Šįmet gamta vėl nesnaudžia –
žemės drebėjimai ir ugnikalnių išsiveržimai
ALEKSAS VITKUS
Šie metai prasidėjo su šiurpulingu žemės drebėjimu Haiti
valstybėje (sausio 12 d.), pareikalavusiu apie 200,000 žmonių gyvybių.
Po to žemė nenurimo: drebėjo Čilėje, Kinijoje, Indonezijoje ir kitur. O
dabar štai prieš kelias savaites įvyko ugnikalnio
išsiveržimas Islandijoje. Ten, atrodo, žmonių nuostolių nebuvo,
tačiau šimtai žmonių turėjo palikti savo namus, gelbėdamiesi nuo
potvynio, kilusio, kai išsiveržusios ugnikalnio dujos pradėjo
tirpdyti šalia esantį ledyną.
Ugnikalnio su sunkiai ištariamu vardu Eyja-fjalla-jokull (liet.
salos kalno ledynas) išsiveržimas jau po kelių dienų tapo
pasaulio dėmesio centru, kai kraterio dugne vykstančių sprogimų sukelti
pelenų debesys pasiekė Europą ir sutrikdė oro susisiekimą. Balandžio 15
d. jau buvo uždaryti visi trys Londono oro uostai, o taip pat ir
didieji Briuselio, Amsterdamo, Paryžiaus ir Ženevos uostai.
Ironiška, kad už 200 km į vakarus glūdintis Islandijos sostinės
Reikjaviko oro uostas to didžiulio pelenų debesies išvengė.
Oro linijų bendrovės skundžiasi praradusios šimtus milijonų
dolerių pajamų. Ypatingai nukentėjo Europos oro linijų bendrovės,
daugiausiai pajamų surenkančios iš vietinių skrydžių, tuo tarpu
kai „American” ir „United” oro linijos savo
lėktuvus spėjo iš Europos sugrąžinti namo pirmiau negu debesys
pasiekė Europą. Apytuščiai JAV ir Kanados oro uostai priminė
panašias dienas, išgyventas po 2001 m. rugsėjo 11 d.
teroristinio antpuolio, kai buvo tik trumpam laikui sustabdyti visi
skrydžiai.
Nors jau po truputį atsigavusioje oro erdvėje pradėjo skraidyti
lėktuvai, niekas nežino, ar jų sprausminiai varikliai nebus pažeisti
taip staiga padaugėjusių teršalų ore. Specialistai
aiškina, kad į motorą įtraukti sutirpę pelenai ir stiklo gabalai
gali užkimšti oro takus, kas tuojau užgesina variklius.
Mokslininkai dabar stebi kitą, dar didesnį Islandijos ugnikalnį vardu
Katla, esantį netoli jau aktyvaus ugnikalnio. Susirūpinimui yra
pagrindo, nes du paskutinius kartus (XVII ir XIX amžiuose), kai
išsiveržė Eyjafjallajokull ugnikalnis, juo pasekė ir Katla.
Stiprėjantys šiaurės vėjai nešė pelenus daugiau į pietus,
dėl to užsidarė ir pietų Europos oro uostai. Nors į Lenkijos prez. Lech
Kaczynski laidotuves Krokuvoje Rusijos prezidentas Dmitrij Medvedev
atskrido iš Maskvos, Prancūzijos prez. Sarkozy ir Vokietijos
premjerė nutarė nerizikuoti. Atsisakė skristi ir JAV prezidentas Barack
Obama, tą darbui nenumatytą sekmadienį praleidęs golfo laukuose. Jam
atstovavo JAV ambasadorius Lenkijai Lee Feinstein. Lietuvos prezidentė
Dalia Grybauskaitė į Krokuvą važiavo automobiliu, o buvęs prez. Valdas
Adamkus prisiminė velionį Kaczynski dalyvaudamas balandžio 18 d.
laikytose iškilmingose Mišiose Čikagos Šventojo
Vardo katedroje.
Tą pačią dieną buvo atlaikytos gedulingos Mišios ir Krokuvos
Švč. Marijos bazilikoje, kurios aplinkinėse gatvėse buvo
susibūrusi apie 150,000 gedinčių lenkų minia. Prezidento Kaczynski ir
jo sutuoktinės Maria kūnai, kelias dienas gulėję prezidento rūmuose
Varšuvoje, į Krokuvą buvo atskraidinti lėktuvu. Pamaldų metu
Krokuvos arkivyskupas Stanislaw Dziwisz rusų delegacijai
išreiškė padėką už „mūsų brolių rusų
pareikštą užuojautą ir pagalbą, kas gal įkvėps naujos gyvybės
artimesnių ryšių ir susitaikymo vilčiai”.
Šis Islandijos vulkano išsiveržimas mums turėtų priminti
beveik lygiai prieš 30 metų įvykusį JAV istorijoje didžiausią
Mount Helens kalno išsiveržimą Washington valstijoje apie 40
mylių nuo Oregon valstijos sienos ir Columbia upės. Kalnas, atrodo,
prabudo dviem mėnesiais anksčiau, vietinius pagąsdindamas vidutinio
smarkumo žemės virpėjimais. Pats išsiveržimas įvyko sekmadienį,
1980 m. gegužės 18 dieną, 8:30 val. ryto, kai visa šiaurinė
kalno dalis dideliu greičiu nuslinko žemyn, taip atidarydama kelią
krateryje suspaustai aukštos temperatūros magnai. Į dangų staiga
iškilo beveik 12 mylių aukštumo ugnies, pelenų ir metalo
stulpas.
Per kelias sekundes 9,677 pėdų aukščio kalnas prarado 1,313 pėdų
aukščio ir milijonus tonų ir kubinių metrų žemės. Stiprus vėjas
per maždaug dvi valandas nunešė pelenų debesis už 300 mylių iki
pat Idaho valstijos sienos. Po kiek laiko tie debesys pasiekė ir
tolimesnes valstijas kaip Minnessota ir Oklahoma. Atsidarė naujas apie
1,5 mylios pločio krateris.
Išsiveržimo metu žuvo 57 žmonės ir tūkstančiai gyvulių bei
žvėrių. Buvo sunaikinta daug namų, 27 tiltai, 15 mylių geležinkelio ir
185 mylios kelių. Prez. Jimmy Carter, aplankęs tą gamtos nelaimės vietą
ir apžiūrėjęs vietovę, buvo sukrėstas gamtos galybės, sakydamas:
„Čia atrodo nykiau negu mėnulyje.”
Dėl prasto matomumo greitkelis nuo Seattle iki Spokane buvo uždarytas
daugiau kaip savaitę. Federalinės valdžios oro susisiekimo
departamentas lėktuvams JAV oro erdvėje neuždraudė skraidyti,
išskyrus erdvę aplink tos gamtos nelaimės vietą ir rytinį
Washington valstijos pakraštį.
Neužgesusių ugnikalnių galima rasti beveik visame pasaulyje, bet
Indonezijoje jų yra turbūt daugiausiai – apie 130. Iš
dešimt istorijoje pažymėtų ugnikalnių išsiveržimų,
nusinešusių daugiausiai žmonių aukų, keturi buvo Indonezijoje.
Gal geriausiai žinomas buvo ugnikalnio išsiveržimas vulkanų
kilmės Krakatoa saloje, esančioje sąsiauryje tarp Sumatros ir Javos
salų, tuo metu olandų valdomoje Indonezijoje. Ten žuvo daugiau negu
34,000 žmonių. Tas kataklizminis įvykis prasidėjo 1883 m. rugpjūčio
26–27 dienomis. Iškilęs iki 50 mylių aukščio
ugnies, pelenų ir lavos stulpas uždengė saulę. Po kelių savaičių didelė
dalis pasaulio buvo apdengta tamsia pelenų marška. Lėktuvų tada
dar nebuvo.