Spaudos
konferencijoje Balzeko muziejuje metu (iš k.): LR gen. konsulė
Skaistė Aniulienė, LR užsienio reikalų ministras Vygaudas
Ušackas ir neseniai paskirtas TMID gen. direktorius Arvydas
Daunoravičius. Jono Kuprio nuotr.
DIALOGAS SU UŽSIENIO LIETUVIAIS
– DVIPUSIS JUDĖJIMAS
Iš LR Užsienio reikalų ministro V. Ušacko susitikimo su lietuviška žiniasklaida JAV
DALIA CIDZIKAITÈ
Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas darbo
vizitą JAV pradėjęs Čikagoje kovo 7 d., šeštadienį,
susitiko su lietuviška visuomene, JAV Lietuvių Bendruomenės
nariais, JAV lietuvių žiniasklaidos atstovais, lankėsi Balzeko lietuvių
kultūros muziejuje, bendravo su vyresniųjų klasių mokiniais Maironio
lietuviškoje mokykloje ir Čikagos lituanistinėje mokykloje,
susitiko ,,Seklyčioje”su Marquette Park lietuviais.
Balzeko muziejuje įvykusioje spaudos konferencijoje V. Ušackas
trumpai pristatė savo kelionės į JAV programą ir tikslus. Jis neslėpė
savo susižavėjimo tą dieną aplankytomis lituanistinėmis mokyklomis.
Užsienio reikalų ministro teigimu, svarbiausia, ką Lietuvos valstybė
gali padaryti, tai prisidėti prie lietuvių kalbos, istorijos, tradicijų
puoselėjimo užsienyje.
Susitikime su žiniasklaidos atstovais V. Ušackas pristatė savo,
kaip Užsienio reikalų ministro, programą bei pasidalijo mintimis, ką,
jo nuomone, šiuo metu yra svarbiausia atlikti. Svečias pabrėžė,
jog užsienio politika Lietuvoje pasižymi nuoseklumu, ir pridūrė, jog
tai yra viena iš priežasčių, kodėl jis nekandidatavo į Lietuvos
Respublikos prezidento postą. ,,Mano nuomone, — sakė ministras,
— šiuo metu svarbiausia užtikrinti nuoseklią Lietuvos
užsienio politiką, t.y., gilesnį įsijungimą į NATO ir ES, gerus ir
dalykiškus santykius su kaimynais.”
Svarbiausias klausimas — energetikos saugumas
Svarbiausias klausimas, į kurį, V. Ušacko nuomone, šiuo
metu būtina atsakyti bet kuriai šaliai, yra energetinio saugumo
užtikrinimas, ypač dabar, kai Lietuva yra įsipareigojusi uždaryti
antrąjį Ignalinos atominės elektrinės bloką. V. Ušackas teigė,
jog šiuo metu jis ir jo vadovaujama ministerija daugiausia
dėmesio skiria kuriant prielaidas alternatyvoms. Kaip vieną iš
konkrečių veiksmų, jis nurodė darbą su ES šalimis, siekiant
gauti finansavimą kabeliui į Švediją. Tai, anot jo, būtų pirmas
žingsnis importuoti ir eksportuoti elektrą, taip pat prielaida bendrai
energetinei rinkai sukurti.
„Krizės metu turime būti lankstesni”
Ekonominė diplomatija buvo antras V. Ušacko išskirtas
dalykas dabartinės globalios ekonominės finansinės krizės sąlygomis.
Šią savaitę lankydamasis Washington, DC jis yra numatęs surengti
telekonferenciją tarp JAV sostinės ir Vilniaus, taip pat susitikti su
galimais būsimais investuotojais Lietuvoje. ,,Krizės metu atsiranda
naujų galimybių, bet norint jas išnaudoti turime būti
dinamiškesni, lankstesni ir atviri. Šios krizės metu
raginame ES ir JAV netapti protekcionistėmis, neatsiriboti nuo
pasaulio, o tikėti laisvos rinkos, prekybos galia”, — teigė
ministras. Jo nuomone, Lietuvos pavyzdys yra geriausias įrodymas, jog
laisva prekyba yra gerovės kėlimo prielaida. Vien praėjusiais metais
Lietuvos eksportas sudarė 120 proc. bendro šalies vidaus
produkto. Lietuviškų prekių užsienio rinkose buvo parduota už 50
mlrd. litų, net 23 mlrd. litų buvo uždirbti ES.
Dialogo plėtojimas su kaimynais
Ministras teigė, jog Lietuvai yra svarbu išlaikyti
dalykiškus ir gerus santykius su kaimynais. Nors V.
Ušackas pripažino, jog Lietuvą su Rusija sieja ilga ir sudėtinga
istorija, jo nuomone, Rusija yra svarbi šalis. Lietuva norėtų ir
siekia, kad Rusija įstotų į Pasaulio prekybos organizaciją, laikytųsi
laisvos rinkos principų, nes Rusija Lietuvai yra svarbi rinka. Užsienio
reikalų ministras sakė, jog Lietuva siekė ir sieks, kad Europos
Komisija keltų klausimus dėl žalos atlyginimo. ,,Šis klausimas
yra darbotvarkėje ir mes jo neatsisakysime”, — patikino jis
susirinkusius žurnalistus. Tačiau, — pridūrė ministras, —
turime būti realistai ir pripažinti, kad Rusija šio klausimo
nėra pasiruošusi svarstyti ir atlyginti Lietuvai už padarytą
žalą dėl daugybės priežasčių.” Todėl, V. Ušacko nuomone,
šiuo metu yra svarbiausia sukurti mechanizmą ir politines
nuostatas, kaip šį klausimą Lietuva viešins ir sieks
didesnio supratimo visų pirma Europos Parlamente ir tarp ES piliečių.
,,Man asmeniškai yra svarbiau moralinis atsiprašymas ir
suvokimas, kas įvyko per tuos metus, — sakė ministras. Pradėdami
dialogą su Rusija, jos jaunąja karta, svarbu, kad ji sužinotų tikrąją
tiesą, ką Stalinas padarė ne tik Vokietijai, bet ir Gruzijos, Lietuvos,
Lenkijos ir kitų šalių piliečiams.”
Galų gale, ministras pasisakė už svarbą kalbėti su visais kaimynais.
„Ar jie būtų lengvi ar sunkesni, ar jie išpažintų tas
pačias vertybes ar ne, mums svarbu užsitikrinti nuspėjamą aplinką,
todėl plėtojame dialogą tiek su Rusija, tiek su Baltarusija, tuo pačiu
siekdami Lietuvos interesų ir palaikydami dialogą su kitomis
šalimis.”
Dėmesys užsienio lietuviams
Svarbią vietą ministro programoje užima ir Lietuvos ryšių su
lietuvių bendruomenėmis užsienyje išlaikymas ir stiprinimas.
Šiuo metu LR turi daugiau nei 50 atstovybių visame pasaulyje,
todėl, sakė V. Ušackas, visiems diplomatams yra keliamas
uždavinys palaikyti ir plėtoti ryšį su lietuviais, gyvenančiais
užsienyje. Užsienio reikalų ministro nuomone, čia svarbiausias
uždavinys yra paremti lietuviškas mokyklas užsienyje.
Spaudos konferencijoje ministras trumpai pristatė ir globalios Lietuvos
strategiją, apie kurią jis užsiminė š. m. vasario mėnesį
Hiuttenfeld, Vokietijoje, įvykusiame Europos Lietuvių Bendruomenių
pirmininkų suvažiavime. V. Ušackas dar kartą užtikrino, jog tai
yra dvipusis judėjimas ir kad naujos Vyriausybės pasiūlytą globalios
Lietuvos strategiją turime kurti kartu.
Pasak ministro, dialogas su užsienio lietuviais jau prasidėjo. Vienas
iš konkrečių žingsnių yra Tautinių mažumų ir išeivijos
departamento (TMID) prie Lietuvos Vyriausybės pertvarkymas ir užsienio
lietuvių reikalų atskyrimas nuo mažumų. Tuo tikslu ketinama įkurti
naują užsienio reikalų departamentą prie URM. Ministro nuomone, taip
bus atsakyta į užsienio lietuvių ir Lietuvoje gyvenančių lietuvių norą
užtikrinti artimesnį dialogą su visomis Lietuvos žinybomis, kurios
vienaip ar kitaip prisideda prie lietuvybės išlaikymo užsienyje:
Švietimo ministerija, Socialinių reikalų ir apsaugos
ministerija, Kultūros ministerija bei Sporto departamentu.
,,Lietuviai užsienyje turi įvairiausių interesų ir ryšių, todėl
premjeras sutiko su mano pasiūlymu įkurti Užsienio reikalų Užsienio
lietuvių reikalų komisiją ar tarybą prie Vyriausybės. Tai bus
visuomeninis forumas, vadovaujamas Premjero”, — sakė V.
Ušackas. Vyriausybei atstovaus keli ministrai: socialinės
apsaugos, kultūros, švietimo, URM, finansų ir sporto
departamento. Tiesa, dar nežinoma, kas atstovaus užsienio lietuviams.
Ministro spėjimu, tai greičiausiai bus Pasaulio Lietuvių Bendruomenė.
Anot jo, tai bus pirmas atvejis, kai Lietuvos vyriausybėje bus įsteigta
visuomeninė komisija, kuri, vadovaujant premjerui, susitiks mažiausiai
kartą į metus, prieš numatant biudžetą.
Jei bus suspėta laiku sutvarkyti visus dokumentus, pirmasis susitikimas
įvyks gegužės mėnesį. Užsienio reikalų ministras sakė, jog susitikimo
metu bus ,,aptarti klausimai, kaip puoselėti lietuvybę užsienyje,
klausime, ką jūs, Lietuvių Bendruomenių atstovai užsienyje, darysite,
ir kuo mes su ribotais LR piliečių mokesčių ištekliais galėsime
prisidėti.” Ministras užtikrino, jog tai bus dialogas, tačiau jis
pabrėžė, jog iniciatyva turi ateiti iš užsienio lietuvių.
V. Ušackas pasidžiaugė, kad šiais metais LR Seimo
rinkimuose dalyvavo naujos emigrantų bangos išeivė iš
Airijos Jurga Vidugirienė ir pažadėjo ieškoti galimybių keičiant
įstatymus, sudarant lietuvių išeiviams didesnes galimybes
dalyvauti rinkimuose, būti išrinktiems ir atstovauti lietuvių
išeivijos interesams. O kol kas ministras paragino LR piliečius
aktyviai dalyvauti būsimuose LR prezidento ir Europos Parlamento
rinkimuose. Ta proga jis pasiūlė gen. konsulei Čikagoje Skaistei
Aniulienei pagalvoti apie kelių papildomų balsavimo punktų įsteigimą
bei pasitelkti į pagalbą visuomeniniais pagrindais savanorius.
Dėl Guantanamo kalinių
Į vienintelį spaudos konferencijos metu užduotą tarptautinį klausimą
dėl Lietuvos pasirengimo priimti kalinius iš JAV Guantanamo
kalėjimo, V. Ušackas atsakė, jog ES ir Lietuva sveikino naujos
JAV administracijos sprendimą uždaryti Guantanamo įstaigą. Jo nuomone,
visų pirma tai yra humanitarinis klausimas – kaip padėti žmonėms
užtrikinti jų žmogaus teises. Ministras sakė, jog šiuo metu
vyksta konsultacijos su JAV dėl dviejų galimų užsienio piliečių
perkėlimo į LR teritoriją. Tai bus daroma laikantis Lietuvos įstatymų,
žiūrima, kad nekiltų grėsmė Lietuvos piliečių saugumui ir
viešajai tvarkai. ,,Mes tai vykdysime remdamiesi savo įstatymo
raide, reikšdami solidarumą su JAV, kadangi mums svarbu, kad JAV
būtų ne tik politinė galia, bet ir būtų atstatytas jos moralinis
autoritetas, kuris buvo pakirstas dėl Guantanamo bazės. Tai derinsime
ir su ES, nes esame Šengeno erdvės nariai ir turime koordinuoti
laisvą kūnų judėjimą”, – sakė LR ministras. Šiuo
metu 14 įkalintų asmenų jau yra priėmusi Didžioji Britanija, vienas
kalinys yra perkeltas į Švediją, keletas jų yra ir Albanijoje.