Įvertinkime laiku!
STASĖ SEMĖNIENĖ
Jau ir Wisconsin valstiją pasiekė nerami žinia, jog Čikagos amerikiečių
antras savo didumu dienraštis „Chicago Sun-Times”
(laikomas demokratų laikraščiu) yra bankroto sukrėstas. Gerokai
anksčiau didžiuliai dienraščio pastatai buvo parduoti, o pats
dienraštis pasirinko mažesnes patalpas.
Pasirodo, kad ir pirmaujantis didysis dienraštis „Chicago
Tribune” (laikomas respublikonų) dalijasi su savo kolega beveik
tuo pačiu likimu. Nors jis dar tebėra milžiniško architektūrinio
„Tribune Tower”, išdidžiai dunksančio įtakingoje
vietoje – Michigan Avenue, vadinamoje „Magnificent
Mile”, savininkas, bankrutavimo šmėkla ir ten prieš
kiek laiko slankiojo jo spaustuvėje. Prieš vienerius metus ar
panašiai, Sam Zell nupirkus „Chicago Tribune” ir,
regis, apžiojus per didelį kąsnį, kitaip tariant – turėdamas
„alui kišenę”, užsigeidė „šampano
skonio” nuosavybės.
Visa tai stebint, sekant niūrias naujienas, kaip spaudos galiūnai
atsidūrė ant „vištos kojų”, norom nenorom įslenka
nuostaba: „O kokie gi dangiški stebuklai išlaikė
visą šimtmetį mūsų garbingą dienraštį
‘Draugas’, tarnaujantį savo draugams tautiečiams net 5
žemynuose, pasiekdamas koalų bei kengūrų gimtinę eukaliptų papėdėje
Australijoje?!”
Tai būtų taiklus klausimas. „Draugas” yra vienintelis savo
rūšies (unikalus) dienraštis. Nė viena etninė grupė nė
iš tolo negali tuo pasigirti. O jau negana to, niekas, o niekas
neprilygsta jo kultūriniam priedui – nei amerikiečių
laikraščiai apie tai net nesvajoja, nei mūsiškiai
savaitraščiai neįstengia savo skaitytojams tai suteikti. Tai yra
išskirtinai brangi „Draugo” vertybė.
Jau senovėje romėnai, reikalaudami duonos bei pramogų, besirūpindami
savo kūno sveikata, visgi neužmiršdavo ir dvasinio siekio
būtinumo, tvirtindami: „Mens sana in corpora sano.” Atseit,
kaip laisvoje Lietuvoje dažnai kartojo: „Sveikame kūne, sveika
siela!”, nors amerikiečiai verčia: „Sveikas protas –
sveikame kūne.”
1951 m. „Draugo” redaktorius, profesionalus žurnalistas
iš Lietuvos, kun. dr. Juozas Prunskis gal panašios
minties vedinas įsteigė kultūrinį priedą. Kiekvieną savaitę kas
šeštadienį jame buvo spausdinami straipsniai apie
literatūrą, meną ir mokslą. Jis suburdavo daug rašančių
šiom temom, užpildant 8 kupinus puslapius.
Ilgainiui kultūrinio priedo redaktoriai keitėsi: daug metų redagavo
poetas Kazys Bradūnas; jam išėjus pensijon –
Aušrelė Liulevičienė, vėliau – rašytoja Danutė
Bindokienė, trumpai, su pertraukom psichologas kun. dr. Kęstutis
Trimakas. O dabar jį redaguoja patyrusi Lietuvos žurnalistė Aldona
Žemaitytė, ,,Meno, literatūros, mokslo” skyrių trumpai vadindama
„Kultūra” priedu.
Nelengva yra kas savaitę užpildyti 8 puslapius kultūrinėm temom, kai ne
tik šiapus Atlanto, bet ir tėvynėje kultūrininkai byra, it
rudenį pageltę lapai. Tačiau „Kultūra” tebėra gaji. Ji yra
išeivių su tėvynainiais Lietuvoje dvasios tiltas, jungiąs bei
vedąs į mūsiškių meno, literatūros, mokslo pasiekimus.
„Kultūros” prikelti iš kasdienybės vėžių,
susipažįstame su naujais kūrėjais, permąstome bei prisimename naujai
mums iškeltus, buvusius didžius, Parnaso kalno mūzų įkvėptus
talentus, tautos į nepriklausomą, laisvą, kūrybingą šalį
vadovus, veikėjus! Įvertinkime „Kultūrą” ir remkime ją! Juk
tik tada gyvenama, kai kuriama!
Tarsi testamentą mums yra palikęs mūsų didysis filosofas, dvasinio
gyvenimo stiprintojas Vydūnas, rašydamas: „Kadangi griauti
yra daug lengviau, negu statyti, o dar daug lengviau nieko neveikti,
tai ir nenuostabu, kad nieko neveikėjų turim be galo daug, griovėjų
– daugiau, kaip reikia, o tikrų kūrėjų vos mažytę saujelę. Būdami
reti, kaip auksas, jie ir brangesni, negu auksas!”