Prof. John Lubicky gydytojai Arvydas Vanagūnas (kairėje) ir Renata Variakojytė-Staniškienė įteikia lietuvišką juostą.

Labdaros sėklos daigai prigijo Lietuvoje

LAIMA APANAVIČIENĖ

Atrodo, kad pavasaris šiemet taip ir neateis – šalta, kasdien lyja, darganota. Tokia pat apsiniaukusi ir lietinga buvo ir balandžio 25oji, šeštadienis, kai važiavau į Balzeko lietuvių kultūros muziejų, kur tą dieną vyko Pasaulio lietuvių medikų asociacijos surengtas metinis Apdovanojimų pokylis. Jo metu gydytojui John P. Lubicky, buvo suteiktas ,,Medikų geros valios ambasadoriaus” vardas, o gydytojui Harry E. Livingston įteiktas ,,Dr. Jono Basanavičiaus vardo” garbės apdovanojimas. Nors abu gydytojai – amerikiečiai, apdovanojimai jiems buvo suteikti už jų nuopelnus Lietuvos ligoniams ir sveikatos apsaugai.

,,Labdara, labdarystė, filantropija – savanoriška nesavanaudiška asmens (žmogaus, organizacijos) veikla, aukojant kokias nors vertybes, suteikiant išteklių. Labdaros teikėjų paramos dalykų teikimas yra pagrįstas laisva valia ir yra neatlygintinas”, – skaitome ,,Vikipedijoje”. Atrodo viskas suprantama, tačiau visada, sužinojus apie gerus labdaros darbus, apima geras jausmas ir pasididžiavimas bei dėkingumas, kad tokių žmonių yra. Aukojimasis dėl kitų visada buvo ir, tikiuosi, išliks mūsų vertybių sistemos pamatu. Juk dar senovės graikai sakė: ,,Nori gyventi sau, gyvenk kitiems”.

Kaip amerikiečiai gydytojai ,,atrado” Lietuvą ir jos ligonius? Kodėl jie pasirinko būtent mūsų šalį?

Gydytojo J. Lubicky pažintis su mažaisiais lietuviukais, o vėliau ir su Lietuva prasidėjo, kai dabar jau a. a. Birutė Jasaitienė (2002 metų Balzeko lietuvių kultūros muziejaus Metų žmogaus premijos laureatė), 1991 metais jos iniciatyva įsteigto „Lietuvos Vaikų vilties” komiteto pirmininkė, kreipėsi į Čikagos Shriner ligoninės vyr. gydytoją John Lubicky, prašydama chirurginės pagalbos sergantiems Lietuvos vaikams. Gydytojas, vienas iš JAV geriausių stuburo specialistų penketuko, susidomėjo Lietuva ir medicinos būkle mūsų šalyje. Vaikai, reikalingi ortopedinės medicininės pagalbos, buvo pradėti vežti ir nemokamai gydyti Amerikoje nuo 1991 metų. 1993 m. John Lubicky (kuris, po apdovanojimo susirinkusiems pasakojo vos ne dvidešimtmetį besitęsiančią jo ,,meilės su Lietuva istoriją”, juokavo, jog tada dar nieko nežinojo nei apie kugelį, nei apie cepelinus) pats nuvyko į Lietuvą ir, aplankęs keletą medicinos įstaigų ir ligoninių, tvirtai nutarė, kad jis bus tas, kuris padės ne tik mažiesiems ligoniukams, bet ir gydytojams, kuriuose jis pamatė gerus, nuoširdžius specialistus.

Taip prasidėjo kasmetinės gydytojo ,,atostogos” Lietuvoje. Ir ne tik jo. ,,Atostogauti” į Lietuvą jau daug kartų važiavo prof. Terry Light, gydytojai Greg Brebach, Michael Gordon ir gailestingosios seselės, tarp jų ir vyresnioji seselė Norena Jamieson, kuri dar ir rūpinasi instrumentais ir kitomis, operacinei reikalingomis priemonėmis.

Šie gydytojai ne tik gydo mažuosius lietuviukus, jie Vilniaus universiteto Vaikų ligoninėje, Santariškėse, įkūrė 2 operacines, aprūpino įranga, prisidėjo prie remontų, reikalingos įrangos ir instrumentų įsigijimo. O kiek pakviesta iš Lietuvos gydytojų ortopedų ir gailestingųjų seserų stažuotėms Shriner ligoninėje?

Darbas tęsiasi, darbo laukas plečiasi. Tad dabartinė „Lietuvos  Vaikų vilties” komiteto pirmininkei Gražinai Liautaud bei jos narėms Danai Kaunienei, Marijai Kriaučiūnienei nėra kada sėdėti sudėjus rankas. Kartu su daugybe talkininkų Lietuvoje ir Amerikoje jos daug prisideda, kad Lietuvos vaikai būtų sveiki.

Kitas tą vakarą pagerbtas gydytojas – prof. Harry E. Livingston. Jis jau 36 metus dirba ortopedinės chirurgijos srityje. Šiuo metu gyvena Tulsa, Oklahoma valstijoje. Nuo 1994 metų, lankydamas Lietuvą, jis vienas iš pirmųjų JAV gydytojų Kauno Raudonojo kryžiaus ligoninėje konsultavo ortopedinius ligonius bei atliko artroskopines bei kelio sąnario protezavimo operacijas.

Pasakodamas savo Lietuvos ,,atradimo” istoriją, gydytojas sakė, kad jo seneliai kilę iš Lietuvos, tačiau daugelį metų jokių ryšių su Lietuva jis nepalaikė. Dabar Lietuva susižavėjęs ne tik jis, bet ir jo sūnūs. H. Livingston asmeniškai mecenavo lietuvių gydytojų mokymus JAV; Kauno ir Druskininkų ligoninėms siuntė chirurginę ir diagnostinę aparatūrą (netgi tuo metu itin retą Lietuvoje kompiuterinės tomografijos įrangą).

Vakarą vedė Arvydas Vanagūnas. Gydytoja Renata Variakojytė-Staniškienė gražiai pristatė susirinkusiems prof. J. Lubicky, o gydytoja Vesta Valuckaitė – prof. H. Livingston. Apdovanojimus įteikė LR generalinė konsulė Čikagoje Skaistė Aniulienė. Pagerbime dalyvavo Eric Harkna, Estijos Respublikos garbės konsulas Čikagoje, „Lietuvos  Vaikų vilties” organizacijos pirmininkė Gražina Liautaud su vyru Jim, ilgametės organizacijos valdybos narės Marija Kriaučiūnienė ir Dana Kaunienė, muziejaus šeimininkas Stanley Balzekas, Jr. ir kiti svečiai.

Darganotas oras nesutrukdė puikios šventės. Žiūri į žmones, tiek daug padariusius Lietuvai ir jos gyventojams, ir džiaugiesi, kad tokių yra, kad jų labdaros darbų daigai pradėjo vešėti ir Lietuvoje. Smagu žinoti, kad žmonių gerumui nei ekonominių, nei kitokių sunkmečių nebūna.

Pabaigoje norisi padėkoti Pasaulio lietuvių medikų asociacijos komitetui, surengusiam šį puikų vakarą žmonėms, kurie tiek daug padarė mūsų kraštui.

Skambant puikiai saksofono muzikai (Mindaugas Matkus) svečiai dar kalbėjosi, ragavo ,,Kunigaikščių užeigos” maistą, sukosi šokio sūkuryje. 

Lietuvos Respublikos generalinė konsulė Čikagoje Skaistė Aniulienė ,,Dr. Jono Basanavičiaus vardo” garbės apdovanojimą įteikia Harry E. Livingston.