Ar vėl balsuosim už mažesnę blogybę?
BRONIUS NAINYS
Taip sakėsi balsavę daug, o gal net ir dauguma, Lietuvos prezidento
rinkėjų prieš penkerius metus, rinkdamiesi iš į antrą
rinkimų ratą įsiveržusių kandidatų į prezidentus Valdo Adamkaus ir
Kazimiros Prunskienės. Abu kandidatai jiems buvo blogybės ir spręsti
reikėjo, tik kuri iš jų būtų mažesnė. Ne šio
rašinio tikslas nagrinėti jų išsirinktos ,,mažesnės
blogybės” prezidentavimo eigą ir vienaip ar kitaip ją vertinti
– tai, be abejo, atliks istorija – bet visgi verta
skaitytojams priminti, kad istorija kartojasi. Keturiolika partijų
pasiūlytų ar pačių pasisiūliusių kandidatų nieko geresnio nežada ir
šį pavasarį įvyksiančiuose Lietuvos prezidento rinkimuose. Tuo
labiau, kad iš kandidatų, išskyrus Matulevičių, kiti
trylika net nebando aiškinti, kokio prezidento Lietuvai reikia
ir ką jie, į vyriausio Lietuvos vadovo kėdę atsisėdę, darytų.
Algimantas Matulevčius, tiksliai aptaręs būsimo prezidento įvaizdį
(,,Balsas.lt”. 2009.02.20), ypač pabrėžia, kad ,,mums reikia
prezidento, dirbančio Lietuvos piliečių gerovei…”,
,,…drąsaus atsispirti klanų valiai…”,
,,…savo veiklos neribojančio turistinėm kelionėm ir
protokoliniais susitikimais…”, ,,…turinčio neeilinį
supratimą apie valstybės valdymą…”, sugebančio ,,…
kurti idėjas, šiam darbui subūrus iškiliausius Lietuvos
protus ir padorius politikus”.
Šį Matulevičiaus sąrašą papildydamas linkėčiau dar, kad
prezidentas būtų ir šeimos žmogus, auginantis arba užauginęs
gerus vaikus, lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės patriotas. Taip pat
gerai išsimokslinęs, patyręs vadybininkas, diplomatas ir, beje,
partijos, turinčios aiškią politinę – visuomeninę programą
žmogus, nes valstybinius uždavinius vykdant prezidentui reikia
nuolatinio užnugario ir stiprios atramos. Ypač pagalbos renkantis
patarėjųpadėjėjų tarnybą. Ir jau bent pustuzinį metų trynęsis
politinėje veikloje. Kiek tokių žmonių tarp keturiolikos kandidatų yra?
Deja, nedaug. Kol kas išskirčiau Matulevčių, stiprokai lenkiantį
net tokius veteranus kaip Valentinas Mazuronis ir Kazimira Prunskienė.
Bent pusė kitų – politikoje niekuo nepasižymėję naujokai. Tad
tikrai keistas jų nusiteikimas: siekti Lietuvos prezidento pareigybės,
nieko apie ją neišmanant. Ką tokie žmonės galvoja?
Ryškiausias pavyzdys – kaip pro šalį skridusi musė
į barščius į politiką įkritęs Seimo pirmininkas Arūnas
Valinskas. Tiesa, labai gabus mokinys vidurinėje mokykloje, tačiau vis
tiek pamokas turėjęs išmokti. O Prezidento mokslas –
sunkus ir ilgas, šalia aukšto lygio akademinio lavinimo
įgyjamas tik daugelio metų visuomeninio, politinio, diplomatinio,
vadybinio darbo patyrimu. Vargu ar kiek nors šio ,,amato”
gali išmokti televizijoje klaunaudamas nors ir gabiausias
juokdarys?
Tiesa, tarp kandidatų yra ir bent šiek tiek šio
,,prezidentinio mokslo” nusigriebusių politikų. Tačiau toli gražu
tikrai ne tiek, kiek prezidentui reikia. Tuo labiau, kad kaip rimtas
kliuvinys jiems kelią į valstybės vadovus tveria ir asmeniškos
savybės, o kai kuriems ir praeitis. Tarp jų ir pačiai patraukliausiai,
iš tikrųjų nežinia nei kaip, nei kodėl į pirmaujančias
kandidates staiga iškeltai Daliai Grybauskatei. O čia – ir
dar viena keistenybė. Vos tik pasklidus kalboms apie Matulevičiaus
kandidatavimą, mano supratimu, prezidentinius reikalavimus geriausiai
atitinkančio politiko, tai įrodžiusio ypač atsakingu daugiamečiu darbu
Seime, žiniasklaidai, ypač ,,Lietuvos rytui”, stipriai užkliuvo
jo praeitis. Nevykėlis, netikėlis, komunistas, dargi KGB agentas, ir
tiek. Rašliava nesiliovė, net ir rimtais tyrimais LGGRT centrui
įtariamą kagėbystę paneigus.
Tačiau Grybauskaitei jos komunistinė praeitis kažkodėl nelimpa, nors ji
žymiai ryškesnė negu Matulevičiaus. Dar tik dvidešimt
vienerių, o jau partijos narė, uoliai paslaugaujanti okupantui
Leningrade. Vėliau jauna partijos patikėtinė – Aukštosios
partinės mokyklos Vilniuje kruopšti dėstytoja. Komunistine
dvasia persunktas ir diplominis darbas, Lietuvos laisvės rytui jau
aiškiai brėkštant. Nemaloniai padvelkiantis kvapelis,
toks pat, kaip ir į Konstitucinį Teismą prezidento Adamkaus
įropštintos Tamaros Birmontienės. Tačiau net ir konservatorių
partijos uoslei tai – nė motais. Didelis klausimas ir tinkamumas?
Tiesa, Dalia gabi aritmetikė, tiksliai sudedanti skaičius ir patikimas
pinigines lenteles paruošianti paslaugi ES tarnautoja
Briuselyje. Tačiau daugiau apie jos nusiteikimą Lietuvos ,,Baltųjų
rūmų” adresu kol kas nieko. Garso daug, bet nė kokio turinio,
sako ,,Bernardinai.lt” vyr. redaktorius Andrius Navickas. Tai
kažkas panašaus irgi tik į garsiai besiskardenančio Valinsko
savimylą. O ji – visgi pirmaujanti, galinti laimėti net pirmajame
rate. Tačiau jeigu taip ir nebūtų, vargu ar bus kam ją pavyti
antrajame? Rimčiausias varžovas Matulevičius į jį net nepateks. Tuo
pasirūpins ,,Lietuvos rytas”, atsilygindamas jam už Pociūno
nužudymo ir su juo susijusio VSD veiklos tyrimo išvadas. Mažai
galimybių turi ir Sąjūdžio laikais pasižymėjęs dešinysis
politikas Zigmas Vaišvila. Nedaug jų nė ats. brig. generolas
Česlovui Jezerskui. Tad lieka tik jau žinoma, KGB įtarimų
šmėklos gaudoma, daugkartinė kandidatė Kazimira Prunskienė ir
,,Tvarkos ir teisingumo” partijos pirm. Mazuronis. Tad už kurį
(ar kurią) balsuosim?