nes jį saugo susiformavusios tradicijos, pagrįstos krikščioniškomis ir tautiškomis vertybėmis. Pasak Ateitininkų himno žodžių, ,,Ateitį regim tėvynės laimingą, šviečia mums kryžius ant mūs vėliavos!” Tegul šie žodžiai ypatingai garsiai nuskamba ne tik iš visų ateitininkų lūpų, bet ir širdžių. Ilgiausių metų ateitininkijai!