mockus
A. Mockus su dabartiniu Kolumbijos prezidentu Álvaro Uribe Vélez prieš 4 metus.

Antanas Mockus Sivickas – Kolumbijos prezidentas?

STASYS GOŠTAUTAS

Kovo 14 d. rinkimai Kolumbijoje buvo skirti atrinkti vieną kandidatą iš trijų partijų ir dviejų grupių. Antano Mockaus Sivicko Žalioji partija gavo beveik 2 milijonus balsų, iš kurių daugiau nei 800,000 balsavo už Antaną. Taigi, A. Mockus, 58-erių metų matematikas ir filosofas, du kartus buvęs Bogotos meru (1993–1995 ir 2001–2003), antrą kartą tapo rimtu kandidatu į Kolumbijos prezidentus (pirmą kartą rinkimuose dalyvavo 2006 metais ir užėmė 4 vietą).

Žengdamas kitą žingsnį surandant tinkamą viceprezidentą, Antanas ir vėl nustebino, pasirinkdamas pralaimėjusį kitos grupės kandidatą – šį kartą buvusį Medellino merą Sergio Fajardo Valderrama (Valderrama yra motinos pavardė), taip pat pasižymėjusį miesto atnaujinimo darbais ir politinio judėjimo, pavadinto mockiškai ,,Piliečio kompromisas”, sukūrimu. Fajardo, priimdamas Antano pakvietimą, sakė: ,,įrodysim, kad kai du matematikai susideda, jie pasidaugina”.

Per paskutinę apklausą iš ketvirtos vietos Mockus pakilo į antrąją, dabar jis turi 34 proc. balsų. Tai rimtas žingsnis į priekį kovojant prieš Partido Social de Unidad Nacional (Socialistinė nacionalinio vieningumo partija) arba ,,U” (Álvaro Uribe Vélez 2005 m. sukurta partija jam perrinkti) kandidatą Juan Manuel Santos, kurio populiarumas nukrito nuo 50 iki 35 proc. Santos yra svarbios politikų ir žurnalistų šeimos anūkas (jie buvo ,,El Tiempo”, kur Juozui O. Penčylai teko piešti šaržus, o man rašyti į kultūrinį priedą), savininkai.

Iki šiol kolumbiečiai, nors ir nemėgstantys kandidato, balsuodavo už partiją, o ne už kandidatą. Todėl Mockus turi saugotis – kuo populiaresnis jis taps tarp balsuotojų, tuo pavojingiau jam bus suktis. Paskutiniu metu Kolumbijoje buvo lyg ir savotiškas paprotys: jeigu kandidatas atstovavo ne dviem tradicinėms partijoms, jį nušaudavo. Paskutinį kartą tai atsitiko prieš 30 metų, kai Luis Carlos Galán Sarmiento buvo nužudytas su 20 geriausių jaunų politikų.

Ir vėl, kaip ir per Bogotos mero rinkimus, kitaip nei visų pranašauta, Antanas žengia į priekį su moraliniu autoritetu, sąžiningumu, dorumu ir, žinoma, su ,,morka” (,,morkos valanda” arba ,,la hora zanahoria” – Mockui būnant Bogotos meru buvo įsakyta uždaryti barus ne 4, o 1 val. ryto; vėliau šis sumanymas buvo panaudotas panašiems Antano projektams Brazilijoje, Meksikoje ir kt. Dėl ,,morkos valandos” mirtinų automobilių nelaimių Bogotoje sumažėjo 50 proc.). Ištikimas savo įsitikinimams Antanas pripažįsta konstitucijos ir įstatymų galią ir jai paklusta. Tai nepaprasta moralinė jėga prieš korupciją, dėl kurios milijonai naujų balsuotojų bėga pas Antaną, nepriklausomą ir nepaperkamą, idealų Sokrato vadovą. Metodas jam yra svarbiau už pergalę. Turbūt pirmą kartą Kolumbijos istorijoje balsai nebus paperkami, nes intelektualai, menininkai, taksistai, net vaikai ir moterys, gal ir ne visai suprantantys Antano metodą, rodo didelį pasitikėjimą juo. Visi žino, kad gal jis ir neturi atsakymo į visus klausimus, bet jis neapgaus, sprendžiant bet kokią problemą kartu su milijonais gyventojų ieškos geriausio sprendimo.

Prieš porą savaičių, jau prasidėjus rinkiminei kampanijai, staiga pasiekė baisi naujiena – Antanas, būdamas padorus homo honestus, pranešė rinkimų kampanijos administracijai apie savo ką tik atrastą Parkinsono ligą, kuri, kaip teigia jo gydytojai, yra tik pradinėje stadijoje ir tikina, jog dar dešimt metų jis galės ramiai ir prasmingai gyventi, jeigu politikoje galima ramiai gyventi. Visi penki kandidatai užtikrino, kad nenaudos prieš Mockų jo ligos rinkimų kampanijos metu.

Kolumbijos rinkimai kasdien atneša vis naujų netikėtumų. Balandis atrodo daug geriau negu kovas, ką jau sakyti apie praėjusius metus, kai Antanas labai bijojo pralaimėti trečią kartą. Staiga jo populiarumas pradėjo kilti ir dabar kyla klausimas, kiek jis pasivys ir ar pralenks ,,U” kandidatą Santos, kuris prieš porą mėnesių atrodė nepavejamas ir kuris pirmą kartą savo gyvenime turi galvoti apie pralaimėjimą. Pagal paskutinius duomenis, balandžio 26 d. Mockus turi 38 proc. balsų, o Santos 29 proc. Pranašaujama, jog antruose rinkimuose, jeigu juose varžytųsi tik du kandidatai, Mockus gautų 50, o Santos 37 proc. balsų. Aišku, skaičiai kasdien keičiasi, todėl visko dar gali nutikti iki rinkimų dienos.

Antanas jau rimtai siūlo, kad tauta priimtų tą, kuris laimės daugiausia balsų per pirmuosius rinkimus gegužės 30 d. Pasak jo, ,,sutaupytume daug laiko ir pinigų, kuriuos galima būtų investuoti į svarbesnius reikalus”. Antanas galvoja ne tik, kaip pertvarkyti miestą, bet visą kraštą. Jo programa yra labai paprasta ir konkreti: išspręsti skurdo, nelygybės, smurto ir štai jau šimtą metų įsišaknijusią korupcijos problemą. Aišku, tęsti jau Uribe pradėtą kovą su narkotikų prekiautojais ir žudikais, bet teisėtai, nepažeidžiant įstatymų. Ir viso to siekti per švietimą.

Nors Kolumbijoje lietuvių niekad nebuvo daugiau kaip tūkstantis, o per paskutinius 30 metų beliko tik kokie 200, atrodo, kad vienam lietuvių išeivijos sūnui gali pasisekti laimėti aukščiausią krašto postą ir tokiu būdu atsidėkoti už suteiktą dosnų prieglobstį.