Reikia plėsti Pasaulio Teisuolių sąvoką

ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS

ELTA praneša, kad Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus balandžio 21 d. dalyvavo holokausto aukų pagerbimo renginyje Panerių memoriale, Vilniuje. Šios agentūros žiniomis, pagerbime taip pat dalyvavo šią tragediją išgyvenę litvakai iš Izraelio, Prancūzijos ir Vokietijos, Izraelio Socialinių reikalų ministras Isaac Hercog, Izraelio ambasadorius Lietuvai Chen Ivri Apter.

Prezidentas pažymėjo lenkiantis galvą holokausto aukų atminimui. ,,Holokaustas – tai Lietuvos skausmas, nes netekome Lietuvos žydų, su kuriais šimtmečiais gyvenome kartu, kartu patyrėme mūsų žemę niokojusių okupantų skriaudas, kartu kūrėme teisingesnę ir gražesnę savo valstybę. Gaila, kad šią istorinę mūsų tautų sugyvenimo tradiciją apjuodi no tie, kurie sutepė savo sąžinę kolaboruodami su naciais.” Adamkus nepasakė, bet galėjo tą patį pasakyti apie kolaborantus su komunistų teroru.

Prezidentas pabrėžė, kad daug Lietuvos žmonių, rizikuodami savo ir savo šeimų gyvybe gelbėjo žydus nuo budelių rankos. Jis sakė, kad šie žmonės jautė pareigą savo gyvenimu skelbti, kad net ir mirties akivaizdoje žmogus turi išlikti žmogumi ir kad tiesos negalima nužudyti. ,,Tikiu, kad istorijos pamokos yra svarbios šiuolaikinės demokratinės Lietuvos kartai. Todėl išgyvenusių šią baisią tragediją pareiga, mūsų visų pareiga – siekti, kad pasaulis išgirstų nukentėjusiųjų skausmą, kad tiesa daugiau niekuomet neturėtų vaikščioti šešėliuose, bet net ir sunkiausiomis valandomis ji rastų kelią į mūsų širdis ir ten pasiliktų amžinai”, – kalbėjo Lietuvos Prezidentas.

Prezidento Adamkaus įsitikinimu, Pasaulio Teisuolių gyvenimo istorijos įžiebia viltį, kad drauge pavyks sukurti geresnį ir teisingesnį pasaulį. ,,Tvirtai tikiu, kad mes, lietuviai ir žydai, kartu su visais geros valios žmonėmis padarysime viską, saugodami bendrąsias žmonijos vertybes, puoselėdami unikalų litvakų paveldą ir ugdydami jaunąją kartą savitarpio supratimo dvasia”, – Prezidentą citavo spaudos tarnyba.

Tokie ir panašūs žodžiai jau kuris laikas tampa metiniu prisiminimu, tarsi ritualu. Sueinama, nuoširdžiai ar paviršutiniškai pasimušama į tautos krūtinę, kartais atsiprašoma nukentėjusiųjų ir išsiskirstoma iki kitų metų. Jau kuris laikas galvoju apie žodžius, kurių Prezidentas nepasakė, bet galėjo pasakyti. Kitais metais tai galėtų pasakyti naujas Lietuvos vadovas ar nauja vadovė. Štai galimo teksto įvadas:

,,Jau kuris laikas Izraelis pasauliui ne tik primena holokausto tragediją, įvardija nusikaltusius, bet ir su žiburiu ieško geros valios žmonių, tų Pasaulio Teisuolių, rizikavusių savo ir savo artimųjų gyvybe. Izraelis turi nustatytą tvarką ir procedūrą, kaip tokius Teisuolius pristatyti pasauliui, nors, daugeliu atveju, pastarųjų jau gali šiame pasaulyje nebebūti. Jų atradimas ir paskelbimas artina abiejų šalių – Lietuvos ir Izraelio – santykius, atstato pasitikėjimą vieni kitais, skatina bendradarbiavimą lygiateisiškumo principu. Tai pavyzdys ir paskata ateinančioms kartoms.”

,,Sekant panašia Izraelio tvarka Lietuvos Prezidento paskatinimu yra sukuriama procedūra, įgalinanti iškelti Pasaulio Teisuolius, kurie sovietinės okupacijos laikotarpiu, rizikuodami savo ir savo šeimų gyvybe, gelbėjo lietuvius ir kitų tautybių žmones nuo budelių rankos. Esame girdėję ar skaitę apie atskirus atvejus, kur nelietuvis – žydas, rusas, lenkas ar kitos tautybės – lietuvius ir kitus gelbėjo nuo suėmimų, tardymų, kalėjimų, ištrėmimų ir pačios mirties. Atėjo laikas šiuos visus Teisuolius įvardyti ir pristatyti Lietuvai bei visam pasauliui.”

,,Turime kompetentingą Lietuvos Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrą, kuriam yra pavesta šį sumanymą įvykdyti, artimai bendradarbiaujant su kitų tautybių atstovais.”

Įdomiu sutapimu, kitą dieną po mano čia aukščiau surašytų minčių, internete užtikau žinią, kad Lietuvos Respublikos Seimas paskyrė naują Lietuvos Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinę direktorę. Be didelių diskusijų Birutė Burauskaitė, ilgametė centro darbuotoja nuo 1997 metų, pakeitė į Seimą išrinktą Dalią Kuodytę. LGGRTC yra tarpžinybinė valstybės įstaiga, tirianti visas genocido, nusikaltimų žmonijai ir žmogiškumui apraiškas, Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais, taip pat ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, inicijuojant genocido organizatorių ir vykdytojų teisinį įvertinimą. Centras koordinuoja kitų institucijų vykdomus šiuo įstatymu apibrėžtos srities tyrimo darbus. Taigi, mano dabar siūloma Teisuolių, pasipriešinusių okupantui, paieška yra aiškiai numatyta jau esančiame įstatyme. Tereikia skirti tam didesnį dėmesį ar labiau pabrėžti.

Naujoji generalinė direktorė, okupacijos metais ne kartą tardyta KGB dėl ,,antitarybinės veiklos”, 1976–1984 m. leido nelegalius leidinius – ,,Laisvės šauklys”, ,,Perspektyvos”, daugino ir platino antisovietinę literatūrą, palaikė ryšius su rusų bei estų disidentais.

Sveikiname naująją generalinę direktorę su šiomis svarbiomis pareigomis! Tuo pačiu kviečiame ją susidomėti šiame rašinyje iškelta mintimi dėl Pasaulio Teisuolių, buvusių okupacijų metu gelbėjusių Lietuvos piliečius, ypač lietuvius, nuo žiaurios budelių rankos. Tai būtų prasmingas nuskriaustųjų prisiminimas ir gražus, nors gal ir pavėluotas šių Teisuolių pripažinimas.