uic

Iš k: Daiva Litvinskaitė, Aurelija Tamošiūnaitė, Tadas Stonkus, Gintas Vasiliauskas. Gedimino Poviliūno nuotr.

1000–mečio šventė anglų kalba UIC tampa tikrove

Jau kuris laikas girdime apie Lietuvių studentų asociacijos (LSA) UIC veiklą. Ši asociacija visai neseniai Pasaulio lietuvių centre surengė seminarąforumą apie aukštojo mokslo studijas, šių metų pradžioje skatino prisijungti rašyti nacionalinį lietuvių kalbos diktantą. Į ,,Draugo” klausimus apie Asociaciją, jos veiklą bei ateities planus atsako nariai Aurelija Tamošiūnaitė, Tadas Stonkus ir Paulius Vertelka.

– Kas sumanė įkurti šią organizaciją? Kokie jos tikslai?

Aurelija Tamošiūnaitė: LSA idėja kilo prieš keletą metų. Pirmiausiai apie tokios organizacijos įkūrimą pradėjo kalbėti jau buvęs UIC finansų specialybės studentas Donatas Balčius, mat universitete kaip tik tuo metu susibūrė lietuvių studentų būrys. Tačiau oficialiai organizacija buvo užregistruota praeitų metų rudenį taip pat jau buvusio studento Artūro Pupšio. Šių metų pavasario semestrą pradėjome aktyviai veikti, nes susibūrė gana veiklus mūsų studentų branduolys. LSA nemažai padeda PLB Lituanistikos katedra bei prof. Giedrius Subačius. Jo dėstomame Lietuvių kultūros kurse tarp įvairiataučių studentų pasitaiko ir lietuvių, kurie nori susipažinti su kitais studentais lietuviais. Taip susitikę per įvairias paskaitas ar per minėtą Lietuvių kultūros kursą mes ir susibūrėme. Mūsų Asociacijos tikslas yra suvienyti lietuvių kilmės studentus, studijuojančius UIC. Taip pat palaikyti ir skatinti lietuvių kalbos ir kultūros mokymąsi, pristatyti ir garsinti lietuvių ir Lietuvos kultūrą universitete, suteikti informaciją apie stipendijas lietuvių kilmės studentams, padėti naujiems lietuvių kilmės studentams apsiprasti universiteto aplinkoje, skatinti lietuvių studentų bendruomeniškumą.

– Kas priklauso LSA? Ar turite vadovą? Kaip sekasi tarpusavyje susikalbėti?

Aurelija: LSA priklauso University of Illinois at Chicago besimokantys lietuviai ar lietuvių kilmės studentai. Mūsų Asociacijos nariai mokosi pačių įvairiausių specialybių: inžinerijos, biologijos, ekonomikos, verslo, finansų ir kitų mokslų. Asociacijos prezidentu esame išsirinkę Tadą Stonkų, viceprezidentu – Paulių Vertelką. Mūsų iždininkas – Gediminas Poviliūnas, taip pat esame dvi sekretorės – Margarita Pupšytė ir aš. Ypač aktyviai mūsų veikloje dalyvauja Karolina Grauslytė, Alina Zaukaitė, Austėja Kaveckaitė, Daiva Lit vinskaitė, Gintas Vasiliauskas, Nikas Vaičaitis, Andrius Prasauskas, Tadas Saudargas ir kiti. Manau, kad tarpusavyje lengvai bendrauti sekasi todėl, kad visus vienija entuziazmas ir noras skleisti lietuvišką kultūrą universitete ir už jo ribų, taip pat siekis padėti tokiems kaip mes.

– Ar nėra sunku studijuojant rasti laiko visuomeninei veiklai?

Paulius Vertelka: Dažnai tenka suktis iš padėties, bet viskas priklauso nuo pastangų. Visuomeninė veikla tikrai užima nemažai laiko, todėl tenka atidžiau planuoti savo tvarkaraščius, kad viskam užtektų laiko. Galų gale svarbiausia – turėti noro, o tada galima atrasti ir galimybių viskam suderinti.

– Jūsų Asociacija šį šeštadienį, gegužės 2 d., rengia Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio šventę. Kas šio renginio sumanytojas? Koks jo tikslas?

Tadas Stonkus: Mes visi bendrai dirbome, kad galėtume pristatyti Lietuvą tiems žmonėms, kurie jos nėra matę ar girdėję apie ją. Mintis surengti šią šventę man kilo po vieno renginio, kurį padėjau organizuoti. Šia idėja pasidalinau su Pauliumi Vertelka, dabartiniu mūsų organizacijos viceprezidentu. Iš pradžių surengti Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimą gal ir atrodė gana ambicingas sumanymas. Tačiau toliau kūriau planus, kaip tai galima būtų įgyvendinti. Kelis kartus, mums su Pauliumi bekeliaujant aplankyti savo pažįstamų U if I at UrbanaChampaign, juodraštyje kūriau planus bei dalijausi savo sumanymais su Pauliumi. Po kurio laiko nusprendėme, kad vis dėlto šią idėją būtų galima įgyvendinti, tik reikėtų rimčiau suburti kuo daugiau lietuvių, besimokančių ar bedirbančių UIC, nes dviese besidarbuojant ši mintis tikriausiai liktų neįgyvendinama svajonė. Tad sutarėme, kad reikėtų rengti savaitinius studentų susirinkimus, kurie dabar vyksta kiekvieną ketvirtadienį nuo 5 val. iki 7 val. v. Tai gana vėlyvas laikas, tačiau vienintelis tinkamas, kai dauguma mūsų galėjo susirinkti. Taip pat antradieniais, paraginti prof. Subačiaus, stengdavomės susirinkti kavos valandėlei PLB Lituanistikos katedroje. Čia mes toliau buvome skatinami galvoti kuo plačiau bei įvairiau, kad Lietuvos vardo tūkstantmečio šventė anglų kalba taptų tikrove.

– Renginio metu pasirodys lietuvių liaudies muzikos ansamblis ,,Gabija”, tautinių šokių grupės ,,Suktinis” ir ,,Lietuvos Vyčiai” bei šokių studija ,,Dance Duo”. Ko gali tikėtis žiūrovai iš šios programos?

Tadas: Šio renginio pagrindinis tikslas yra supažindinti amerikiečius ir kitų tautybių, kurios gyvena Čikagoje, žmones su Lietuvos kultūra ir istorija, taip pat suteikti galimybę draugams ir pažįstamiems paragauti lietuviško maisto, kurį tieks ,,Kunigaikščių užeiga”. Mūsų Asociacijos nariai turi daug draugų kitataučių. Pvz., indai dažnai pristato savo kultūrą, rengdami ,,Garba” (tai šokis Hindu dievams). Labai aktyvūs yra ir filipiniečiai, kurie rengia daugybę renginių, juose pristatydami savo kultūrą. Tad pagalvojome, jog mes taip pat tikrai turime kuo didžiuotis – tai Lietuva, ir būtina nors vieną kartą pasidalyti savo kultūra ir ja pasidžiaugti su kitomis tautomis.

– Kokie sumanymai kribžda lietuvių studentų galvose? Ką planuojate veikti vasarą?

Tadas: Mūsų galvose daugybė minčių ir idėjų. Galvojame, kad būtų nuostabu pradėti rengti keliones į kitas pasaulio vietas, kur yra lietuvaičių, ir dalintis savo patirtimi, megzti tarptautinius ryšius tarp lietuvių. Mano manymu, užuot keliavus į kitas šalis mokyti anglų kalbos, mes turėtume keliauti į tokias šalis, kaip pvz., Argentina ar į kitas Pietų Amerikos šalis, kuriose gyvena lietuviai, norintys išlaikyti lietuviškus papročius. Ateityje norėtume organizuoti savaitės ar dviejų savaičių trukmės keliones į tokias šalis. Siektume padėti ugdyti ir išsaugoti lietuvybę įvairiuose pasaulio kampeliuose.

Taip pat norime artimai bendrauti su Lietuvių Bendruomenėmis visame pasaulyje, taip pat ir su pačia Lietuva, siekdami bendrų tikslų. Šiais metais bandėme pritraukti Lietuvių Bendruomenes iš viso pasaulio atsiųsti vaizdo medžiagą, kurioje lietuvaičiai sakytų ,,Aš myliu Lietuvą” tos šalies, kurioje gyvena, kalba. Tai norėjome parodyti per tūkstantmečio šventę. Tačiau šiam projektui mums nepakako laiko, tad sulaukėme tik keleto vaizdo klipų. Tikiuosi, kad ateityje mes surasime geresnių būdų bendrauti su įvairiomis lietuvių bendruomenėmis pasaulyje.

Kita vertus, norime toliau tęsti savo veiklą ir dalyvauti lietuvių bendruomenės veikloje čia, Čikagoje. Idėjų turime tikrai daug, kaip ir labai darbščių žmonių, kurie yra pasirengę jas paversti tikrove. Šią vasarą planuojame susėsti ir smulkiau aptarti savo ateities planus, galimybes. Dabartinis semestras buvo labai audringas ir sudėtingas, nes suorganizuoti šventę – surinkti lėšas, sukurti scenarijų, suburti kolektyvus – tikrai nėra lengva. Norime padėkoti visiems už paramą, ypač visiems šventės atlikėjams ir jų vadovams: ,,Suktiniui”, ,,Gabijai”, solistei Genovaitei Bigenytei, ,,Lietuvos Vyčiams”, ,,DanceDuo”, Mantei Baliutavičiūtei, taip pat žmonėms iš UIC ir daugeliui kitų, kurie mus rėmė ir suteikė galimybes dirbti.

Kalbino Loreta Timukienė