Parodos ,,Kryždirbystė Lietuvoje” plakatas.
Paroda ,,Kryždirbystė Lietuvoje”
pradėjo keliauti po JAV lietuviškas bendruomenes
DALĖ LUKIENĖ
Lietuvos
Respublikos ambasadoje Washington, DC balandžio 3 d. atidaryta lietuvių
liaudies dailės paroda „Kryždirbystė Lietuvoje”, kurioje
rodomi Lietuvos mažosios architektūros paminklai – kryžiai,
stogastulpiai, koplytstulpiai, koplytėlės ir kita istorinė medžiaga.
Susirinkusius į parodos atidarymą svečius pasveikino LR ambasadorius JAV Audrius Brūzga.
A. Brūzga padėkojo už parodos sumanymą Lietuvos nuolatinei atstovei
prie Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos
(UNESCO) ambasadorei Inai Marčiulionytei – kandidatei į UNESCO
generalinės direktorės pareigas.
JAV Kongreso narys Dennis J. Kucinich iš Ohio valstijos dar
prieš parodos atidarymą savo kalboje JAV Kongrese paminėjo
unikalią lietuvių liaudies dailės šaką Kongreso nariams ir
supažindino juos su „Kryždirbystė Lietuvoje” paroda.
Kryždirbystės parodos atidarymo ištakas pristatė Saulius Valius
ir Diana Radavičiūtė iš „ExpoBalta, Inc”.
Liaudies meno šaka, kuri gal plačiausiai paplitusi po visą
Lietuvą, yra mediniai kryžiai. Šiais dirbiniais domisi ne tik
lietuviai, bet ir svetimtaučiai, nes tokių kryžių kaip Lietuvoje
nematyti kitur. Jau nuo XIX šimtmečio buvo tyrinėjama ir
studijuojama ši labai paplitusi liaudies meno šaka.
Kryžiai, koplytstulpiai ir stogastulpiai buvo perpiešiami,
vėliau fotografuojami ir aprašomi, pastebint jų ypatingą
patrauklumą, meniškas ir originalias formas. Yra surinkta ir
išsaugota tūkstančiai įvairiausių kryžių nuotraukų, kurios yra
išlikę ir saugomos Lietuvos muziejuose. Rašoma, kad
Žemaitijoje kryžių būta tiek daug, kad jų gausumas stebindavo keleivius.
Kryžiuose vyrauja dvilypis simbolizmas, giliai slepiantis kūrybinį
mistiškumą ir Lietuvos gilios praeities papročius. Kryždirbystė
lietuviui yra mėgiama paminklinė forma, miela ir suprantama, nes jos
apdailoje glūdi gili lietuviško liaudies meno senovinė
išraiška. Visi lietuviškų kryžių tyrinėtojai
prieina prie vieningos išvados, kad ta kūrybiška
skulptūrinė lietuviškų kryžių forma yra išlaikiusi seną
lietuvių kultūros simboliką, kad kryžių papuošimo detalės
atitinka seniuosius lietuvių liaudies motyvus, naudotus dar pagonybės
laikais. Kryžiai išliko labai savi lietuvių tautai, nes į
šį krikščionišką simbolį lietuvių liaudies
meistrai sugebėjo įtraukti ir juose išlaikyti senuosius lietuvių
papročius.
Lietuvos archeologinėse studijose lietuviškų kryžių kilmė
kildinama iš senovinių antkapinių stulpų, iš kurių ir
išaugo įvairios stogastulpių, koplytstulpių kryžių formos.
Lietuvos kryždirbystė neliko nepastebėta pasaulio kultūrininkų. 2001 m.
gegužės 18 dieną Paryžiuje UNESCO generalinis direktorius Koichiro
Matsuura pasirašė liudijimą, jog Lietuvos kryždirbystė
įtraukiama į žmonijos nematerialaus paveldo šedevrų
sąrašą. Tai, be jokios abejonės, padės išsaugoti ir
puoselėti kryždirbystės amato tradicijas, skatins natūralią jo tąsą.
Lietuvos nacionalinis muziejus šią parodą mums sudarė
švenčiant Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį. Kas kitas
galėtų mums geriau nušviesti ilgą ir gilią Lietuvos praeitį, jei
ne šis gražus liaudies menas – mūsų kryždirbystė. Dėkojame
Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorei Birutei Kulnytei už
pasiryžimą šią parodą surengti ir atsiųsti į JAV. Dabar ir mes,
gyvenantys toli už tėvynės ribų, galime pasidžiaugti šiuo
tautiniu lobiu.
Iš Washington, DC paroda keliaus į Detroit, kur parodos
atidarymas įvyks balandžio 18 d., o gegužės mėnesį paroda atvyks į
Lietuvių dailės muziejų Pasaulio lietuvių centre, Lemonte.
Paroda atidaryta JAV LB Kultūros tarybos, Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Lietuvos ambasados JAV pastangomis.
Ambasadorius Audrius Brūzga sveikina susirinkusius į parodą ,,Kryždirbystė Lietuvoje”.
Žiūrovai su dideliu dėmesiu apžiūrėjo parodą.
Bendrovės ,,Ekspobalt” prezidentas, menininkas Saulius Valius
ruošia parodą ,,Kryždirbystė Lietuvoje” LR ambasadoje
Washington, DC.
Sauliaus Valiaus nuotraukos