Kai politika susikerta su religija

ALEKSAS VITKUS

Kai šių metų pradžioje Notre Dame, turbūt paties žymiausio Amerikos katalikų universiteto, prezidentas kun. John I. Jenkins pakvietė naująjį JAV prezidentą Barack H. Obama pasakyti kalbą šiemet šį universitetą baigiantiems („commencement”) studentams ir kai Obama tą kvietimą priėmė, spaudoje pasirodė krūva pasisakymų prieš ir už tą kvietimą.

Gal būtų tikslu skaitytoją pirmiausiai trumpai supažindinti su pačiu Notre Dame universitetu ir jo istorija. Jis buvo įsteigtas 1842 m. kaip katalikiško nusistatymo aukštoji mokykla rengti gyvenimui katalikišką jaunimą. Jo pirmasis prezidentas buvo kun. Edward Sorin. Pradžioje buvo priimami tik vyrai studentai, ir tik 1972 m., garsaus kun. Theodore M. Mesburgh vadovavimo metu, į universitetą buvo pakviestos merginos. Jame dabar studijuoja apie 12,000 studentų, 47 proc. – merginos. Dabartinis prezidentas kun. Jenkins perėmė vadovavimą 2005 m. Perimdamas naujas pareigas, Jenkins pabrėžė savo norą universitetą paversti tyrimų įstaiga, kurioje būtų gerbiama etika, apjungianti tikėjimą ir mokslą. Dabar kai kas abejoja, ar tuo kvietimu Jenkins nepamiršo savo atsakomybės universitetą išlaikyti katalikišku.

Patrick J. Buchanan, kelis kartus buvęs kandidatu į prezidentus, žymus komentatorius, kelia klausimą – ar Notre Dame bus galima vadinti tikrai katalikišku universitetu, jei jo vadovas kviečia prezidentą Obama mokslo metų pabaigos paskaitai ir dar žada jam suteikti teisės garbės doktoratą? Žmogui, kas jis bebūtų, kuris, tapęs prezidentu, per nepilnas pirmąsias šimtą savo prezidentavimo dienų spėjo išleisti visą virtinę įsakų, kurie labai skaudžiai pažeidė keliolika pagrindinių Katalikų Bažnyčios moralės ir etikos dogmų? Apie jas buvau visai neseniai (2009 m. balandžio 4 d.) rašęs straipsnyje „Katalikų Bažnyčiai vėl reikės gintis”, todėl čia jų nekartosiu.

Ir jeigu Pepperdine University teisės prof. Douglas W. Kmiec kvietimą prezidentui Obama kalbėti Notre Dame studentams vadina puikia proga studentus sudominti pragmatiškomis diskusijomis, Buchanan atsako, jog „commencement” iškilmės studentams nėra nei tinkama data, nei vieta, lyg koks pasaulyje pagarsėjęs London Hyde parkas, kur bet kas gali reikšti savo nuomonę ir bet kas gali tai nuomonei pritarti ar nepritarti. Nors Notre Dame prezidentas Jenkins ir tvirtina, kad Obama pakvietimas nėra neginčijamo Katalikų Bažnyčios mokslo dėl gyvybės šventumo atsisakymas, jis kartu ir gailisi, kad vietinis vyskupas John d’Arcy, kuriam priklauso ir South Bend, IN mieste prisiglaudęs Notre Dame universitetas, su juo nesutinka ir yra nutaręs tas iškilmes boikotuoti. „Nors Obama sakosi atskyręs politiką nuo mokslo, jis iš tikrųjų atskyrė mokslą nuo etikos ir taip leido Amerikos valdžiai, pirmą kartą jos istorijoje, naikinti nekalto žmogaus gyvybę”, – aiškino vyskupas.

Filosofijos profesorius Ralph McInerny, sužinojęs apie Obama pakvietimą, įtardamas, kad tai buvo, kaip dažnai atsitinka, universitetų vadovų bandymas užmegzti glaudesnį ryšį su politikos galingaisiais, pareiškė: „Notre Dame tuo kvietimu nustojo teisės vadintis katalikišku universitetu.” Todėl ir kyla klausimas: „Jei Notre Dame universitetas yra mokytojas bei pavyzdys amžinųjų tiesų apie Dievą ir Žmogų, iš kur, jei ne iš Notre Dame auditorijų, turi būti girdima tų tiesų gynyba?, – klausia Buchanan.

Kmiec prisimena ir seną, jau pensijon išėjusį, buvusį Notre Dame prezidentą kun. Theodora M. Hesburgh, kuris per 35 metus vairavo universiteto politiką ir buvo JAV žmogaus teisių komisijos pirmininku. Palygindamas jį su kitu teisių kovotoju Barack Obama, Kmiec išsako tokią viltį: „Jei mes norime kada nors gyventi taikoje su kitais, turime atrasti kelią, kaip suderinti įvairius vienos grupės ar religijos įsitikinimus su gerove visoms.” Ar beveik jau apakęs 92 metų kun. Hesburgh taip galvoja, Kmiec nepasakė.

Komentatorius George Weigel šitaip svarsto: „Jei Notre Dame prez. kun. Jenkins būtų pakvietęs Obama kokia nors kita proga svarstyti kartu su katalikų intelektualais kokius nors klausimus apie žmogaus gyvybės neliečiamumą, aš mielai su tuo sutikčiau. Tokiems ir panašiems debatams ir yra reikalingi didieji universitetai. Bet iškilmingos mokslo metų pabaigos paskaita nėra joks debatas.” O garbės daktaro laipsnio suteikimas tegali būti suprastas tik kaip Notre Dame universiteto vadovų atsižadėjimas katalikiškų doktrinų, kuris uždės patvirtinantį antspaudą ant Obama priešgyvybinio požiūrio filosofijos, kuri yra griežtai priešinga Bažnyčios mokymui.

Chicago vyskupijos kardinolas Francis George, JAV vyskupų konferencijos pirmininkas, pasisakė buvęs nustebęs ir nusivylęs tokiu nesuprantamu kun. Jenkins prezidento Obama pakvietimu į Notre Dame gegužės 17 d. iškilmes. Pasakęs, kad jis vis dar veda dialogą su kun. Jenkins, George aiškino, jog „Notre Dame vadovai, išsiuntę tokį pakvietimą, turbūt nebuvo pakankamai įsigilinę į katalikiško universiteto esmę ir sampratą.”

„Chicago Tribune” savo balandžio 3 d. vedamajame vis dėlto kardinolą išbarė už jo tokį prezidento Obama „įžeidimą”. Vedamasis visiškai ne vietoje šitaip priekaištauja: „Kardinole, kiek, manai, katalikų, lapkričio 4 d. iki ašarų sujaudintų, džiaugėsi, kad prezidentu buvo išrinktas pirmas afroamerikietis? Kiek katalikų norėtų išgirsti debatus apie dėsnius, nors Katalikų Bažnyčia juos laiko nediskutuojamais?”

Rašant šiuos žodžius, dar nesigirdėjo, kokia bus Vatikano reakcija, nors yra žinomas popiežiaus Benedict XVI pasakymas, jam lankantis Jungtinėse Amerikos Valstijose: „Bet koks bandymas akademinės laisvės pagrindu pateisinti pažiūras, prieštaraujančias tikėjimui ir Bažnyčios mokslui, ne tik sumenkina, bet ir išduoda (katalikiško) universiteto prigimtį ir misiją.”