Philadelphia Lietuvos Nepriklausomybės šventės programos vedėjai Irina Brusokienė ir dr. Dainius Balis. Kazio Razgaičio nuotr.

Philadelphia LB iškilmingai
paminėjo Nepriklausomybės šventes

ALGIMANTAS S. GEČYS

Daugelį metų darbuojantis LB gretose teko lankytis daugybės telkinių ruoštuose Lietuvos Nepriklausomybės švenčių minėjimuose. Minėjimų būta tikrai iškilmingų, nuostabą ir pasididžiavimą keliančių jų meninių programų. Tapęs sėsliu, dažnai pagalvoju, kuriame telkinyje minėjimo būta įspūdingiausio. Atsakymo ilgai ieškoti netenka. Įspūdingiausi minėjimai rengiami mano mieste – Philadelphia. Jų tvirtybė – čia minėjimai sutraukia gausų visų kartų bei ,,bangų” lietuvių būrį, šeimas su krykštaujančiais vaikais, čia bendruomeninei veiklai suaukojama daugiau negu kitame telkinyje. Nors kai kurie atvykusieji į LB apylinkės rengiamą minėjimą nesugeba sakinio lietuviškai suregzti, kiekvienas atsilankęs trykšta meile Lietuvai ir didžiuojasi sava kilme. Įėjimas į minėjimas nemokamas. Ateik, atsisėsk, klausykis kalbų, stebėk meninę programą. Jei norėsi vėliau paremti LB darbus, tereikia prieti prie staliuko ir savąją auką įteikti. Dažnas į minėjimą atvyksta nešinas maisto ar saldumynų lėkšte. Minėjimui pasibaigus, dalyviai persikelia į kiek mažesnę Lietuvių Namų salę, kur vaišinamasi gausiai suneštomis gėrybėmis. O šiais metais išdrįsta ir smagiai pasišokti grojant ,,Kaimo kapelai”. Būtina linksmintis! Juk švenčiame sukaktis, prikėlusias Lietuvą nepriklausomam gyvenimui, – Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją.

* * *

Kovo 1 d. Philadelphia vykęs Lietuvos Nepriklausomybės sukakčių minėjimas prasidėjo klebono Petro Burkausko atnašaujamomis iškilmingomis šv. Mišiomis Šv. Andriejaus lietuvių parapijoje. Tautinės ir organizacijų vėliavų, Philadelphia arkivyskupijos vyskupo pagalbininko Joseph Cistone ir Lietuvos generalinio konsulo New York ambasadoriaus Jono Paslausko dalyvavimas bažnyčioje liudijo telkinio minimų tautinių sukakčių svarbą. Giedojo choras ,,Laisvė”, vadovaujamas Ilonos Babinskienės, skaitinius atliko Paulius Razgaitis, prie altoriaus kartu su Jono ir Vitalijos Dunčių šeimos neštomis bažnytinėmis dovanomis buvo atneštos simbolinės tautinės aukos: Rūpintojėlis (Lynn Cox), gintaras (Dalia Dalkutė), Lietuvos žemė (Adrija Bagdonavičiūtė). Simbolines aukas jautriai aptarė LB apylinkės kopirmininkė Roma Krušinskienė. Vysk. Cistone savo pamoksle prisiminė savo apsilankymą parapijoje 2008 metų Verbų sekmadienį, kada jam ir jį lydėjusiems jo tėvams Šv. Andriejaus lietuviai parodė išskirtinį nuoširdumą. Ir nors vyskupo pamokslas daugiau buvo apie Gavėnios meto tikintiesiems Bažnyčios uždedamus įsipareigojimus, atgautos Lietuvos nepriklausomybės ir tautinės parapijos svarbą Šv. Mišių pabaigoje patriotiškai aptarė kleb. kun. Burkauskas. Po šv. Mišių vyskupui apsilankius parapijos salėje, parapijiečiai su pasididžiavimu jam aiškino apie per paskutinius mėnesius iš pagrindų atliktus salės atnaujinimo darbus. Težino vyskupas, kad lietuviai savo parapiją ne tik išlaiko, bet ir dosniai aukoja lėšas ir talka prisideda prie bažnyčios pastato bei parapijos salės remonto.

Iš Šv. Andriejaus parapijos persikelta į tik ką 100 metų sukaktį šventusius Lietuvių Namus. Čia laukė Aldonos Jakubėnienės šeimos gaminti lietuviški pietūs, ištrokusiems užsigeriant Lietuvių Namų parūpintu ,,Kalnapilio” alumi. Linksmino ,,Kaimo kapela”, vadovaujama pirmosios ateivių bangos palikuonės Lynn Cox. Kapeloje daugelį metų groja lietuvių kalbos mokęsis JAV prezidento Barack Obama atspalvio žmogus, kurį prieš daugiau kaip dešimtmetį lietuviškai kalbino tada Philadelphia lankęs Lietuvos ministras pirmininkas Aleksandras Abišala.

Pavalgius pietus susibūrėme M. K. Čiurlionio vardo didžiojoje salėje. Įnešus vėliavas, sugiedoti JAV ir Lietuvos himnai. Invokaciją perskaitė dr. Jonas Dunča. Minėjimo dalyvius pasveikino Lietuvių Namų prezidentas Albert Mikutis ir LB apylinkės kopirmininkė R. Krušinskienė. Minėjimui vadovavo JAV naujakuriai Irina Brusokienė ir dr. Dainius Balis, kurie be priekaišto tai atliko lietuvių ir anglų kalbomis.

Pagrindinę kalbą tarti buvo pakviestas amb. Jonas Paslauskas. Ne vieno tautiečio jis maloniai prisimenamas iš pirmųjų Lietuvos nepriklausomybės metų darbo Lietuvos ambasadoje Washington, DC. Iš JAV amb. Paslauskas vyko atstovauti Lietuvai Kanadoje, vėliau ambasadoriumi dirbo politiniu požiūriu jautrioje Baltarusijoje, po to kuriam laikui sugrįžo svarbioms pareigoms į Lietuvos Užsienio reikalų ministeriją. Prieš vienerius metus su žmona Dalia, studijuojančiu sūnumi ir gimnaziste dukterimi amb. Paslauskas atvyko eiti Lietuvos generalinio konsulo pareigas pasaulinės reikšmės New York mieste. New York lietuviai žavisi jo vadovaujamo konsulato dėmesiu lietuviškai veiklai, ambasadoriaus draugiškumu ir noru kiekvienam padėti.

Amb. Paslauskas savo kalboje prisiminė lietuviams įsimintinas Vasario 16-sios, Kovo 11-sios ir Sausio 13 datas. Jis teigė, kad šios datos yra susijusios, viena kitą papildo, teikia mums stiprybės ir pasididžiavimo sava tauta, jos žmonėmis, Lietuvos valstybe. Ambasadoriui asmeniškai – mūsų laisvės dvasinis pamatas, moralinis užtaisas, valstybingumo bazė glūdi Vasario 16-oje. Jis pritaria 1990-siais metais atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Romualdo Ozolo teiginiui, jog Vasario 16-oji buvo pats svarbiausias Lietuvos šiais metais minimo tūkstantmečio įvykis, kuriai neprilygsta nei karalystė, nei kunigaikštystė, nei unijinė bajorų respublika. 1918 metų vasario 16-ąją buvo sukurta kiekvieno žmogaus, tautos valstybė. Nepriklausomybės metais užkoduota dvasinė stiprybė atvedė Lietuvą į Kovo 11-ąją. ,,Tai buvo realusis Lietuvos valstybės atgimimas. Ji apsigynė savo žmonių, jų meilės, ryžto, pasiaukojimo, vienybės dėka.” Savo kalboje prelegentas ypač pabrėžė tarpusavio vienybės svarbą. Istorija rodo, kad laimėdavome tada, kada buvome vieningi ir susitelkę. ,,Vienybės idėja turėtų būti užkoduota, tai yra turi būti gyva ir mūsų galvose. Dabartiniu metu girdimą nuolatinę kritiką, dažnai piktdžiugišką, būtina paversti konstruktyviu dialogu, kuris tarnautų valstybės ir tautos labui. Kitaip mes rizikuojame sugriauti valstybę iš vidaus. (...) Todėl, atrodo, pradedame suprasti, jeigu vienas kitą tik neigsime, jeigu valdžioje esantys nuolat absoliučiai atsiribos nuo buvusių vyriausybių, jeigu Lietuvoje nebus jokio perimamumo, o tik priešprieša – tikrai nieko gero nelaukime. Ir čia dar kartą norėčiau pabrėžti žiniasklaidos svarbą, jos įtaką ne tik visuomenės nuomonei, bet netgi apskritai psichologinei valstybės piliečių būsenai. (...) Rašančiojo spaudoje politinės nuostatos ar asmeninės ambicijos bei išprusimas ar neišprusimas dažnai užgožia vieno ar kito žmogaus išgyvenimus, nuveiktus reikšmingus darbus bei pasiekimus”, – sakė ambasadorius.

J. Paslauskas apgailestavo, kad prokuroriško tono pasigirsta ir iš šiapus Atlanto. ,,Iš karto po sausio 13 dienos išpuolių prie Seimo Vilniuje vartau JAV lietuvišką spaudą ir su nuostaba skaitau, kaip žinomo lietuviško leidinio garbus apžvalgininkas jau kitą dieną po minėtų įvykių kategoriškai žino, kuriuos keturis aukštus pareigūnus reikia tučtuojau atleisti iš pareigų ir dar daugiau, ką konkrečiai pasodinti į jų vietas. Suprantu, jog nuo gražių Čikagos apylinkių ir Lemonto kalvų turbūt daug geriau viskas matosi, tačiau be išsamios ir ramios minėtų įvykių analizės tokius siūlomus žingsnius (turiu galvoje aukštų pareigūnų atleidimus, kurie, kaip taisyklė, yra tikrai nusipelnę Lietuvai) sau galėdavo leisti tik vienintelė ir niekada neklystanti Sovietų komunistų partija.”

Amb. Paslauskas išsakė nuomonę, jog šiandieninės Lietuvos žmonėms kovojant su užgriuvusiais finansiniais ir ekonominiais sunkumais, nelabai suprantama pernelyg emocionali, kartais net nekorektiška diskusija ir aistros dėl dvigubos pilietybės, kai jau dabartinės įstatymo pataisos tokią galimybę suteikia tikrai didelei daliai lietuvių. ,,Taip pat šių dienų aktualijų fone Lietuvos žmonėms neatrodo aktuali ir savalaikė diskusija, kaip jus vadinti, – išeivija ar lietuvija, bei kuriems biurokratams atiduoti užsienio lietuvių reikalus – ar Užsienio reikalų ministerijai, ar palikti Tautinių mažumų ir išeivijos departamentui. Manau, jog tie reikalai yra Lietuvos Vyriausybės kompetencija ir ji šiomis sąlygomis pasielgs geriausiai kaip tik įmanoma. (...) Manau, jog agresyvus ir įsakmus bandymas nurodinėti Lietuvos valdžiai, ką ir kaip daryti, neprisideda prie mūsų vienas kito geresnio supratimo bei pagarbos.”

Baigdamas kalbą, amb. Paslauskas kvietė neskubėti niekinti Lietuvos ir atsiminti, jog... lietuviais esame mes gimę... Tikrai naudinga būtų savęs paklausti, ką gi aš asmeniškai padariau, jog nebūtų uždarinėjamos lietuviškos bažnyčios, jog ir toliau gyvuotų lietuviškos mokyklėlės, jog naujai atvykę lietuviai pajustų jau ilgėliau čia gyvenusių lietuvių dėmesį ir paramą, ir noriai įsijungtų į lietuvišką veiklą. Ir tada, kuomet kiekvieną iš mūsų atskirai ir bendrai nuolat jaudins šie ar panašūs klausimai, tuomet mus lydės sėkmė, meilė ir tikras mūsų tautos ir Lietuvos valstybės suklestėjimas”, – įsitikinęs J. Paslauskas.

Dalia Jakienė, Lietuvių Fondo įgaliotinė Pennsylvania valstijoje, V. Krėvės lituanistinės mokyklos direktorei Jūratei Vrubliauskienei įteikė Lietuvių Fondo paramos čekį. Mokykla paramos nesitikėjo, žinodama ekonominę krašto krizę. Nuoširdi padėka LF vadovybei.

* * *

Kas metai Nepriklausomybės šventę minint LB apylinkė ir Lietuvių Namai pagerbia telkiniui nusipelnusius asmenis. Šiais metais už daugelio metų pasiaukojančią veiklą pagerbti trys telkinio darbuotojai: Gediminas Dragūnas, ilgametis ,,Bendruomenės Balso” iždininkas ir nepailstantis bendruomeninės veiklos talkininkas; Aldona Rastenytė Page, Tautodailės instituto padalinio vadovė, praeityje dėsčiusi lietuvių kalbą University of Pennsylvania, dabar kalbos žinias perduodanti vyresnio amžiaus lietuvių kilmės amerikiečiams ir Danutė Nutautaitė Surdėnienė, Lietuvių Namų Kultūros centro pirmininkė, ilgametė V. Krėvės lituanistinės mokyklos mokytoja bei vedėja, darbuotoja ir vadovė skautų organizacijoje. Pagerbimo plaketes įteikė R. Krušinskienė ir A. Mikutis.

Meninę programą atliko telkinio tautinių šokių grupės ,,Žilvinas” (vadovė Estera Bendžiūtė Washofsky) ir ,,Aušrinė” (vadovas Darius Šypalis). Malonu pastebėti, jog ,,Žilvine” šoka pirmosios bangos palikuonė Stasė Dura, jos du sūnūs ir anūkė. V. Krėvės lituanistinės mokyklos mokiniai deklamavo ir dainavo, publikai įsijungiant į mokinių dainuojamą ,,Žemėj Lietuvos, ąžuolai žaliuos”. I. Babinskienės vadovaujamas choras ,,Laisvė”, akompanuojant muz. George Akerley, padainavo tris dainas: ,,Lietuva” (muz. G. Savinos, žodžiai J. Marcinkevičiaus), ,,Oi, Tu, Lietuva, Tėvyne” (muz. ir žodžiai V. Čepkaus) ir ,,Laivai” (kompozitorius ir autorius nenurodyti).

Salės, kur vyko minėjimas, papuošimas ir programos leidinio meninis apipavidalinimas buvo Gemos Kreivėnaitės žinioje. LB apylinkės kopirmininkas Virgus Volertas išsiuntinėjo kvietimus į minėjimą su 2008 metais LB veiklą parėmusių pavardėmis bei aukų sumomis. Teresė Gečienė rūpinosi minėjimo reklama lietuvių ir amerikiečių žiniasklaidoje. Minėjimą skelbęs miesto pagrindinis laikraštis ,,The Philadelphia Inquirer” į minėjimą atsiuntė fotokorespondentę. Kitos dienos ,,Inquirer” laidoje puikavosi mažamečio Martino Brusoko nuotrauka. Minėjimas pavyko išeivijoje brendusiai ir iš Lietuvos atvilnijusiai trečiosios bangos kartai artimai bendradarbiaujant. 

,,Philadelphia Lietuvos nepriklausomybės šventėje iš k. į d. LB apylinkės kopirmininkas Virgus Volertas, Dalia Paslauskienė, LB apylinkės kopirm. Roma Krušinskienė, amb. Jonas Paslauskas. Antano Krušinsko nuotr.