Studentų stipendijos – veltui ar mainais?
ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS

Su pavasariu padidėja gimnazijas baigiančių ar jau esamų studentų rūpestis dėl tolimesnio mokslo perspektyvų. Ne vienam gal buvo lengviau patekti į norimą universitetą, negu užsitikrinti pragyvenimo šaltinį būsimiems mokslo metams. Į pagalbą čia ateina šimtai, tūkstančiai įvairių stipendijų fondų ir fondelių, esančių Amerikoje ir kitur. Jų visų čia neaprėpsiu. Tam geriausiai tiktų interneto paslaugos. Noriu pasidalinti mintimis dėl lietuvių studentų stipendijų, kurias teikia įvairūs lietuviški fondai.

Pirmiausia, yra keletas pagrindinių stipendijų davimo modelių ar variantų. Turbūt populiariausias yra toks: studentas prašo stipendijos, stipendijos fondas stipendiją skiria, nekeldamas jokių ypatingų reikalavimų ją gaunančiam. Pavyzdžiu čia gali būti Lietuvių Fondo (LF) skiriamos stipendijos. Reikia pastebėti, kad LF apimtyje yra ir apie 50 specialių fondelių, iš kurių skiriamos stipendijos. Iš davėjų pusės galbūt viliamasi, kad stipendininkas gautos paramos greit neužmirš ir kokiu nors būdu gautą paramą grąžins savo lietuviškai bendruomenei. Kitas variantas – pinigų paskola, kurią stipendininkas pasižada grąžinti mokslus baigęs. Čia pavyzdžiu galėtų būti Vydūno fondas. Trečias variantas, bent tarp lietuvių, prasideda dar vaikystėje. Tai būtų stipendijos davimas mainų pagrindu.

Pernai metais įvykusiame Mokslo ir kūrybos simpoziume Lemont, IL, buvo pristatytas Lietuvos ir išeivijos studentų stažuotės (LISS) projektas, veikiantis JAV LB Krašto valdybos žinioje. Tai kūrybingų ir daug žadančių pastangų vaisius. Savo tinklalapyje LISS rašo, kad ta programa siekiama jauniems žmonėms suteikti galimybę įgyti konkrečios profesinės patirties, patobulinti lietuvių kalbą įvairiose mokslo srityse ir susipažinti su Lietuvos kasdieniu gyvenimu bei jame vykstančiais pokyčiais. Ten pat skaitome, kad LISS programa siekia užtikrinti abipusišką naudą ir būti prasmingo bendradarbiavimo pavyzdžiu. ,,Abi pusės – tiek studentai, tiek profesionalai – praturtėja dirbdami kartu: vieni darbo patirtimi, o kiti jaunatviškomis idėjomis bei susipažindami su Lietuvos išeivijos studentais.” Stažuotę galima atlikti architektūros, inžinerijos, medicinos srityse, mene, socialiniame darbe, teisėje, verslo vadyboje ir žurnalistikoje. Daugiau informacijos: www.stazuote.com/main/

Gimininga mintis buvo pristatyta mano ankstesniame straipsnyje (,,Lenk medį kol jaunas”, ,,Draugas”, 2008 m. lapkričio 5 d.). Ten buvo siūloma sudaryti naujų kadrų globėjų programą. Kadrai – tai kurios nors įstaigos ar organizacijos pagrindiniai darbuotojai. Globėjai – tie, kurie globoja, rūpinasi, padeda, prižiūri. Buvo konkrečiai siūlyta Lietuvių Bendruomenei tokią programą įsteigti ir ją skatinti. Tai būtų ,,suporavimo” programa, kur naujokas stebėtų ir mokytųsi iš savo globėjo, o globėjas jam padėtų savo pavyzdžiu ir patirtimi. Globėjas turėtų suprasti savo organizacijos užduotį ir tikslus, jis turėtų būti patyręs, patikimas, sugebantis organizuoti ir su kitais bendrauti.

Prasmingo globojimo programa turėtų rūpėti bet kokios organizacijos vadovybei, nes ir ateityje reikės gabių vadovų. Siūloma suporavimo programa daug prisidėtų prie ateities vadovų ugdymo ir paruošimo. Su laiku sumažėtų atvejų, kur prikalbintas naujokas sutinka įeiti į kokią nors valdybą ar komitetą, gal net apsiima eiti atsakingas pareigas, bet su laiku nusivilia. Nusivilia, nes nesulaukė reikiamos paramos, priežiūros, o tik kritikos ir badymo pirštu, kad ko nežinojo ar ne taip ką nors atliko.

Bandant suderinti šias mintis ir pastangas, gali pasitarnauti esami stipendijų fondai. Kad gavę norimą stipendiją studentai turėtų pasirinkti kokį nors prasmingą projektą (stažuotę Lietuvoje, veiklą lietuvių sporto klube, talką jaunimo stovyklose ar lietuviškuose archyvuose, šeštadieninėse mokyklose ir pan.) Tokių pasirinkimų sąrašas turėtų būti iš anksto sudarytas ir suderintas su tų organizacijų vadovybėmis. Tuo pačiu, siekiant panašių tikslų, pačios organizacijos galėtų pateikti paraiškas fondams. Paraiškose būtų aptartos progos studentams pasidarbuoti įdomiuose bei prasminguose projektuose. Tokiu būdu studentas gautų stipendiją, o paramos prašanti organizacija susilauktų naujų jėgų bei minčių. Vieno pašnekovo nuomone, tokias stipendijas būtų geriau vadinti premijomis studentams.

Iš aprašymų spaudoje aišku, kad šįmet dėl kraštą palietusios finansinės krizės pats LF stipendijų neskirs, tačiau bus toliau skiriamos stipendijos iš LF specialių stipendijų fondelių. Tokiu atveju stipendijų skirstymo komitetas gali turėti atliekamo laiko. Tad mano siūlymas jam ir būtų čia iškeltas galimybes aptarti, pakoreguoti ir siekti reikiamo suderinimo su kitomis organizacijomis, kurios domėtųsi mainų stipendijomis ar premijomis studentams. Vienas tokių reikalų žinovas, susipažinęs su mano mintimis, štai ką siūlo: LF Taryba ateinančiame posėdyje galėtų pasisakyti dėl prioritetų ir pati Pelno skirstymo komisija galėtų spręsti, kad paskiriant fondelių stipendijas pirmenybė būtų teikiama tiems, kurie dalyvaus LISS arba kitoje stažuočių programoje, jeigu kitu atžvilgiu atitinka fondelių reikalavimus.

Linkiu studentams surasti reikiamų lėšų savo studijoms. Siūlau stipendijas skiriančius fondus ne tik toliau remti studentus, bet ir ieškoti būdų, kaip geriausiai suderinti visuomeninius organizacijų ir lietuviškų grupių poreikius su dalinamomis stipendijomis. Yra galimybė, kad tokiu keliu einant gali sumažėti stipendijų prašančių skaičius (dabar jų yra daugiau, negu ,,veltui” dalinamų stipendijų), bet tuo pačiu susidarytų geros sąlygos mainų pagrindu iš viso to gauti daug daugiau lietuviškai veiklai ir kūrybai.