Praeičiai lieka patirtis, o ateičiai – viltis
,,Tėviškės žiburiams” – 60 metų
RAMŪNĖ SAKALAITĖ-JONAITIENĖ
Šiemet švenčiame
,,Tėviškės žiburių” – Kanados ir visai
išeivijai skirto savaitraščio – 60 metų gyvavimo
sukaktį. Įdomu prisiminti laikraščio steigimo aplinkybes ir
pagerbti jo steigėjų pastangas.
Po Antrojo pasaulinio karo Kanadon, o ypač Torontan, iš
Vokietijos stovyklų suvažiavo vadinamieji ,,dypukai”. Tuometinė
imigrantų banga entuziastingai jungėsi į jau veikiančias
lietuviškas organizacijas ir kūrė naujas. Torontas tuo metu tapo
bene veikliausias Kanados lietuvių telkiniu, ir visoje Ontario
provincijoje kūrėsi atskiri telkiniai su savo organizacijomis, kurioms
irgi reikėjo pasidalijimo informacija priemonių. Anuo metu (1949 m.)
tiek Kanadoje, tiek Amerikoje apystipriai reiškėsi komunistinė,
socialistinė ir liberali išeivijos spauda, kurioje buvo daug
idėjinio vienašališkumo. Montrealyje leidžiama
,,Nepriklausoma Lietuva” apsiribojo tik vienos grupės nuomonių
reiškimu, o didžioji lietuviškos visuomenės dalis
pasiliko be spausdinto žodžio. Bendruomeninio pobūdžio organizacija,
veikusi visame krašte, persiorganizavusi į Kanados lietuvių
sąjungą, taip pat pasiliko už minėto laikraščio ribų. Pasirodė
šapirografuotas biuletenis, KLS Centro valdybos leidžiamas,
tačiau jis tarnavo tik tai organizacijai ir platesnių uždavinių
nepajėgė atlikti. Visos aplinkybės vedė į naujo laikraščio
steigimą.
1949 m. rugsėjo 24 d. Toronte Šv. Jono Krikštytojo
lietuvių parapijos klebonijoje buvo sušauktas pasitarimas
Kanados lietuvių spaudos reikalu. Pasitarime dalyvavo 16 asmenų.
Išklausius išsamaus pranešimo šiuo
klausimu, po ilgesnių diskusijų ir daugelio įvairių pasisakymų, nutarta
leisti savaitraštį Toronte, priimta ir naujojo laikraščio
linija. Naujam darbui pradėti išrenkama septynių asmenų
komisija, pavadinta Kanados lietuvių katalikų kultūros (toliau KL-KK)
draugija: P. Alekna, B. Sakalas, V. Užupis, dr. A. Juozapavičius, dr.
S. Čepas, kun. P. Ažubalis ir dr. E. Jasevičiūtė. Šiai komisijai
pavesta galutinai išstudijuoti technines laikraščio
leidimo detales, įkurti spaudos bendrovę akcijų pagrindais ir
redaktoriumi kviesti iš Montrealio dr. Adolfą Šapoką. A.
Šapoka 1949 m. lapkričio 1 d. sutiko keltis į Torontą ir jau
1949 m. Kūčių dieną Kanados lietuvius pasveikino naujas
laikraštis ,,Tėviškės žiburiai”. Po pirmojo
numerio, metams įpusėjus, leidėjai suprato, kad nei prenumerata, nei
skelbimai negalės ,,Tėviškės žiburių” leidimo
išlaidų padengti. Prašyta aukų iš kitų
organizacijų bei apylinkių.
Nors ir negausus laikraščio leidėjų būrelis buvo perskirtas į
dvi dalis. Viena, pirmininkaujama B. Sakalo, liko KLKK draugijos,
laikraščio leidėjo, vadovybėje. Kita dalis, vadovaujama A.
Rinkūno, ėmėsi kurti akcinę spaudos bendrovę. Bendrovės idėja susilaukė
didelio pritarimo. Sutelktomis jėgomis, administracijai ir ekspedicijai
dirbant savanoriškai, kukliai apmokant tik redaktoriaus darbą,
iki 1950 metų pabaigos pajėgta sukaupti per 13,000 dol., kurie
išleisti laikraščio leidimo išlaidoms padengti.
,,Žiburių” bendrovės ilgametis pirmininkas buvo A. Rinkūnas.
Prisipirkta pagalbinių įrengimų, o po kelerių metų prieita ir prie
antrojo linotipo, šį sykį visai naujo, įsigijimo. Kun. kleb. P.
Ažubalis pastatė ir labai pigiai išnuomavo naujas patalpas
klebonijos priestate. Per devyniolika savo gyvavimo metų
,,Žiburių” spaudos bendrovė daug padėjo laikraščio
leidėjams, tarnavo ne tik Toronto, bet ir tolimesnių vietovių
lietuviams savo smulkesniais spaustuvės patarnavimais, o bendrovės
leidykla buvo vadovėlių, skirtų lietuvių mokykloms, leidimo pionierius.
1969 m. nutarta bendrovės nebeplėsti nei į pilnos apimties komercinę
spaustuvę, nei į leidyklos verslą. Spaudos bendrovės bei
laikraščio leidėjo KLKK draugijos sujungtos į viena, ir lig
šiol ,,Tėviškės žiburių” leidėjas yra KLK Kultūros
draugija ,,Žiburiai”. 1974 m. drauge su Šv. Jono
Krikštytojo parapija ,,Tėviškės žiburiai”
išsikėlė į vadinamą ,,Anapilio sodybą” Toronto
priemiestyje, Mississaugoje, kur įsikūrė dabar dar veikiantys: Lietuvos
kankinių šventovė (nebe Šv. Jono Krikštytojo) ir
parapija, Kanados lietuvių muziejus-archyvas, įvairios salės renginiams
ir Šv. Jono lietuviškos kapinės. Netrukus linotipo buvo
atsisakyta, įsigytos rinkimo mašinos, o aiškintuvas
– fotografijoms perdirbti. Vėliau įsigyti šiuolaikiniai
kompiuteriai bei programos medžiagos paruošimo darbams.
Redakcija ir talkininkai
Nuo laikraščio įsteigimo ligi savo mirties 1961 m. kovo 9 d.
,,Tėviškės žiburius” redagavo dr. A. Šapoka. Nuo
1954 m. gegužės mėn. jam pradėjo talkinti kun. dr. Pranas Gaida. Mirus
A. Šapokai, jis perėmė savaitraščio redagavimą ir tą
darbą dirbo bene 45 metus. Kurį laiką kun. dr. Gaidai talkino pedagogas
žurnalistas Antanas Rinkūnas, o nuo 1966 m. antruoju redaktoriumi
pradėjo dirbti Vytautas Kastytis-Tvardauskas. Jis pasitraukė 1998 m.,
sutrikus sveikatai. Prel. Gaida vyriausiu redaktoriumi išbuvo
iki 2008 m. Jo sveikatai šiek tiek susilpnėjus 1988 m., jis
pasikvietė į talką Joną Andrulį, o jis, savo ruožtu – Č.
Senkevičių (1989 m.). J. Andrulis, Anapilio korporacijos ilgametis
pirmininkas ir Katalikų centro veikėjas, 1994 m. pasitraukė iš
tiesioginio redakcinio darbo, pakvietęs Ramūnę Sakalaitę-Jonaitienę,
kuri iki šiol, kartu su Česlovu Senkevičiumi, redaguoja
savaitraštį, o talkininkai Gediminas Kurpis, Sigina
Katkauskaitė, Jonas Andrulis, Vincas Paulionis paruošia įvairius
nuolatinius skyrius. Techninė redaktorė – Vida Tumosienė, kuriai
talkina Genė Gaižutienė. Administratorė – Aušra Trussow, o
išsiuntimo darbus savanoriškai atlieka – Juozas
Karasiejus, Romas R. Otto ir kt.
KLKK draugijos vairą įvairiais tarpsniais laikė Vytautas
Aušrotas, Vladas Sonda, Jonas Andrulis, Petras Bražukas, dr.
Silvestras Čepas, Ramūnė Sakalaitė-Jonaitienė ir Joana Kuraitė-Lasienė.
Dabartinė KLKK draugijos pirmininkė – Giedra
Rinkūnaitė-Paulionienė.
* * *
Kas ,,Tėviškės žiburius” padarė, daugelio nuomone,
pirmaujančiu tarp laisvojo pasaulio lietuvių laikraščių?
Redaktorius 1966 m. spalio 24 d. numeryje, skirtame 25 metų sukakčiai
pabrėžė, jog ,,Tėviškės žiburių” kelias remiasi
krikščioniškai lietuviška tradicija, nuo amžių
skatinusia visą mūsų tautą eiti ne materialistiniu, o idealistiniu
keliu: sintezės keliu, kuris neišskiria nė vienos gyvenimo
srities ar vertybės. Praeityje kai kas bandė įžiūrėti ,,Tėviškės
žiburiuose” vienokį ar kitokį ,,izmą”, vieną ar kitą
politinę partiją bei tendenciją, bet visai be pagrindo. ,,Visa tai TŽ
yra svetima. Jų akiratis yra žymiai platesnis – nėra suvaržytas
jokių ‘izmų’, tendencijų ar partinių įsipareigojimų. Jiems
rūpėjo ir rūpi visas lietuviškasis gyvenimas – ir
Tėvynėje, ir išeivijoje.”
Nors ,,Tėviškės žiburius” paskatino gimti tam tikra įtampa
Kanados lietuviuose, ,,savaitraštis visai nepuoselėjo
šios įtampos. Priešingai, stengėsi ją nugalėti, į visus
klausimus žvelgdamas su tolerantišku objektyvumu ir protingu
nuosaikumu. ‘Tėviškės žiburių’ idėjinė kryptis
aiški ir plati. Lietuviškumo neribojama kuria nors
partine tendencija, nes išeivijos sąlygomis tai ir būtų buvę
beprasmiška. Krikščioniškumo taip pat nematuojama
tik priklausymu specifiškai katalikiškoms organizacijoms
pagal nelemtai pas mus susidariusią organizacinę ‘kataliko’
sąvoką. ‘Tėviškės žiburiai’ lygiai informuoja ir
apie katalikiškąją organizaciją ateitininkus, ir apie skautus,
kuriuose yra ir nekatalikų. Laikydamasis ekumeniškai suvokiamo
krikščioniškumo, savaitraštis skiria vietos ir
evangelikų gyvenimui. Galima neperdėtai sakyti: nors ir būdami
krikščioniškos dvasios laikraštis,
‘Tėviškės žiburiai’ buvo ir yra visiems atviri.
Todėl turbūt pavyko sutelkti daug įvairių nusistatymų
bendradarbių.”
Prel. Gaida teisingai pabrėžė, kad mūsų spauda remiasi ,,ne komerciniu
pradu, o idealizmu”, kuris ,,daug pakelia, nes neklausia, ar
laikraščio leidimas finansiškai apsimoka”, kuris
,,dalyką matuoja ne doleriu, o idėjiniu mastu”. ,,Tėviškės
žiburių” abu pagrindiniai redaktoriai – ir A.
Šapoka, ir Pr. Gaida – atėjo į savo darbą ne kaip
žurnalistai. Jie abu – mokslo žmonės. Imdamiesi redaktoriaus
darbo, jie ne tik savo idealizmą paliudijo, bet ir tam tikra prasme
save pačius paaukojo – taip teigė dr. Juozas Girnius
,,Aiduose” 1966 m.
Ar pajėgs ,,Tėviškės žiburiai” toliau žygiuoti tuo pačiu
pajėgumu? Anuomet redaktorius Gaida irgi teigė, jog remiantis praeities
patirtimi, yra pagrindo manyti, kad ,,Tėviškės žiburiai”
ir toliau gyvuos su naujomis pajėgomis, su įvairiais pakeitimais,
verčiančiais prisitaikyti prie naujų kartų skaitytojų ir skleis tą
pačią lietuvišką šviesą. Taigi praeičiai lieka patirtis,
o ateičiai – viltis.
Nuotrauka iš praeities: buvę ,,Tėviškės žiburių”
redaktoriai dr. Adolfas Šapoka ir prel. dr. Pranas Gaida.