Reikia plėsti Pasaulio Teisuolių sąvoką
ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS
ELTA praneša, kad Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus balandžio
21 d. dalyvavo holokausto aukų pagerbimo renginyje Panerių memoriale,
Vilniuje. Šios agentūros žiniomis, pagerbime taip pat dalyvavo
šią tragediją išgyvenę litvakai iš Izraelio,
Prancūzijos ir Vokietijos, Izraelio Socialinių reikalų ministras Isaac
Hercog, Izraelio ambasadorius Lietuvai Chen Ivri Apter.
Prezidentas pažymėjo lenkiantis galvą holokausto aukų atminimui.
,,Holokaustas – tai Lietuvos skausmas, nes netekome Lietuvos
žydų, su kuriais šimtmečiais gyvenome kartu, kartu patyrėme mūsų
žemę niokojusių okupantų skriaudas, kartu kūrėme teisingesnę ir
gražesnę savo valstybę. Gaila, kad šią istorinę mūsų tautų
sugyvenimo tradiciją apjuodi no tie, kurie sutepė savo sąžinę
kolaboruodami su naciais.” Adamkus nepasakė, bet galėjo tą patį
pasakyti apie kolaborantus su komunistų teroru.
Prezidentas pabrėžė, kad daug Lietuvos žmonių, rizikuodami savo ir savo
šeimų gyvybe gelbėjo žydus nuo budelių rankos. Jis sakė, kad
šie žmonės jautė pareigą savo gyvenimu skelbti, kad net ir
mirties akivaizdoje žmogus turi išlikti žmogumi ir kad tiesos
negalima nužudyti. ,,Tikiu, kad istorijos pamokos yra svarbios
šiuolaikinės demokratinės Lietuvos kartai. Todėl
išgyvenusių šią baisią tragediją pareiga, mūsų visų
pareiga – siekti, kad pasaulis išgirstų nukentėjusiųjų
skausmą, kad tiesa daugiau niekuomet neturėtų vaikščioti
šešėliuose, bet net ir sunkiausiomis valandomis ji rastų
kelią į mūsų širdis ir ten pasiliktų amžinai”, –
kalbėjo Lietuvos Prezidentas.
Prezidento Adamkaus įsitikinimu, Pasaulio Teisuolių gyvenimo istorijos
įžiebia viltį, kad drauge pavyks sukurti geresnį ir teisingesnį
pasaulį. ,,Tvirtai tikiu, kad mes, lietuviai ir žydai, kartu su visais
geros valios žmonėmis padarysime viską, saugodami bendrąsias žmonijos
vertybes, puoselėdami unikalų litvakų paveldą ir ugdydami jaunąją kartą
savitarpio supratimo dvasia”, – Prezidentą citavo spaudos
tarnyba.
Tokie ir panašūs žodžiai jau kuris laikas tampa metiniu
prisiminimu, tarsi ritualu. Sueinama, nuoširdžiai ar
paviršutiniškai pasimušama į tautos krūtinę,
kartais atsiprašoma nukentėjusiųjų ir išsiskirstoma iki
kitų metų. Jau kuris laikas galvoju apie žodžius, kurių Prezidentas
nepasakė, bet galėjo pasakyti. Kitais metais tai galėtų pasakyti naujas
Lietuvos vadovas ar nauja vadovė. Štai galimo teksto įvadas:
,,Jau kuris laikas Izraelis pasauliui ne tik primena holokausto
tragediją, įvardija nusikaltusius, bet ir su žiburiu ieško geros
valios žmonių, tų Pasaulio Teisuolių, rizikavusių savo ir savo artimųjų
gyvybe. Izraelis turi nustatytą tvarką ir procedūrą, kaip tokius
Teisuolius pristatyti pasauliui, nors, daugeliu atveju, pastarųjų jau
gali šiame pasaulyje nebebūti. Jų atradimas ir paskelbimas
artina abiejų šalių – Lietuvos ir Izraelio –
santykius, atstato pasitikėjimą vieni kitais, skatina bendradarbiavimą
lygiateisiškumo principu. Tai pavyzdys ir paskata ateinančioms
kartoms.”
,,Sekant panašia Izraelio tvarka Lietuvos Prezidento paskatinimu
yra sukuriama procedūra, įgalinanti iškelti Pasaulio Teisuolius,
kurie sovietinės okupacijos laikotarpiu, rizikuodami savo ir savo
šeimų gyvybe, gelbėjo lietuvius ir kitų tautybių žmones nuo
budelių rankos. Esame girdėję ar skaitę apie atskirus atvejus, kur
nelietuvis – žydas, rusas, lenkas ar kitos tautybės –
lietuvius ir kitus gelbėjo nuo suėmimų, tardymų, kalėjimų,
ištrėmimų ir pačios mirties. Atėjo laikas šiuos visus
Teisuolius įvardyti ir pristatyti Lietuvai bei visam pasauliui.”
,,Turime kompetentingą Lietuvos Gyventojų genocido ir rezistencijos
tyrimų centrą, kuriam yra pavesta šį sumanymą įvykdyti, artimai
bendradarbiaujant su kitų tautybių atstovais.”
Įdomiu sutapimu, kitą dieną po mano čia aukščiau surašytų
minčių, internete užtikau žinią, kad Lietuvos Respublikos Seimas
paskyrė naują Lietuvos Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo
centro (LGGRTC) generalinę direktorę. Be didelių diskusijų Birutė
Burauskaitė, ilgametė centro darbuotoja nuo 1997 metų, pakeitė į Seimą
išrinktą Dalią Kuodytę. LGGRTC yra tarpžinybinė valstybės
įstaiga, tirianti visas genocido, nusikaltimų žmonijai ir
žmogiškumui apraiškas, Lietuvos gyventojų persekiojimą
okupacijų metais, taip pat ginkluoto ir neginkluoto
pasipriešinimo okupacijoms procesus, inicijuojant genocido
organizatorių ir vykdytojų teisinį įvertinimą. Centras koordinuoja kitų
institucijų vykdomus šiuo įstatymu apibrėžtos srities tyrimo
darbus. Taigi, mano dabar siūloma Teisuolių, pasipriešinusių
okupantui, paieška yra aiškiai numatyta jau esančiame
įstatyme. Tereikia skirti tam didesnį dėmesį ar labiau pabrėžti.
Naujoji generalinė direktorė, okupacijos metais ne kartą tardyta KGB
dėl ,,antitarybinės veiklos”, 1976–1984 m. leido nelegalius
leidinius – ,,Laisvės šauklys”,
,,Perspektyvos”, daugino ir platino antisovietinę literatūrą,
palaikė ryšius su rusų bei estų disidentais.
Sveikiname naująją generalinę direktorę su šiomis svarbiomis
pareigomis! Tuo pačiu kviečiame ją susidomėti šiame
rašinyje iškelta mintimi dėl Pasaulio Teisuolių, buvusių
okupacijų metu gelbėjusių Lietuvos piliečius, ypač lietuvius, nuo
žiaurios budelių rankos. Tai būtų prasmingas nuskriaustųjų prisiminimas
ir gražus, nors gal ir pavėluotas šių Teisuolių pripažinimas.