Kai politika susikerta su religija
ALEKSAS VITKUS
Kai šių metų pradžioje Notre Dame, turbūt paties žymiausio
Amerikos katalikų universiteto, prezidentas kun. John I. Jenkins
pakvietė naująjį JAV prezidentą Barack H. Obama pasakyti kalbą
šiemet šį universitetą baigiantiems
(„commencement”) studentams ir kai Obama tą kvietimą
priėmė, spaudoje pasirodė krūva pasisakymų prieš ir už tą
kvietimą.
Gal būtų tikslu skaitytoją pirmiausiai trumpai supažindinti su pačiu
Notre Dame universitetu ir jo istorija. Jis buvo įsteigtas 1842 m. kaip
katalikiško nusistatymo aukštoji mokykla rengti gyvenimui
katalikišką jaunimą. Jo pirmasis prezidentas buvo kun. Edward
Sorin. Pradžioje buvo priimami tik vyrai studentai, ir tik 1972 m.,
garsaus kun. Theodore M. Mesburgh vadovavimo metu, į universitetą buvo
pakviestos merginos. Jame dabar studijuoja apie 12,000 studentų, 47
proc. – merginos. Dabartinis prezidentas kun. Jenkins perėmė
vadovavimą 2005 m. Perimdamas naujas pareigas, Jenkins pabrėžė savo
norą universitetą paversti tyrimų įstaiga, kurioje būtų gerbiama etika,
apjungianti tikėjimą ir mokslą. Dabar kai kas abejoja, ar tuo kvietimu
Jenkins nepamiršo savo atsakomybės universitetą išlaikyti
katalikišku.
Patrick J. Buchanan, kelis kartus buvęs kandidatu į prezidentus, žymus
komentatorius, kelia klausimą – ar Notre Dame bus galima vadinti
tikrai katalikišku universitetu, jei jo vadovas kviečia
prezidentą Obama mokslo metų pabaigos paskaitai ir dar žada jam
suteikti teisės garbės doktoratą? Žmogui, kas jis bebūtų, kuris, tapęs
prezidentu, per nepilnas pirmąsias šimtą savo prezidentavimo
dienų spėjo išleisti visą virtinę įsakų, kurie labai skaudžiai
pažeidė keliolika pagrindinių Katalikų Bažnyčios moralės ir etikos
dogmų? Apie jas buvau visai neseniai (2009 m. balandžio 4 d.)
rašęs straipsnyje „Katalikų Bažnyčiai vėl reikės
gintis”, todėl čia jų nekartosiu.
Ir jeigu Pepperdine University teisės prof. Douglas W. Kmiec kvietimą
prezidentui Obama kalbėti Notre Dame studentams vadina puikia proga
studentus sudominti pragmatiškomis diskusijomis, Buchanan
atsako, jog „commencement” iškilmės studentams nėra
nei tinkama data, nei vieta, lyg koks pasaulyje pagarsėjęs London Hyde
parkas, kur bet kas gali reikšti savo nuomonę ir bet kas gali
tai nuomonei pritarti ar nepritarti. Nors Notre Dame prezidentas
Jenkins ir tvirtina, kad Obama pakvietimas nėra neginčijamo Katalikų
Bažnyčios mokslo dėl gyvybės šventumo atsisakymas, jis kartu ir
gailisi, kad vietinis vyskupas John d’Arcy, kuriam priklauso ir
South Bend, IN mieste prisiglaudęs Notre Dame universitetas, su juo
nesutinka ir yra nutaręs tas iškilmes boikotuoti. „Nors
Obama sakosi atskyręs politiką nuo mokslo, jis iš tikrųjų
atskyrė mokslą nuo etikos ir taip leido Amerikos valdžiai, pirmą kartą
jos istorijoje, naikinti nekalto žmogaus gyvybę”, –
aiškino vyskupas.
Filosofijos profesorius Ralph McInerny, sužinojęs apie Obama
pakvietimą, įtardamas, kad tai buvo, kaip dažnai atsitinka,
universitetų vadovų bandymas užmegzti glaudesnį ryšį su
politikos galingaisiais, pareiškė: „Notre Dame tuo
kvietimu nustojo teisės vadintis katalikišku
universitetu.” Todėl ir kyla klausimas: „Jei Notre Dame
universitetas yra mokytojas bei pavyzdys amžinųjų tiesų apie Dievą ir
Žmogų, iš kur, jei ne iš Notre Dame auditorijų, turi būti
girdima tų tiesų gynyba?, – klausia Buchanan.
Kmiec prisimena ir seną, jau pensijon išėjusį, buvusį Notre Dame
prezidentą kun. Theodora M. Hesburgh, kuris per 35 metus vairavo
universiteto politiką ir buvo JAV žmogaus teisių komisijos pirmininku.
Palygindamas jį su kitu teisių kovotoju Barack Obama, Kmiec
išsako tokią viltį: „Jei mes norime kada nors gyventi
taikoje su kitais, turime atrasti kelią, kaip suderinti įvairius vienos
grupės ar religijos įsitikinimus su gerove visoms.” Ar beveik jau
apakęs 92 metų kun. Hesburgh taip galvoja, Kmiec nepasakė.
Komentatorius George Weigel šitaip svarsto: „Jei Notre
Dame prez. kun. Jenkins būtų pakvietęs Obama kokia nors kita proga
svarstyti kartu su katalikų intelektualais kokius nors klausimus apie
žmogaus gyvybės neliečiamumą, aš mielai su tuo sutikčiau.
Tokiems ir panašiems debatams ir yra reikalingi didieji
universitetai. Bet iškilmingos mokslo metų pabaigos paskaita
nėra joks debatas.” O garbės daktaro laipsnio suteikimas tegali
būti suprastas tik kaip Notre Dame universiteto vadovų atsižadėjimas
katalikiškų doktrinų, kuris uždės patvirtinantį antspaudą ant
Obama priešgyvybinio požiūrio filosofijos, kuri yra griežtai
priešinga Bažnyčios mokymui.
Chicago vyskupijos kardinolas Francis George, JAV vyskupų konferencijos
pirmininkas, pasisakė buvęs nustebęs ir nusivylęs tokiu nesuprantamu
kun. Jenkins prezidento Obama pakvietimu į Notre Dame gegužės 17 d.
iškilmes. Pasakęs, kad jis vis dar veda dialogą su kun. Jenkins,
George aiškino, jog „Notre Dame vadovai, išsiuntę
tokį pakvietimą, turbūt nebuvo pakankamai įsigilinę į
katalikiško universiteto esmę ir sampratą.”
„Chicago Tribune” savo balandžio 3 d. vedamajame vis dėlto
kardinolą išbarė už jo tokį prezidento Obama
„įžeidimą”. Vedamasis visiškai ne vietoje
šitaip priekaištauja: „Kardinole, kiek, manai,
katalikų, lapkričio 4 d. iki ašarų sujaudintų, džiaugėsi, kad
prezidentu buvo išrinktas pirmas afroamerikietis? Kiek katalikų
norėtų išgirsti debatus apie dėsnius, nors Katalikų Bažnyčia
juos laiko nediskutuojamais?”
Rašant šiuos žodžius, dar nesigirdėjo, kokia bus Vatikano
reakcija, nors yra žinomas popiežiaus Benedict XVI pasakymas, jam
lankantis Jungtinėse Amerikos Valstijose: „Bet koks bandymas
akademinės laisvės pagrindu pateisinti pažiūras,
prieštaraujančias tikėjimui ir Bažnyčios mokslui, ne tik
sumenkina, bet ir išduoda (katalikiško) universiteto
prigimtį ir misiją.”