Pilietybės įstatymui į Seimą sugrįžus

BRONIUS NAINYS

Pastaraisiais metais Lietuvos vadovybė, nežinia kokių įtaigojimų veikiama, suskato atsikratyti užsienyje gyvenančios lietuvių tautos dalies, paneigdama jai turimas valstybines teises. Iš 1990 m. Kovo 11 d. atkurtos nepriklausomos Lietuvos išvykusiems ir gyvenamojo krašto pilietybę įsigijusiems lietuviams Lietuvos pilietybė panaikinama. Tiesiog nesuprantami valdžių veiksmai, kaip, pvz., abejotinos vertės, žodžių žaidimu grįstas Konstitucinio Teismo sprendimas 2006 m. lapkričio 13 d., vėliau taip pat niekuo nepateisinamas Prezidento veto Seimo priimtam pilietybės įstatymui ir jo sudarytos komisijos tiesiog absurdiškas sprendimas pilietybę pakeisti, pagal Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) valdybos pirmininkę Reginą Narušienę, kažkokia tuščia ,,lietuvio korta”, kurios vargu ar bent vienam užsienyje gyvenančiam lietuviui reikia, iš naujo skaudžiai sujaukė jų tautinę – valstybinę savimonę. Jie pasijuto atstumti ir savo kraštui nebereikalingi. Tuo labiau 2009 m. balandžio 16 d. Seimui priėmus šios komisijos paruoštą naują, juos nupilietinantį įstatymą.

Nusivylimas pagrįstas, nes lietuvių tauta, visi jos vaikai, nepaisant, kur jie gyventų, ištisus amžius dirbo, plušo, kentėjo, kovojo, kovodami žuvo dėl savo tautos laisvės bei valstybinės nepriklausomybės, niekad net nepagalvodami, kad taip uoliai jų siektą nepriklausomybę atgavus, iš naujos valstybės narystės jie bus išbraukti. Ir tik dėl to, kad vienokių ar kitokių priežasčių verčiami jie turėjo iš Tėvynės išvykti ir tapo gyvenamųjų kraštų įstatyminiai nariai. Ir ne dėl ko kito, bet tik dėl savo žmogaus teisių apsaugos.

Absurdas. Juk valstybė tautą turi tausoti, sudaryti jai sąlygas vystytis, bręsti, kurti savo vertybes, turi padėti jai išlikti, turi būti atrama, užuovėja, apsauga. Argi ne dėl to lietuvių tauta sau valstybę ir kūrė? O tauta – juk ne tik valstybės ribose gyvenantieji lietuviai, bet ir po pasaulį pasklidę tautiečiai. Negi jie jau kažkokie antrarūšiai, kad jiems panaikinamos valstybinės teisės, taip šiurkščiai pažeidžiant ir tautines, būtinas jų tautiniam išlikimui? Juk Lietuva yra lietuvių valstybė, nepaisant, kad jos ribose gyvena ir apie 20 nuošimčių kitataučių, beje, tokiomis pačiomis pilietinėmis teisėmis, valstybės pagrindas yra lietuvių tauta. Lietuva juk yra ne kas kita, bet tik tautinė valstybė. Ar dabartiniai vadovai to jau nebesuvokia? Nebeaiški jiems Lietuvos valstybės samprata? Negi tai būtų tik tyčinis apsimetimas naikinimui lietuvių tautos?

Bet tai labai gerai suvokia užsienyje gyvenantys lietuviai. Todėl tų tikslų, dar kartą primenu – valstybinių ir tautinių, paveikesniam siekimui, dar prieš 60 metų jie susiglaudė į Pasaulio Lietuvių Bendruomenę ir nuo jos suorganizavimo pradžios dirba lietuvių tautai bei jos valstybei ir tokia jų dalimi siekia išlikti. Teisėta dalimi. Tai dar kartą išryškina, jau ne kartą ir buvusių PLB valdybų aiškintą Lietuvos valstybės sampratą, tautos – valstybės ryšių sąvoką dabartinė jos pirmininkė Narušienė išsamiu straipsniu ,,Pilietybė ir naujas pilietybės įstatymo projektas” (,,Draugas”, 2009 m. balandžio 8 d.), iš naujo primindama ir užsienyje gyvenančių lietuvių teisėtus bei pagrįstus reikalavimus. Pritariu PLB valdybos pirmininkės Narušienės ir jos atstovaujamos Bendruomenės vadovybės mintims bei jomis grindžiamiems siekiams, remiu jos pastangas ir taip pat žinau, kad kartu su manim jungiasi visos užsienyje gyvenančių Lietuvių Bendruomenės, kraštų LB vadovybės, jų padaliniai bei visi kiti lietuviai. Kreipiu į jas Jūsų, gerbiamieji Lietuvos Respublikos Seimo nariai, dėmesį, prašau į jas atsižvelgti ir priimti lietuvių tautos – Lietuvos valstybės ryšio įstatymą, kuriame būtų įteisinta tokia valstybės samprata:

Lietuvos valstybę sudaro visi jos ribose gyvenantys žmonės ir

Visi užsienyje gyvenantys lietuviai.

Visi jie yra lygiateisiai Lietuvos valstybės piliečiai.

Šis laiškas, PLB valdybos pirmininkei Narušienei pritarus, buvo svarstomas balandžio 21 d., antradienį, LR seimo ir PLB komisijos posėdyje ir įteiktas kiekvienam Seimo nariui.