Ar vėl balsuosim už mažesnę blogybę?

BRONIUS NAINYS


Taip sakėsi balsavę daug, o gal net ir dauguma, Lietuvos prezidento rinkėjų prieš penkerius metus, rinkdamiesi iš į antrą rinkimų ratą įsiveržusių kandidatų į prezidentus Valdo Adamkaus ir Kazimiros Prunskienės. Abu kandidatai jiems buvo blogybės ir spręsti reikėjo, tik kuri iš jų būtų mažesnė. Ne šio rašinio tikslas nagrinėti jų išsirinktos ,,mažesnės blogybės” prezidentavimo eigą ir vienaip ar kitaip ją vertinti – tai, be abejo, atliks istorija – bet visgi verta skaitytojams priminti, kad istorija kartojasi. Keturiolika partijų pasiūlytų ar pačių pasisiūliusių kandidatų nieko geresnio nežada ir šį pavasarį įvyksiančiuose Lietuvos prezidento rinkimuose. Tuo labiau, kad iš kandidatų, išskyrus Matulevičių, kiti trylika net nebando aiškinti, kokio prezidento Lietuvai reikia ir ką jie, į vyriausio Lietuvos vadovo kėdę atsisėdę, darytų. Algimantas Matulevčius, tiksliai aptaręs būsimo prezidento įvaizdį (,,Balsas.lt”. 2009.02.20), ypač pabrėžia, kad ,,mums reikia prezidento, dirbančio Lietuvos piliečių gerovei…”, ,,…drąsaus atsispirti klanų valiai…”, ,,…savo veiklos neribojančio turistinėm kelionėm ir protokoliniais susitikimais…”, ,,…turinčio neeilinį supratimą apie valstybės valdymą…”, sugebančio ,,… kurti idėjas, šiam darbui subūrus iškiliausius Lietuvos protus ir padorius politikus”.

Šį Matulevičiaus sąrašą papildydamas linkėčiau dar, kad prezidentas būtų ir šeimos žmogus, auginantis arba užauginęs gerus vaikus, lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės patriotas. Taip pat gerai išsimokslinęs, patyręs vadybininkas, diplomatas ir, beje, partijos, turinčios aiškią politinę – visuomeninę programą žmogus, nes valstybinius uždavinius vykdant prezidentui reikia nuolatinio užnugario ir stiprios atramos. Ypač pagalbos renkantis patarėjųpadėjėjų tarnybą. Ir jau bent pustuzinį metų trynęsis politinėje veikloje. Kiek tokių žmonių tarp keturiolikos kandidatų yra?

Deja, nedaug. Kol kas išskirčiau Matulevčių, stiprokai lenkiantį net tokius veteranus kaip Valentinas Mazuronis ir Kazimira Prunskienė. Bent pusė kitų – politikoje niekuo nepasižymėję naujokai. Tad tikrai keistas jų nusiteikimas: siekti Lietuvos prezidento pareigybės, nieko apie ją neišmanant. Ką tokie žmonės galvoja? Ryškiausias pavyzdys – kaip pro šalį skridusi musė į barščius į politiką įkritęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas. Tiesa, labai gabus mokinys vidurinėje mokykloje, tačiau vis tiek pamokas turėjęs išmokti. O Prezidento mokslas – sunkus ir ilgas, šalia aukšto lygio akademinio lavinimo įgyjamas tik daugelio metų visuomeninio, politinio, diplomatinio, vadybinio darbo patyrimu. Vargu ar kiek nors šio ,,amato” gali išmokti televizijoje klaunaudamas nors ir gabiausias juokdarys?

Tiesa, tarp kandidatų yra ir bent šiek tiek šio ,,prezidentinio mokslo” nusigriebusių politikų. Tačiau toli gražu tikrai ne tiek, kiek prezidentui reikia. Tuo labiau, kad kaip rimtas kliuvinys jiems kelią į valstybės vadovus tveria ir asmeniškos savybės, o kai kuriems ir praeitis. Tarp jų ir pačiai patraukliausiai, iš tikrųjų nežinia nei kaip, nei kodėl į pirmaujančias kandidates staiga iškeltai Daliai Grybauskatei. O čia – ir dar viena keistenybė. Vos tik pasklidus kalboms apie Matulevičiaus kandidatavimą, mano supratimu, prezidentinius reikalavimus geriausiai atitinkančio politiko, tai įrodžiusio ypač atsakingu daugiamečiu darbu Seime, žiniasklaidai, ypač ,,Lietuvos rytui”, stipriai užkliuvo jo praeitis. Nevykėlis, netikėlis, komunistas, dargi KGB agentas, ir tiek. Rašliava nesiliovė, net ir rimtais tyrimais LGGRT centrui įtariamą kagėbystę paneigus.

Tačiau Grybauskaitei jos komunistinė praeitis kažkodėl nelimpa, nors ji žymiai ryškesnė negu Matulevičiaus. Dar tik dvidešimt vienerių, o jau partijos narė, uoliai paslaugaujanti okupantui Leningrade. Vėliau jauna partijos patikėtinė – Aukštosios partinės mokyklos Vilniuje kruopšti dėstytoja. Komunistine dvasia persunktas ir diplominis darbas, Lietuvos laisvės rytui jau aiškiai brėkštant. Nemaloniai padvelkiantis kvapelis, toks pat, kaip ir į Konstitucinį Teismą prezidento Adamkaus įropštintos Tamaros Birmontienės. Tačiau net ir konservatorių partijos uoslei tai – nė motais. Didelis klausimas ir tinkamumas? Tiesa, Dalia gabi aritmetikė, tiksliai sudedanti skaičius ir patikimas pinigines lenteles paruošianti paslaugi ES tarnautoja Briuselyje. Tačiau daugiau apie jos nusiteikimą Lietuvos ,,Baltųjų rūmų” adresu kol kas nieko. Garso daug, bet nė kokio turinio, sako ,,Bernardinai.lt” vyr. redaktorius Andrius Navickas. Tai kažkas panašaus irgi tik į garsiai besiskardenančio Valinsko savimylą. O ji – visgi pirmaujanti, galinti laimėti net pirmajame rate. Tačiau jeigu taip ir nebūtų, vargu ar bus kam ją pavyti antrajame? Rimčiausias varžovas Matulevičius į jį net nepateks. Tuo pasirūpins ,,Lietuvos rytas”, atsilygindamas jam už Pociūno nužudymo ir su juo susijusio VSD veiklos tyrimo išvadas. Mažai galimybių turi ir Sąjūdžio laikais pasižymėjęs dešinysis politikas Zigmas Vaišvila. Nedaug jų nė ats. brig. generolas Česlovui Jezerskui. Tad lieka tik jau žinoma, KGB įtarimų šmėklos gaudoma, daugkartinė kandidatė Kazimira Prunskienė ir ,,Tvarkos ir teisingumo” partijos pirm. Mazuronis. Tad už kurį (ar kurią) balsuosim?