Zbigniew Brzezinski ir kongreso atstovas John M. Shimkus.
NATO 2009: penkerių, dešimties ir
šešiasdešimties metų sukaktys
MONIKA RAMANAUSKAITĖ
Specialiai ,,Draugui” iš Washington, DC
,,N A T O! N A T O! – skandavo tūkstantinė lietuvių minia tą
kartą, 2001 metais, kai buvau Vilniuje”, – sakė George
Voinovich, JAV senato narys, artimas Baltijos šalių draugas,
5-ių ir 10-ies metų NATO plėtros ir Aljanso
šešiasdešimtmečio sukakties minėjime.
Šventė vyko Senato rūmuose, Washington, DC kovo 25 d. Vakaro
šeimininkai – Centrinė ir Rytų Europos koalicija (angl.
Central and East European Colaition – CEEC) renginio metu
džiaugėsi atstovaujamų šalių naryste NATO ir reiškė
susirūpinimą stiprinti organizacijos atvirų durų politiką.
Prie renginio organizavimo daug prisidėjo Jungtinis Baltijos Amerikos
nacionalinis komitetas (Joint Baltic American National Committee
– JBANC), kuris Jungtinėse Valstijose atstovauja Baltijos
šalių kilmės piliečiams, įskaitant Amerikos lietuvių tarybą
(Lithuanian American Council – LAC). JBANC, dalindamasis naryste
su kitomis etninėmis organizacijomis CEEC, buvo ir išlieka
aktyvus NATO plėtros šalininkas.
Renginio pradžioje CEEC atstovas, Ukrainos Amerikos kongreso komiteto
(angl. Ukrainian Congress Committee of America) direktorius Michael
Sawkiw pristatė kolegą, Vengrijos Amerikos federacijos (angl. American
Hungarian Federation) pirmininką Frank Koszorus ir pakvietė jį
pasidalinti CEEC patirtimi, išgyventa NATO plėtros debatuose.
CEEC veikloje 15 metų dalyvaujantis Vengrijos bendruomenės atstovas
organizacijos vardu kreipėsi į vakaro svečius: „Teigiama, kad
sėkmė visada turi daug tėvų, o nesėkmė yra našlaitė.
Didžiuojuosi sakydamas, kad CEEC buvo stiprus, atkaklus ir svarbus
balsas remiant NATO plėtrą 1999 (Aljanso narėmis tapo Lenkija, Čekija
ir Vengrija) ir 2004 (prie NATO prisijungė Lietuva, Latvija, Estija,
Bulgarija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija) metais. Tačiau tuo viskas
nesibaigė. CEEC toliau remia NATO atvirų durų politiką tų šalių
atžvilgiu, kurios yra pasiruošusios, galinčios ir norinčios
prisijungti prie Aljanso, kurių valdymo politika pagrįsta demokratine
santvarka, o teisinės normos, įskaitant žmogaus ir mažumos teises yra
gerbiamos.”
Renginyje dalyvavo gausus būrys svečių: NATO plėtros komisijos nariai,
Kongreso nariai, šalies saugumo departamento atstovai,
diplomatai ir tautinių bendruomenių nariai, spaudos atstovai. Didelio
dėmesio susilaukė pranešimai, kuriuos NATO plėtros minėjimo
proga skaitė senatorius George V. Voinovich (R-OH), senatorė Barbara A.
Mikulski (D-MD), Kongreso atstovas John M. Shimkus (R-IL), Jungtinių
Valstijų ambasadorius NATO Kurt Volker, buvęs senatoriaus Joseph R.
Biden užsienio reikalų patarėjas 1999–2004 m. NATO plėtros
etapuose, Michael Haltzel ir lenkų kilmės amerikiečių politologas,
1977–1981 metais buvęs JAV prezidento Jimmy Carter patarėjas
nacionalinio saugumo klausimais Zbigniew Brzezinski.
Kalbėjusieji CEEC atstovams dėkojo už darbą ir neblėstantį aktyvumą,
išreiškė paramą NATO ir jos atvirų durų politikai,
apžvelgė Jungtinių Valstijų ir Rusijos santykius, kvietė teigiamai
sutikti ketinimą Gruzijos ir Ukrainos valstybes įtraukti į NATO
Narystės veiksmų planą (angl. Membership Action Plan).
Senatorius Voinovich šiltai prisiminė asmeninius
išgyvenimus ir ilgametę darbo patirtį: ,,NATO ir Aljanso plėtra
– klausimas, kuris visuomet buvo arti mano širdies.
(…) Viso šaltojo karo metu jaučiau, kad tol, kol mūsų
broliai ir seserys negalės džiaugtis laisve, mūsų laisvė yra pavojuje.
Iš tiesų, aš niekada nemaniau, kad turėsiu progą
išvysti griūvančią sieną, prasiskleidžiančią uždangą. (…)
Kai tai įvyko, mano pagrindinis tikslas buvo padaryti viską, kas yra
mano valioje, kad buvusios Sovietų Sąjungos, Varšuvos pakto
šalys ir Tito Jugoslavija taptų NATO organizacijos dalimi.
Aš supratau, kad tai padėtų Aljansui, o jei istorija pasikartotų
ir Rusija sugrįžtų prie įpročio kaimynines valstybes užgožti įtakos
galia, šalys būtų apsaugotos nuo šių augančių plėtros
nagų.”
,,NATO pažanga didelė ir aš tuo džiaugiuosi”, – sakė
Voinovich. Kita vertus, nepaisant narystės NATO ir Europos Sąjungoje,
senatorius ragino stebėti Rusiją ir rūpintis ja. Šalis grįžta
prie KGB valdymo šaknų, o naftos ir dujų išteklius siekia
paversti įrankiais, padedančiais įgyvendinti savo planus. Todėl reikia
būti atsargiems ir budriems, – pabrėžė senatorius.
Michael Haltzel, pritardamas Voinovich, sakė: „Nedažnai
pasitaiko, kad Jungtinių Valstijų užsienio politikos veiksmai yra
įvertinami kaip visiškai sėkmingi. NATO plėtros etapai 1999 ir
2004 priskiriami būtent šiai kategorijai. Aš didžiuojuosi
galėjęs būti šių įvykių įgyvendinimo dalimi, – kalbėjo
Haltzel.
,,Niujorkas-Lietuva TV” internetinės televizijos direktorius
Mykolas Gudelis, baigiantis vakaro programai pakalbino renginyje
dalyvavusį Lietuvos ambasadorių Washington, DC Audrių Brūzgą, kuris
apžvelgė Amerikos santykius su Lietuva bei jų ryšį su NATO
politika ir išeivijos vaidmenį. Ambasadorius įsitikinęs, kad
Lietuvos ir JAV dvišalis bendradarbiavimas tęsis. ,,Lietuvos
vaidmuo ypač svarbus NATO viduje. Remiantis išsakytomis mintimis
šiandien, mūsų jėga yra vienybėje, vienybėje NATO, vienybėje ES
viduje. Norime kalbėti vienu balsu, o tai pasiekti nėra lengva –
skiriasi nuomonės ir interesai. Vis dėlto iššūkiai
pasaulyje mus verčia ieškoti susikalbėjimo, ieškoti
bendro vardiklio tuose interesuose, kad būtume stiprus aljansas, ar tai
būtų gynybinis aljansas kaip NATO, ar stipri ekonominė sandrauga kaip
Europos Sąjunga.” (Reportažą apie renginį ir pokalbį su
ambasadoriumi galite rasti adresu: http://nycltv.com)
Pokalbio metu ambasadorius A. Brūzga prisiminė, kad siekiant
nepriklausomybės atkovojimo labai didelę reikšmę turėjo
,,dipukų” karta, politizuota imigracijos banga, atvykusi po
Antrojo pasaulinio karo. Ji ir dabar tebėra angažuota, išlikusi
aktyvi, dalyvaujanti politinėje ir visuomeninėje veikloje, –
džiaugėsi jis. Turbūt todėl Kongreso narys Shimkus (R-IL) ne veltui
pabrėžė, kad būtent lietuvių išeivijos spaudimas savo laiku
pastūmėjo prisidėti prie NATO plėtimo Rytų Europoje komisijos veiklos.
Taip pat jis išreiškė viltį, kad NATO stiprės, priimdamas
į savo ,,šeimą” naujus narius, įskaitant Gruziją, Ukrainą
ir Armėniją.
JBANC ir JAV Estijos nacionalinio komiteto prezidentė Marju Rink-Abel
baigiamojoje kalboje CEEC vardu teigė, kad stipri NATO organizacija
turėtų padėti užtikrinti šalių narių laisvę; kaip John Beyrle,
Jungtinių Valstijų ambasadorius Rusijoje, CEEC sveikinime NATO
jubiliejaus ir plėtros minėjimo proga sakė: ,,Mūsų bendras tikslas
– parodyti, kad solidarus ir stiprus aljansas, aktyviai
reaguojantis į XXI amžiaus iššūkius ir remiantis NATO
plėtros tęstinumą yra pasaulio taikos ir saugumo tinklas.”
Nuvilnijus jubiliejiniam NATO 60-mečio viršūnių susitikimui
Prahoje, vis dar aidint šventiniams NATO plėtros 5-mečiui ir
10-mečiui skirtiems renginiams, norėtųsi tikėti, kad strateginiams
planams, viltingiems šūkiams ir pažadams bus lemta virsti
realybe. Vertinant CEEC renginio metu išreikštas mintis
– tik visų bendras darbas ir ryžtas puoselėti NATO, apimantį
vieningą ir demokratinę Europą, brandins taikaus pasaulio vaisius.
Todėl nuo mūsų visų priklausys, kuo džiaugsimės, didžiuosimės ir ką
švęsime laikui skaičiuojant metus.
Renginio nuotraukas ir CEEC pareiškimą NATO ir atvirų durų
politikos požiūriu galima rasti JBANC internetiniame puslapyje www.
jbanc.org
Renginio dalyviai. Pirma eilė (iš k.): Monika Ramanauskaitė
(ALT’as), Stephanie Urban (ALT’as), Michael Sawkiw
(Ukrainian Congress Committee of America), Leslie L. Megyeri (Hungarian
American Coalition), Armand A. Scala (Congress of Romanian Americans),
Senator George Voinovich, Juraj L. J. Slavik (Czechoslovak National
Council of America), Alice A. Kipel (Belarusan-American Association),
Maka Gabelia (Georgian Association in the United States of America),
Marju Rink-Abel (Estonian American National Council), Barbara B.
Andersen (Polish American Congress). Antra eilė (iš k.): Karl
Altau (JBANC), Frank Koszorus (American Hungarian Federation) ir Mamuka
Tsereteli (Georgian Association in the United States of America).
Peter Alunans nuotr.