A. Mockus su dabartiniu Kolumbijos prezidentu Álvaro Uribe Vélez prieš 4 metus.
Antanas Mockus Sivickas – Kolumbijos prezidentas?
STASYS GOŠTAUTAS
Kovo 14 d. rinkimai Kolumbijoje buvo skirti atrinkti vieną kandidatą
iš trijų partijų ir dviejų grupių. Antano Mockaus Sivicko
Žalioji partija gavo beveik 2 milijonus balsų, iš kurių daugiau
nei 800,000 balsavo už Antaną. Taigi, A. Mockus, 58-erių metų
matematikas ir filosofas, du kartus buvęs Bogotos meru (1993–1995
ir 2001–2003), antrą kartą tapo rimtu kandidatu į Kolumbijos
prezidentus (pirmą kartą rinkimuose dalyvavo 2006 metais ir užėmė 4
vietą).
Žengdamas kitą žingsnį surandant tinkamą viceprezidentą, Antanas ir vėl
nustebino, pasirinkdamas pralaimėjusį kitos grupės kandidatą –
šį kartą buvusį Medellino merą Sergio Fajardo Valderrama
(Valderrama yra motinos pavardė), taip pat pasižymėjusį miesto
atnaujinimo darbais ir politinio judėjimo, pavadinto mockiškai
,,Piliečio kompromisas”, sukūrimu. Fajardo, priimdamas Antano
pakvietimą, sakė: ,,įrodysim, kad kai du matematikai susideda, jie
pasidaugina”.
Per paskutinę apklausą iš ketvirtos vietos Mockus pakilo į
antrąją, dabar jis turi 34 proc. balsų. Tai rimtas žingsnis į priekį
kovojant prieš Partido Social de Unidad Nacional (Socialistinė
nacionalinio vieningumo partija) arba ,,U” (Álvaro Uribe
Vélez 2005 m. sukurta partija jam perrinkti) kandidatą Juan
Manuel Santos, kurio populiarumas nukrito nuo 50 iki 35 proc. Santos
yra svarbios politikų ir žurnalistų šeimos anūkas (jie buvo ,,El
Tiempo”, kur Juozui O. Penčylai teko piešti šaržus,
o man rašyti į kultūrinį priedą), savininkai.
Iki šiol kolumbiečiai, nors ir nemėgstantys kandidato,
balsuodavo už partiją, o ne už kandidatą. Todėl Mockus turi saugotis
– kuo populiaresnis jis taps tarp balsuotojų, tuo pavojingiau jam
bus suktis. Paskutiniu metu Kolumbijoje buvo lyg ir savotiškas
paprotys: jeigu kandidatas atstovavo ne dviem tradicinėms partijoms, jį
nušaudavo. Paskutinį kartą tai atsitiko prieš 30 metų,
kai Luis Carlos Galán Sarmiento buvo nužudytas su 20 geriausių
jaunų politikų.
Ir vėl, kaip ir per Bogotos mero rinkimus, kitaip nei visų
pranašauta, Antanas žengia į priekį su moraliniu autoritetu,
sąžiningumu, dorumu ir, žinoma, su ,,morka” (,,morkos
valanda” arba ,,la hora zanahoria” – Mockui būnant
Bogotos meru buvo įsakyta uždaryti barus ne 4, o 1 val. ryto; vėliau
šis sumanymas buvo panaudotas panašiems Antano projektams
Brazilijoje, Meksikoje ir kt. Dėl ,,morkos valandos” mirtinų
automobilių nelaimių Bogotoje sumažėjo 50 proc.). Ištikimas savo
įsitikinimams Antanas pripažįsta konstitucijos ir įstatymų galią ir jai
paklusta. Tai nepaprasta moralinė jėga prieš korupciją, dėl
kurios milijonai naujų balsuotojų bėga pas Antaną, nepriklausomą ir
nepaperkamą, idealų Sokrato vadovą. Metodas jam yra svarbiau už
pergalę. Turbūt pirmą kartą Kolumbijos istorijoje balsai nebus
paperkami, nes intelektualai, menininkai, taksistai, net vaikai ir
moterys, gal ir ne visai suprantantys Antano metodą, rodo didelį
pasitikėjimą juo. Visi žino, kad gal jis ir neturi atsakymo į visus
klausimus, bet jis neapgaus, sprendžiant bet kokią problemą kartu su
milijonais gyventojų ieškos geriausio sprendimo.
Prieš porą savaičių, jau prasidėjus rinkiminei kampanijai,
staiga pasiekė baisi naujiena – Antanas, būdamas padorus homo
honestus, pranešė rinkimų kampanijos administracijai apie savo
ką tik atrastą Parkinsono ligą, kuri, kaip teigia jo gydytojai, yra tik
pradinėje stadijoje ir tikina, jog dar dešimt metų jis galės
ramiai ir prasmingai gyventi, jeigu politikoje galima ramiai gyventi.
Visi penki kandidatai užtikrino, kad nenaudos prieš Mockų jo
ligos rinkimų kampanijos metu.
Kolumbijos rinkimai kasdien atneša vis naujų netikėtumų.
Balandis atrodo daug geriau negu kovas, ką jau sakyti apie praėjusius
metus, kai Antanas labai bijojo pralaimėti trečią kartą. Staiga jo
populiarumas pradėjo kilti ir dabar kyla klausimas, kiek jis pasivys ir
ar pralenks ,,U” kandidatą Santos, kuris prieš porą
mėnesių atrodė nepavejamas ir kuris pirmą kartą savo gyvenime turi
galvoti apie pralaimėjimą. Pagal paskutinius duomenis, balandžio 26 d.
Mockus turi 38 proc. balsų, o Santos 29 proc. Pranašaujama, jog
antruose rinkimuose, jeigu juose varžytųsi tik du kandidatai, Mockus
gautų 50, o Santos 37 proc. balsų. Aišku, skaičiai kasdien
keičiasi, todėl visko dar gali nutikti iki rinkimų dienos.
Antanas jau rimtai siūlo, kad tauta priimtų tą, kuris laimės daugiausia
balsų per pirmuosius rinkimus gegužės 30 d. Pasak jo, ,,sutaupytume
daug laiko ir pinigų, kuriuos galima būtų investuoti į svarbesnius
reikalus”. Antanas galvoja ne tik, kaip pertvarkyti miestą, bet
visą kraštą. Jo programa yra labai paprasta ir konkreti:
išspręsti skurdo, nelygybės, smurto ir štai jau
šimtą metų įsišaknijusią korupcijos problemą.
Aišku, tęsti jau Uribe pradėtą kovą su narkotikų prekiautojais
ir žudikais, bet teisėtai, nepažeidžiant įstatymų. Ir viso to siekti
per švietimą.
Nors Kolumbijoje lietuvių niekad nebuvo daugiau kaip tūkstantis, o per
paskutinius 30 metų beliko tik kokie 200, atrodo, kad vienam lietuvių
išeivijos sūnui gali pasisekti laimėti aukščiausią
krašto postą ir tokiu būdu atsidėkoti už suteiktą dosnų
prieglobstį.