Pilietybės įstatymui į Seimą sugrįžus
BRONIUS NAINYS
Pastaraisiais metais Lietuvos vadovybė, nežinia kokių įtaigojimų
veikiama, suskato atsikratyti užsienyje gyvenančios lietuvių tautos
dalies, paneigdama jai turimas valstybines teises. Iš 1990 m.
Kovo 11 d. atkurtos nepriklausomos Lietuvos išvykusiems ir
gyvenamojo krašto pilietybę įsigijusiems lietuviams Lietuvos
pilietybė panaikinama. Tiesiog nesuprantami valdžių veiksmai, kaip,
pvz., abejotinos vertės, žodžių žaidimu grįstas Konstitucinio Teismo
sprendimas 2006 m. lapkričio 13 d., vėliau taip pat niekuo
nepateisinamas Prezidento veto Seimo priimtam pilietybės įstatymui ir
jo sudarytos komisijos tiesiog absurdiškas sprendimas pilietybę
pakeisti, pagal Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) valdybos
pirmininkę Reginą Narušienę, kažkokia tuščia ,,lietuvio
korta”, kurios vargu ar bent vienam užsienyje gyvenančiam
lietuviui reikia, iš naujo skaudžiai sujaukė jų tautinę –
valstybinę savimonę. Jie pasijuto atstumti ir savo kraštui
nebereikalingi. Tuo labiau 2009 m. balandžio 16 d. Seimui priėmus
šios komisijos paruoštą naują, juos nupilietinantį
įstatymą.
Nusivylimas pagrįstas, nes lietuvių tauta, visi jos vaikai, nepaisant,
kur jie gyventų, ištisus amžius dirbo, plušo, kentėjo,
kovojo, kovodami žuvo dėl savo tautos laisvės bei valstybinės
nepriklausomybės, niekad net nepagalvodami, kad taip uoliai jų siektą
nepriklausomybę atgavus, iš naujos valstybės narystės jie bus
išbraukti. Ir tik dėl to, kad vienokių ar kitokių priežasčių
verčiami jie turėjo iš Tėvynės išvykti ir tapo gyvenamųjų
kraštų įstatyminiai nariai. Ir ne dėl ko kito, bet tik dėl savo
žmogaus teisių apsaugos.
Absurdas. Juk valstybė tautą turi tausoti, sudaryti jai sąlygas
vystytis, bręsti, kurti savo vertybes, turi padėti jai išlikti,
turi būti atrama, užuovėja, apsauga. Argi ne dėl to lietuvių tauta sau
valstybę ir kūrė? O tauta – juk ne tik valstybės ribose
gyvenantieji lietuviai, bet ir po pasaulį pasklidę tautiečiai. Negi jie
jau kažkokie antrarūšiai, kad jiems panaikinamos valstybinės
teisės, taip šiurkščiai pažeidžiant ir tautines, būtinas
jų tautiniam išlikimui? Juk Lietuva yra lietuvių valstybė,
nepaisant, kad jos ribose gyvena ir apie 20 nuošimčių
kitataučių, beje, tokiomis pačiomis pilietinėmis teisėmis, valstybės
pagrindas yra lietuvių tauta. Lietuva juk yra ne kas kita, bet tik
tautinė valstybė. Ar dabartiniai vadovai to jau nebesuvokia?
Nebeaiški jiems Lietuvos valstybės samprata? Negi tai būtų tik
tyčinis apsimetimas naikinimui lietuvių tautos?
Bet tai labai gerai suvokia užsienyje gyvenantys lietuviai. Todėl tų
tikslų, dar kartą primenu – valstybinių ir tautinių, paveikesniam
siekimui, dar prieš 60 metų jie susiglaudė į Pasaulio Lietuvių
Bendruomenę ir nuo jos suorganizavimo pradžios dirba lietuvių tautai
bei jos valstybei ir tokia jų dalimi siekia išlikti. Teisėta
dalimi. Tai dar kartą išryškina, jau ne kartą ir buvusių
PLB valdybų aiškintą Lietuvos valstybės sampratą, tautos –
valstybės ryšių sąvoką dabartinė jos pirmininkė Narušienė
išsamiu straipsniu ,,Pilietybė ir naujas pilietybės įstatymo
projektas” (,,Draugas”, 2009 m. balandžio 8 d.), iš
naujo primindama ir užsienyje gyvenančių lietuvių teisėtus bei
pagrįstus reikalavimus. Pritariu PLB valdybos pirmininkės
Narušienės ir jos atstovaujamos Bendruomenės vadovybės mintims
bei jomis grindžiamiems siekiams, remiu jos pastangas ir taip pat
žinau, kad kartu su manim jungiasi visos užsienyje gyvenančių Lietuvių
Bendruomenės, kraštų LB vadovybės, jų padaliniai bei visi kiti
lietuviai. Kreipiu į jas Jūsų, gerbiamieji Lietuvos Respublikos Seimo
nariai, dėmesį, prašau į jas atsižvelgti ir priimti lietuvių
tautos – Lietuvos valstybės ryšio įstatymą, kuriame būtų
įteisinta tokia valstybės samprata:
Lietuvos valstybę sudaro visi jos ribose gyvenantys žmonės ir
Visi užsienyje gyvenantys lietuviai.
Visi jie yra lygiateisiai Lietuvos valstybės piliečiai.
Šis laiškas, PLB
valdybos pirmininkei Narušienei pritarus, buvo svarstomas
balandžio 21 d., antradienį, LR seimo ir PLB komisijos
posėdyje ir įteiktas kiekvienam Seimo nariui.