Spaudos konferencijoje Balzeko muziejuje metu (iš k.): LR gen. konsulė Skaistė Aniulienė, LR užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas ir neseniai paskirtas TMID gen. direktorius Arvydas Daunoravičius. Jono Kuprio nuotr. 

DIALOGAS SU UŽSIENIO LIETUVIAIS 
– DVIPUSIS JUDĖJIMAS

Iš LR Užsienio reikalų ministro V. Ušacko susitikimo su lietuviška žiniasklaida JAV

DALIA CIDZIKAITÈ

Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas darbo vizitą JAV pradėjęs Čikagoje kovo 7 d., šeštadienį, susitiko su lietuviška visuomene, JAV Lietuvių Bendruomenės nariais, JAV lietuvių žiniasklaidos atstovais, lankėsi Balzeko lietuvių kultūros muziejuje, bendravo su vyresniųjų klasių mokiniais Maironio lietuviškoje mokykloje ir Čikagos lituanistinėje mokykloje, susitiko ,,Seklyčioje”su Marquette Park lietuviais.

Balzeko muziejuje įvykusioje spaudos konferencijoje V. Ušackas trumpai pristatė savo kelionės į JAV programą ir tikslus. Jis neslėpė savo susižavėjimo tą dieną aplankytomis lituanistinėmis mokyklomis. Užsienio reikalų ministro teigimu, svarbiausia, ką Lietuvos valstybė gali padaryti, tai prisidėti prie lietuvių kalbos, istorijos, tradicijų puoselėjimo užsienyje.

Susitikime su žiniasklaidos atstovais V. Ušackas pristatė savo, kaip Užsienio reikalų ministro, programą bei pasidalijo mintimis, ką, jo nuomone, šiuo metu yra svarbiausia atlikti. Svečias pabrėžė, jog užsienio politika Lietuvoje pasižymi nuoseklumu, ir pridūrė, jog tai yra viena iš priežasčių, kodėl jis nekandidatavo į Lietuvos Respublikos prezidento postą. ,,Mano nuomone, — sakė ministras, — šiuo metu svarbiausia užtikrinti nuoseklią Lietuvos užsienio politiką, t.y., gilesnį įsijungimą į NATO ir ES, gerus ir dalykiškus santykius su kaimynais.”

Svarbiausias klausimas — energetikos saugumas

Svarbiausias klausimas, į kurį, V. Ušacko nuomone, šiuo metu būtina atsakyti bet kuriai šaliai, yra energetinio saugumo užtikrinimas, ypač dabar, kai Lietuva yra įsipareigojusi uždaryti antrąjį Ignalinos atominės elektrinės bloką. V. Ušackas teigė, jog šiuo metu jis ir jo vadovaujama ministerija daugiausia dėmesio skiria kuriant prielaidas alternatyvoms. Kaip vieną iš konkrečių veiksmų, jis nurodė darbą su ES šalimis, siekiant gauti finansavimą kabeliui į Švediją. Tai, anot jo, būtų pirmas žingsnis importuoti ir eksportuoti elektrą, taip pat prielaida bendrai energetinei rinkai sukurti.

„Krizės metu turime būti lankstesni”

Ekonominė diplomatija buvo antras V. Ušacko išskirtas dalykas dabartinės globalios ekonominės finansinės krizės sąlygomis. Šią savaitę lankydamasis Washington, DC jis yra numatęs surengti telekonferenciją tarp JAV sostinės ir Vilniaus, taip pat susitikti su galimais būsimais investuotojais Lietuvoje. ,,Krizės metu atsiranda naujų galimybių, bet norint jas išnaudoti turime būti dinamiškesni, lankstesni ir atviri. Šios krizės metu raginame ES ir JAV netapti protekcionistėmis, neatsiriboti nuo pasaulio, o tikėti laisvos rinkos, prekybos galia”, — teigė ministras. Jo nuomone, Lietuvos pavyzdys yra geriausias įrodymas, jog laisva prekyba yra gerovės kėlimo prielaida. Vien praėjusiais metais Lietuvos eksportas sudarė 120 proc. bendro šalies vidaus produkto. Lietuviškų prekių užsienio rinkose buvo parduota už 50 mlrd. litų, net 23 mlrd. litų buvo uždirbti ES.

Dialogo plėtojimas su kaimynais

Ministras teigė, jog Lietuvai yra svarbu išlaikyti dalykiškus ir gerus santykius su kaimynais. Nors V. Ušackas pripažino, jog Lietuvą su Rusija sieja ilga ir sudėtinga istorija, jo nuomone, Rusija yra svarbi šalis. Lietuva norėtų ir siekia, kad Rusija įstotų į Pasaulio prekybos organizaciją, laikytųsi laisvos rinkos principų, nes Rusija Lietuvai yra svarbi rinka. Užsienio reikalų ministras sakė, jog Lietuva siekė ir sieks, kad Europos Komisija keltų klausimus dėl žalos atlyginimo. ,,Šis klausimas yra darbotvarkėje ir mes jo neatsisakysime”, — patikino jis susirinkusius žurnalistus. Tačiau, — pridūrė ministras, — turime būti realistai ir pripažinti, kad Rusija šio klausimo nėra pasiruošusi svarstyti ir atlyginti Lietuvai už padarytą žalą dėl daugybės priežasčių.” Todėl, V. Ušacko nuomone, šiuo metu yra svarbiausia sukurti mechanizmą ir politines nuostatas, kaip šį klausimą Lietuva viešins ir sieks didesnio supratimo visų pirma Europos Parlamente ir tarp ES piliečių. ,,Man asmeniškai yra svarbiau moralinis atsiprašymas ir suvokimas, kas įvyko per tuos metus, — sakė ministras. Pradėdami dialogą su Rusija, jos jaunąja karta, svarbu, kad ji sužinotų tikrąją tiesą, ką Stalinas padarė ne tik Vokietijai, bet ir Gruzijos, Lietuvos, Lenkijos ir kitų šalių piliečiams.”

Galų gale, ministras pasisakė už svarbą kalbėti su visais kaimynais. „Ar jie būtų lengvi ar sunkesni, ar jie išpažintų tas pačias vertybes ar ne, mums svarbu užsitikrinti nuspėjamą aplinką, todėl plėtojame dialogą tiek su Rusija, tiek su Baltarusija, tuo pačiu siekdami Lietuvos interesų ir palaikydami dialogą su kitomis šalimis.”

Dėmesys užsienio lietuviams

Svarbią vietą ministro programoje užima ir Lietuvos ryšių su lietuvių bendruomenėmis užsienyje išlaikymas ir stiprinimas. Šiuo metu LR turi daugiau nei 50 atstovybių visame pasaulyje, todėl, sakė V. Ušackas, visiems diplomatams yra keliamas uždavinys palaikyti ir plėtoti ryšį su lietuviais, gyvenančiais užsienyje. Užsienio reikalų ministro nuomone, čia svarbiausias uždavinys yra paremti lietuviškas mokyklas užsienyje.

Spaudos konferencijoje ministras trumpai pristatė ir globalios Lietuvos strategiją, apie kurią jis užsiminė š. m. vasario mėnesį Hiuttenfeld, Vokietijoje, įvykusiame Europos Lietuvių Bendruomenių pirmininkų suvažiavime. V. Ušackas dar kartą užtikrino, jog tai yra dvipusis judėjimas ir kad naujos Vyriausybės pasiūlytą globalios Lietuvos strategiją turime kurti kartu.

Pasak ministro, dialogas su užsienio lietuviais jau prasidėjo. Vienas iš konkrečių žingsnių yra Tautinių mažumų ir išeivijos departamento (TMID) prie Lietuvos Vyriausybės pertvarkymas ir užsienio lietuvių reikalų atskyrimas nuo mažumų. Tuo tikslu ketinama įkurti naują užsienio reikalų departamentą prie URM. Ministro nuomone, taip bus atsakyta į užsienio lietuvių ir Lietuvoje gyvenančių lietuvių norą užtikrinti artimesnį dialogą su visomis Lietuvos žinybomis, kurios vienaip ar kitaip prisideda prie lietuvybės išlaikymo užsienyje: Švietimo ministerija, Socialinių reikalų ir apsaugos ministerija, Kultūros ministerija bei Sporto departamentu.

,,Lietuviai užsienyje turi įvairiausių interesų ir ryšių, todėl premjeras sutiko su mano pasiūlymu įkurti Užsienio reikalų Užsienio lietuvių reikalų komisiją ar tarybą prie Vyriausybės. Tai bus visuomeninis forumas, vadovaujamas Premjero”, — sakė V. Ušackas. Vyriausybei atstovaus keli ministrai: socialinės apsaugos, kultūros, švietimo, URM, finansų ir sporto departamento. Tiesa, dar nežinoma, kas atstovaus užsienio lietuviams. Ministro spėjimu, tai greičiausiai bus Pasaulio Lietuvių Bendruomenė. Anot jo, tai bus pirmas atvejis, kai Lietuvos vyriausybėje bus įsteigta visuomeninė komisija, kuri, vadovaujant premjerui, susitiks mažiausiai kartą į metus, prieš numatant biudžetą.

Jei bus suspėta laiku sutvarkyti visus dokumentus, pirmasis susitikimas įvyks gegužės mėnesį. Užsienio reikalų ministras sakė, jog susitikimo metu bus ,,aptarti klausimai, kaip puoselėti lietuvybę užsienyje, klausime, ką jūs, Lietuvių Bendruomenių atstovai užsienyje, darysite, ir kuo mes su ribotais LR piliečių mokesčių ištekliais galėsime prisidėti.” Ministras užtikrino, jog tai bus dialogas, tačiau jis pabrėžė, jog iniciatyva turi ateiti iš užsienio lietuvių.

V. Ušackas pasidžiaugė, kad šiais metais LR Seimo rinkimuose dalyvavo naujos emigrantų bangos išeivė iš Airijos Jurga Vidugirienė ir pažadėjo ieškoti galimybių keičiant įstatymus, sudarant lietuvių išeiviams didesnes galimybes dalyvauti rinkimuose, būti išrinktiems ir atstovauti lietuvių išeivijos interesams. O kol kas ministras paragino LR piliečius aktyviai dalyvauti būsimuose LR prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose. Ta proga jis pasiūlė gen. konsulei Čikagoje Skaistei Aniulienei pagalvoti apie kelių papildomų balsavimo punktų įsteigimą bei pasitelkti į pagalbą visuomeniniais pagrindais savanorius.

Dėl Guantanamo kalinių

Į vienintelį spaudos konferencijos metu užduotą tarptautinį klausimą dėl Lietuvos pasirengimo priimti kalinius iš JAV Guantanamo kalėjimo, V. Ušackas atsakė, jog ES ir Lietuva sveikino naujos JAV administracijos sprendimą uždaryti Guantanamo įstaigą. Jo nuomone, visų pirma tai yra humanitarinis klausimas – kaip padėti žmonėms užtrikinti jų žmogaus teises. Ministras sakė, jog šiuo metu vyksta konsultacijos su JAV dėl dviejų galimų užsienio piliečių perkėlimo į LR teritoriją. Tai bus daroma laikantis Lietuvos įstatymų, žiūrima, kad nekiltų grėsmė Lietuvos piliečių saugumui ir viešajai tvarkai. ,,Mes tai vykdysime remdamiesi savo įstatymo raide, reikšdami solidarumą su JAV, kadangi mums svarbu, kad JAV būtų ne tik politinė galia, bet ir būtų atstatytas jos moralinis autoritetas, kuris buvo pakirstas dėl Guantanamo bazės. Tai derinsime ir su ES, nes esame Šengeno erdvės nariai ir turime koordinuoti laisvą kūnų judėjimą”, – sakė LR ministras. Šiuo metu 14 įkalintų asmenų jau yra priėmusi Didžioji Britanija, vienas kalinys yra perkeltas į Švediją, keletas jų yra ir Albanijoje.