vol

Šįmet gamta vėl nesnaudžia – 
žemės drebėjimai ir ugnikalnių išsiveržimai


ALEKSAS VITKUS

Šie metai prasidėjo su šiurpulingu žemės drebėjimu Haiti valstybėje (sausio 12 d.), pareikalavusiu apie 200,000 žmonių gyvybių. Po to žemė nenurimo: drebėjo Čilėje, Kinijoje, Indonezijoje ir kitur. O dabar štai prieš kelias savaites įvyko ugnikalnio išsiveržimas Islandijoje. Ten, atrodo, žmonių nuostolių nebuvo, tačiau šimtai žmonių turėjo palikti savo namus, gelbėdamiesi nuo potvynio, kilusio, kai išsiveržusios ugnikalnio dujos pradėjo tirpdyti šalia esantį ledyną.

Ugnikalnio su sunkiai ištariamu vardu Eyja-fjalla-jokull (liet. salos kalno ledynas) išsiveržimas jau po kelių dienų tapo pasaulio dėmesio centru, kai kraterio dugne vykstančių sprogimų sukelti pelenų debesys pasiekė Europą ir sutrikdė oro susisiekimą. Balandžio 15 d. jau buvo uždaryti visi trys Londono oro uostai, o taip pat ir didieji Briuselio, Amsterdamo, Paryžiaus ir Ženevos uostai. Ironiška, kad už 200 km į vakarus glūdintis Islandijos sostinės Reikjaviko oro uostas to didžiulio pelenų debesies išvengė.

Oro linijų bendrovės skundžiasi praradusios šimtus milijonų dolerių pajamų. Ypatingai nukentėjo Europos oro linijų bendrovės, daugiausiai pajamų surenkančios iš vietinių skrydžių, tuo tarpu kai „American” ir „United” oro linijos savo lėktuvus spėjo iš Europos sugrąžinti namo pirmiau negu debesys pasiekė Europą. Apytuščiai JAV ir Kanados oro uostai priminė panašias dienas, išgyventas po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristinio antpuolio, kai buvo tik trumpam laikui sustabdyti visi skrydžiai.

Nors jau po truputį atsigavusioje oro erdvėje pradėjo skraidyti lėktuvai, niekas nežino, ar jų sprausminiai varikliai nebus pažeisti taip staiga padaugėjusių teršalų ore. Specialistai aiškina, kad į motorą įtraukti sutirpę pelenai ir stiklo gabalai gali užkimšti oro takus, kas tuojau užgesina variklius.

Mokslininkai dabar stebi kitą, dar didesnį Islandijos ugnikalnį vardu Katla, esantį netoli jau aktyvaus ugnikalnio. Susirūpinimui yra pagrindo, nes du paskutinius kartus (XVII ir XIX amžiuose), kai išsiveržė Eyjafjallajokull ugnikalnis, juo pasekė ir Katla.

Stiprėjantys šiaurės vėjai nešė pelenus daugiau į pietus, dėl to užsidarė ir pietų Europos oro uostai. Nors į Lenkijos prez. Lech Kaczynski laidotuves Krokuvoje Rusijos prezidentas Dmitrij Medvedev atskrido iš Maskvos, Prancūzijos prez. Sarkozy ir Vokietijos premjerė nutarė nerizikuoti. Atsisakė skristi ir JAV prezidentas Barack Obama, tą darbui nenumatytą sekmadienį praleidęs golfo laukuose. Jam atstovavo JAV ambasadorius Lenkijai Lee Feinstein. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė į Krokuvą važiavo automobiliu, o buvęs prez. Valdas Adamkus prisiminė velionį Kaczynski dalyvaudamas balandžio 18 d. laikytose iškilmingose Mišiose Čikagos Šventojo Vardo katedroje.

Tą pačią dieną buvo atlaikytos gedulingos Mišios ir Krokuvos Švč. Marijos bazilikoje, kurios aplinkinėse gatvėse buvo susibūrusi apie 150,000 gedinčių lenkų minia. Prezidento Kaczynski ir jo sutuoktinės Maria kūnai, kelias dienas gulėję prezidento rūmuose Varšuvoje, į Krokuvą buvo atskraidinti lėktuvu. Pamaldų metu Krokuvos arkivyskupas Stanislaw Dziwisz rusų delegacijai išreiškė padėką už „mūsų brolių rusų pareikštą užuojautą ir pagalbą, kas gal įkvėps naujos gyvybės artimesnių ryšių ir susitaikymo vilčiai”.

Šis Islandijos vulkano išsiveržimas mums turėtų priminti beveik lygiai prieš 30 metų įvykusį JAV istorijoje didžiausią Mount Helens kalno išsiveržimą Washington valstijoje apie 40 mylių nuo Oregon valstijos sienos ir Columbia upės. Kalnas, atrodo, prabudo dviem mėnesiais anksčiau, vietinius pagąsdindamas vidutinio smarkumo žemės virpėjimais. Pats išsiveržimas įvyko sekmadienį, 1980 m. gegužės 18 dieną, 8:30 val. ryto, kai visa šiaurinė kalno dalis dideliu greičiu nuslinko žemyn, taip atidarydama kelią krateryje suspaustai aukštos temperatūros magnai. Į dangų staiga iškilo beveik 12 mylių aukštumo ugnies, pelenų ir metalo stulpas.

Per kelias sekundes 9,677 pėdų aukščio kalnas prarado 1,313 pėdų aukščio ir milijonus tonų ir kubinių metrų žemės. Stiprus vėjas per maždaug dvi valandas nunešė pelenų debesis už 300 mylių iki pat Idaho valstijos sienos. Po kiek laiko tie debesys pasiekė ir tolimesnes valstijas kaip Minnessota ir Oklahoma. Atsidarė naujas apie 1,5 mylios pločio krateris.

Išsiveržimo metu žuvo 57 žmonės ir tūkstančiai gyvulių bei žvėrių. Buvo sunaikinta daug namų, 27 tiltai, 15 mylių geležinkelio ir 185 mylios kelių. Prez. Jimmy Carter, aplankęs tą gamtos nelaimės vietą ir apžiūrėjęs vietovę, buvo sukrėstas gamtos galybės, sakydamas: „Čia atrodo nykiau negu mėnulyje.”

Dėl prasto matomumo greitkelis nuo Seattle iki Spokane buvo uždarytas daugiau kaip savaitę. Federalinės valdžios oro susisiekimo departamentas lėktuvams JAV oro erdvėje neuždraudė skraidyti, išskyrus erdvę aplink tos gamtos nelaimės vietą ir rytinį Washington valstijos pakraštį.

Neužgesusių ugnikalnių galima rasti beveik visame pasaulyje, bet Indonezijoje jų yra turbūt daugiausiai – apie 130. Iš dešimt istorijoje pažymėtų ugnikalnių išsiveržimų, nusinešusių daugiausiai žmonių aukų, keturi buvo Indonezijoje. Gal geriausiai žinomas buvo ugnikalnio išsiveržimas vulkanų kilmės Krakatoa saloje, esančioje sąsiauryje tarp Sumatros ir Javos salų, tuo metu olandų valdomoje Indonezijoje. Ten žuvo daugiau negu 34,000 žmonių. Tas kataklizminis įvykis prasidėjo 1883 m. rugpjūčio 26–27 dienomis. Iškilęs iki 50 mylių aukščio ugnies, pelenų ir lavos stulpas uždengė saulę. Po kelių savaičių didelė dalis pasaulio buvo apdengta tamsia pelenų marška. Lėktuvų tada dar nebuvo.

vol