Ne už kalnų Žalgirio pergalės jubiliejus
EDMUNDAS SIMANAITIS
Vasario 24 d. Vilniaus galerijoje „Arka” visuomenei buvo
pristatyta dailininko Alfonso Čepausko jubiliejinės kūrybos paroda
„Būties paženklinimas”, apimanti 2004–2008 metus.
Parodoje buvo pateikti grafikos, asambliažo ir skulptūros kūriniai.
Parodos katalogo pratarmėje dailėtyrininkė Nijolė Nevčesauskienė
rašo: „Dailininko Alfonso Čepausko kūryba išlieka
tradicinė, o kartu ir nauja. Derindamas tradicinės grafikos ir naujų
technologijų galimybes, ieškodamas įvairesnių skulptūros –
medžio, akmens ir metalo – plastiškos raiškos
formų, autorius sugeba išlikti savitas ir originalus. Estampai
ir skulptūros stebina racionaliu ir aiškiu siekiu kalbėti apie
svarbius žmogaus būties aspektus, kartu dailininkas geba atrasti naujų
ir aktualių plastinių formų, pamatyti specifinį medžiagos grožį ir
faktūras.” Jubiliato kūryba gerai vertinama Lietuvoje ir
užsienyje.
Dailininkas yra sukūręs per tūkstantį knygos ženklų. Šioje
parodoje ekslibrisai nebuvo eksponuojami, mat šių metų vasarį
Roterdame (Olandija) buvo atidaryta čekų istorinio kultūrinio plakato
ir lietuvių ekslibriso paroda, kurioje pateiktos ir jubiliato
miniatiūros. Čepauskas ilgus metus vadovavo Lietuvos ekslibrisininkų
klubui, o dabar yra šio klubo garbės prezidentas.
Čepausko ekslibrisai išsiskiria ypatingu išradingumu ir
siurrealistine dvasia. Ekslibrisą esu linkęs laikyti prilygstančiu
lyrikos kūriniui – eilėraščiui, išreikštam
mažosios grafikos kalba. Dailininko knyga „Kaip sukurti
ekslibrisą” pasirodė 2008 m. Joje pateikiami dalykiški
patarimai moksleiviui, pradedančiam grafikui, parodų rengėjui, dailės
gerbėjui ir ekslibrisų kolekcininkui. Knygos autorius pratarmėje
taikliai apibūdina knygos ženklo vaidmenį kultūroje: ,,Ekslibrisas
– mažas grafikos kūrinėlis, miniatiūra, mažas bandymų,
sugebėjimų, interpretacijų ‘žaislas’. Tai tiltas į
nuoširdų bendravimą su draugais ir pažįstamais, į ryšius
su parodų rengėjais, kolekcininkais (...) Tad ekslibrisas, nors ir
nedidelis, tačiau labai komunikabilus kūrinys, keliaudamas po pasaulį,
garsina ir turtina šalies gyvenimą.”
Sovietmečiu su jubiliatu ir kitais ekslibrisininkų klubo nariais teko
rengti ekslibrisų parodas ir konferencijas Jonavoje. Šiuose
renginiuose dalyvaudavo ne tik Lietuvos dailininkai, bet ir latvių,
estų, lenkų, ukrainiečių, rusų, moldavų, kūrėjai iš Kazachstano
ir kitų šalių. Sovietmečiu ekslibrisai dažniau ir lengviau
prasmukdavo per „geležinę uždangą”, negu kiti meno
kūriniai. Tokiu būdu būdavo palaikomas tam metui būdingas kultūrinis
ryšys su Vakarų pasauliu.
Knygos autorius pažymi, kad klubo narių sumanymu per pastaruosius
dvidešimt metų buvo surengtos: tarptautinės konkursinės parodos
„Vilnius – metropolis Lituaniae”,
„Žalgiriui–580”, „Sakralinis
ekslibrisas”, „Gediminui–650”,
„Catechismus–450”, „Lietuvos
mokyklai–600”, „Baltijos kelias–89”, M.
K. Čiurlioniui–125”, „Adomui
Mickevičiui–200” ir daugelis kitų.
Kai garbusis sukaktuvininkas įteikė man savo kūrybos ekslibrisą
Žalgirio mūšio tema, čia pat švystelėjo mintis –
juk ateinančiais metais Žalgirio pergalei sukanka 600 metų! Jungtinė
Abiejų Tautų kariuomenė su talkininkais, vadovaujama Vytauto Didžiojo,
pasiekė istorinę pergalę, nulėmusią valstybės likimą. Gerai žinoma, kad
jau antras dešimtmetis vilkinamas sostinės Lukiškių
aikštėje paminklo visų amžių Lietuvos Valstybės gynėjams
sukūrimo klausimas. Atrodo nerealu tikėtis, kad sunkmečio sąlygomis kur
nors Vilniuje, Kaune ar prie Kryžkalnio rasis paminklas, skirtas
Žalgirio mūšio jubiliejui pažymėti. Galbūt Vyriausybė ras būdą,
kaip Lukiškių aikštės gėdą užgesinti. Galbūt.
Tačiau visiškai įmanoma nelabai delsus paskelbti ekslibriso
konkursą „Žalgirio pergalei–600”. Reikėtų numatyti,
kuriems pasižymėjusiems pareigūnams, aktyviai dalyvavusiems Lietuvos
kariuomenės, savanorių pajėgų, šaulių sąjungos atkūrimo
darbuose, o taipgi partizanams-kariams savanoriams, žinoma, ir karinių
misijų dalyviams bus siūloma sukurti ekslibrisus. Derėtų pakviesti
dalyvauti konkurse ne tik Lietuvos dailininkus, bet ir užsienio
šalių grafikus. Savaime suprantama, savigynos ir laisvės kovos
tradicijų puoselėtoja – Krašto apsaugos ministerija,
tikriausiai, neliks nuošalyje. Manau, kad dalykiniai Čepausko
patarimai, organizuojant tokį konkursą, labai praverstų.