jbanc
Zbigniew Brzezinski ir k
ongreso atstovas John M. Shimkus.

NATO 2009: penkerių, dešimties ir
šešiasdešimties metų sukaktys


MONIKA RAMANAUSKAITĖ
Specialiai ,,Draugui” iš Washington, DC

,,N A T O! N A T O! – skandavo tūkstantinė lietuvių minia tą kartą, 2001 metais, kai buvau Vilniuje”, – sakė George Voinovich, JAV senato narys, artimas Baltijos šalių draugas, 5-ių ir 10-ies metų NATO plėtros ir Aljanso šešiasdešimtmečio sukakties minėjime. Šventė vyko Senato rūmuose, Washington, DC kovo 25 d. Vakaro šeimininkai – Centrinė ir Rytų Europos koalicija (angl. Central and East European Colaition – CEEC) renginio metu džiaugėsi atstovaujamų šalių naryste NATO ir reiškė susirūpinimą stiprinti organizacijos atvirų durų politiką.

Prie renginio organizavimo daug prisidėjo Jungtinis Baltijos Amerikos nacionalinis komitetas (Joint Baltic American National Committee – JBANC), kuris Jungtinėse Valstijose atstovauja Baltijos šalių kilmės piliečiams, įskaitant Amerikos lietuvių tarybą (Lithuanian American Council – LAC). JBANC, dalindamasis naryste su kitomis etninėmis organizacijomis CEEC, buvo ir išlieka aktyvus NATO plėtros šalininkas.

Renginio pradžioje CEEC atstovas, Ukrainos Amerikos kongreso komiteto (angl. Ukrainian Congress Committee of America) direktorius Michael Sawkiw pristatė kolegą, Vengrijos Amerikos federacijos (angl. American Hungarian Federation) pirmininką Frank Koszorus ir pakvietė jį pasidalinti CEEC patirtimi, išgyventa NATO plėtros debatuose.

CEEC veikloje 15 metų dalyvaujantis Vengrijos bendruomenės atstovas organizacijos vardu kreipėsi į vakaro svečius: „Teigiama, kad sėkmė visada turi daug tėvų, o nesėkmė yra našlaitė. Didžiuojuosi sakydamas, kad CEEC buvo stiprus, atkaklus ir svarbus balsas remiant NATO plėtrą 1999 (Aljanso narėmis tapo Lenkija, Čekija ir Vengrija) ir 2004 (prie NATO prisijungė Lietuva, Latvija, Estija, Bulgarija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija) metais. Tačiau tuo viskas nesibaigė. CEEC toliau remia NATO atvirų durų politiką tų šalių atžvilgiu, kurios yra pasiruošusios, galinčios ir norinčios prisijungti prie Aljanso, kurių valdymo politika pagrįsta demokratine santvarka, o teisinės normos, įskaitant žmogaus ir mažumos teises yra gerbiamos.”

Renginyje dalyvavo gausus būrys svečių: NATO plėtros komisijos nariai, Kongreso nariai, šalies saugumo departamento atstovai, diplomatai ir tautinių bendruomenių nariai, spaudos atstovai. Didelio dėmesio susilaukė pranešimai, kuriuos NATO plėtros minėjimo proga skaitė senatorius George V. Voinovich (R-OH), senatorė Barbara A. Mikulski (D-MD), Kongreso atstovas John M. Shimkus (R-IL), Jungtinių Valstijų ambasadorius NATO Kurt Volker, buvęs senatoriaus Joseph R. Biden užsienio reikalų patarėjas 1999–2004 m. NATO plėtros etapuose, Michael Haltzel ir lenkų kilmės amerikiečių politologas, 1977–1981 metais buvęs JAV prezidento Jimmy Carter patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Zbigniew Brzezinski.

Kalbėjusieji CEEC atstovams dėkojo už darbą ir neblėstantį aktyvumą, išreiškė paramą NATO ir jos atvirų durų politikai, apžvelgė Jungtinių Valstijų ir Rusijos santykius, kvietė teigiamai sutikti ketinimą Gruzijos ir Ukrainos valstybes įtraukti į NATO Narystės veiksmų planą (angl. Membership Action Plan).

Senatorius Voinovich šiltai prisiminė asmeninius išgyvenimus ir ilgametę darbo patirtį: ,,NATO ir Aljanso plėtra – klausimas, kuris visuomet buvo arti mano širdies. (…) Viso šaltojo karo metu jaučiau, kad tol, kol mūsų broliai ir seserys negalės džiaugtis laisve, mūsų laisvė yra pavojuje. Iš tiesų, aš niekada nemaniau, kad turėsiu progą išvysti griūvančią sieną, prasiskleidžiančią uždangą. (…) Kai tai įvyko, mano pagrindinis tikslas buvo padaryti viską, kas yra mano valioje, kad buvusios Sovietų Sąjungos, Varšuvos pakto šalys ir Tito Jugoslavija taptų NATO organizacijos dalimi. Aš supratau, kad tai padėtų Aljansui, o jei istorija pasikartotų ir Rusija sugrįžtų prie įpročio kaimynines valstybes užgožti įtakos galia, šalys būtų apsaugotos nuo šių augančių plėtros nagų.”

,,NATO pažanga didelė ir aš tuo džiaugiuosi”, – sakė Voinovich. Kita vertus, nepaisant narystės NATO ir Europos Sąjungoje, senatorius ragino stebėti Rusiją ir rūpintis ja. Šalis grįžta prie KGB valdymo šaknų, o naftos ir dujų išteklius siekia paversti įrankiais, padedančiais įgyvendinti savo planus. Todėl reikia būti atsargiems ir budriems, – pabrėžė senatorius.

Michael Haltzel, pritardamas Voinovich, sakė: „Nedažnai pasitaiko, kad Jungtinių Valstijų užsienio politikos veiksmai yra įvertinami kaip visiškai sėkmingi. NATO plėtros etapai 1999 ir 2004 priskiriami būtent šiai kategorijai. Aš didžiuojuosi galėjęs būti šių įvykių įgyvendinimo dalimi, – kalbėjo Haltzel.

,,Niujorkas-Lietuva TV” internetinės televizijos direktorius Mykolas Gudelis, baigiantis vakaro programai pakalbino renginyje dalyvavusį Lietuvos ambasadorių Washington, DC Audrių Brūzgą, kuris apžvelgė Amerikos santykius su Lietuva bei jų ryšį su NATO politika ir išeivijos vaidmenį. Ambasadorius įsitikinęs, kad Lietuvos ir JAV dvišalis bendradarbiavimas tęsis. ,,Lietuvos vaidmuo ypač svarbus NATO viduje. Remiantis išsakytomis mintimis šiandien, mūsų jėga yra vienybėje, vienybėje NATO, vienybėje ES viduje. Norime kalbėti vienu balsu, o tai pasiekti nėra lengva – skiriasi nuomonės ir interesai. Vis dėlto iššūkiai pasaulyje mus verčia ieškoti susikalbėjimo, ieškoti bendro vardiklio tuose interesuose, kad būtume stiprus aljansas, ar tai būtų gynybinis aljansas kaip NATO, ar stipri ekonominė sandrauga kaip Europos Sąjunga.” (Reportažą apie renginį ir pokalbį su ambasadoriumi galite rasti adresu: http://nycltv.com)

Pokalbio metu ambasadorius A. Brūzga prisiminė, kad siekiant nepriklausomybės atkovojimo labai didelę reikšmę turėjo ,,dipukų” karta, politizuota imigracijos banga, atvykusi po Antrojo pasaulinio karo. Ji ir dabar tebėra angažuota, išlikusi aktyvi, dalyvaujanti politinėje ir visuomeninėje veikloje, – džiaugėsi jis. Turbūt todėl Kongreso narys Shimkus (R-IL) ne veltui pabrėžė, kad būtent lietuvių išeivijos spaudimas savo laiku pastūmėjo prisidėti prie NATO plėtimo Rytų Europoje komisijos veiklos. Taip pat jis išreiškė viltį, kad NATO stiprės, priimdamas į savo ,,šeimą” naujus narius, įskaitant Gruziją, Ukrainą ir Armėniją.

JBANC ir JAV Estijos nacionalinio komiteto prezidentė Marju Rink-Abel baigiamojoje kalboje CEEC vardu teigė, kad stipri NATO organizacija turėtų padėti užtikrinti šalių narių laisvę; kaip John Beyrle, Jungtinių Valstijų ambasadorius Rusijoje, CEEC sveikinime NATO jubiliejaus ir plėtros minėjimo proga sakė: ,,Mūsų bendras tikslas – parodyti, kad solidarus ir stiprus aljansas, aktyviai reaguojantis į XXI amžiaus iššūkius ir remiantis NATO plėtros tęstinumą yra pasaulio taikos ir saugumo tinklas.”

Nuvilnijus jubiliejiniam NATO 60-mečio viršūnių susitikimui Prahoje, vis dar aidint šventiniams NATO plėtros 5-mečiui ir 10-mečiui skirtiems renginiams, norėtųsi tikėti, kad strateginiams planams, viltingiems šūkiams ir pažadams bus lemta virsti realybe. Vertinant CEEC renginio metu išreikštas mintis – tik visų bendras darbas ir ryžtas puoselėti NATO, apimantį vieningą ir demokratinę Europą, brandins taikaus pasaulio vaisius. Todėl nuo mūsų visų priklausys, kuo džiaugsimės, didžiuosimės ir ką švęsime laikui skaičiuojant metus.

Renginio nuotraukas ir CEEC pareiškimą NATO ir atvirų durų politikos požiūriu galima rasti JBANC internetiniame puslapyje www. jbanc.org

jbanc

Renginio dalyviai. Pirma eilė (iš k.): Monika Ramanauskaitė (ALT’as), Stephanie Urban (ALT’as), Michael Sawkiw (Ukrainian Congress Committee of America), Leslie L. Megyeri (Hungarian American Coalition), Armand A. Scala (Congress of Romanian Americans), Senator George Voinovich, Juraj L. J. Slavik (Czechoslovak National Council of America), Alice A. Kipel (Belarusan-American Association), Maka Gabelia (Georgian Association in the United States of America), Marju Rink-Abel (Estonian American National Council), Barbara B. Andersen (Polish American Congress). Antra eilė (iš k.): Karl Altau (JBANC), Frank Koszorus (American Hungarian Federation) ir Mamuka Tsereteli (Georgian Association in the United States of America).  Peter Alunans nuotr.