Būtina ieškoti bendro sutarimo dėl dvigubos pilietybės
ALGIMANTAS S. GEČYS
Mano rankose tik ką gautas 2010 m. balandžio mėnesio žurnalo ,,Pasaulio
lietuvis” numeris. Pirmasis straipsnis ,,Dėmesys užsienio
lietuviams nesumažės” – vyriausios žurnalo redaktorės
Audronės V. Škiudaitės pokalbis su naujuoju Lietuvos užsienio
reikalų ministru Audroniu Ažubaliu.
Paklaustas, ar yra vilties artimiausiu metu išspręsti seniai
sprendžiamą Lietuvos pilietybės užsienyje išlaikymo problemą,
ministras atsako: Lietuvos pilietybės užsienyje išlaikymo
problema yra labai paprasta: taip, kaip sako Lietuvos Konstitucija.
Nematau priežasties ir nematau galių ir būdų artimiausiu metu keisti
Lietuvos Konstitucijos. Redaktorei pastebėjus, kad yra manančių, kad
Konstituciją galima aiškinti ir kitaip, negu
išaiškino Konstitucinis Teismas (KT), kad čia požiūrio
klausimas, A. Ažubalis paaiškino: Mano galva, pilietybė yra
kažkas daugiau, negu tik formalus patvirtinimas. Ir šiuo
požiūriu mes turime elgtis pagal KT nuostatas. Gali būti toks liberalus
požiūris, kad Lietuvos pilietybę suteikiame visiems, bet ar tokia
didelė pasiūla suteiks kokybę tiems, kurie ją gauna ar galėtų gauti?
Aš manau, kad galima būti geru lietuviu, patriotu ir
tautiškai susipratusiu žmogum ir neturint pilietybės, jeigu to
neleidžia Lietuvos įstatymai. A. Škiudaitė užsiminė, kad jai
vienas Argentinos lietuvis senjoras yra guodęsis: Aš labai
norėčiau, kad mano vaikaitis išliktų lietuviu, bet jeigu nebus
galima jam įgyti Lietuvos pilietybės, aš neturėsiu jokio
argumento, kodėl jam būti lietuviu. Jam nebus akstino būti lietuviu...
Į minėtą žurnalistės pastabą A. Ažubalis sureagavo: Aš nemanau,
kad Lietuvos pilietybė turėtų būti akstinas. Auklėjimas, susipratimas,
įsisąmoninimas, kas tu toks esi, – čia yra akstinas. O pilietybė,
Šengenas, teisė važiuoti, teisė atidaryti Europos Sąjungos
duris, – tai yra praktikinis, pragmatinis dalykas. Tai irgi gali
būti gerbtina, bet, aš manau, kad pilietybė yra daugiau. Tame
yra ir dvasios.
* * *
Minėtame ,,Pasaulio lietuvo” numeryje yra išspausdintas ir
pranešimas ,,PLB valdybos 2009 metų apžvalga ir 2010 metų
veiklos planai”. PLB valdybos pirmininkės Reginos
Narušienės pasirašytame, penkis žurnalo puslapius
apimančiame pranešime gana plačiai aptariamas ir Lietuvos
pilietybės išlaikymo klausimas. Pranešime pastebima, kad
2009 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus
pateikė Lietuvos Respublikos Seimui savo Pilietybės įstatymo projektą
(Nr. XIP–353), kuris nėra priimtinas Pasaulio Lietuvių
Bendruomenei, nes vėl atmeta didelę dalį naujų emigrantų. Dabartiniu
metu šis projektas yra svarstomas Seimo Teisės ir teisėtvarkos
komitete, kuriam vadovauja prof. Stasys Šedbaras. Praėjusių metų
spalio 23 d. šis komitetas pateikė Seimui svarstyti dar
patobulintą Pilietybės įstatymo projektą Nr. XIP353(2). Be kitų
patobulinimų 7 straipsnyje yra įrašytas 5 punktas, kuriuo
sakoma, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos
valstybės pilietis, jeigu jis yra lietuvių kilmės asmuo, išvykęs
iš Lietuvos po 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs Europos Sąjungos ar
Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO – A.
Gč.) valstybės narės pilietybę. Pristatydamas šį patobulinimą
minėtas komitetas pateikė Seimui antrą nutarimo projektą, kuriuo
kreipiamasi į LR KT su prašymu ištirti, ar Lietuvos
Respublikos Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 5 punktas
neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai.
Gyvenant JAV, man nesuprantamas LR Seimo išankstinis LR
Konstitucinio Teismo atsiklausimas, ar siūlomas įstatymo projektas
neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai. JAV Kongresas priima
įstatymus per daug nesijaudindamas, kokiu ateityje žvilgsniu priimtą
įstatymą vertins JAV Aukščiausias Teismas. Opozicija garsiai
šaukusi, kad Kongrese neseniai priimtas sveikatos įstatymas,
reikalaujantis kiekvieną asmenį įsigyti draudą (arba mokėti baudą),
prieštarauja JAV Konstitucijai. Niekas į tai nekreipė didesnio
dėmesio. Žinota, kad klausimą atitinkamu laiku išspręs JAV
apeliaciniai teismai. Tik susiklosčius konkrečiai teisinei padėčiai,
JAV Aukščiausias Teismas bylą nutars priimti svarstyti arba ją
grąžins pakartotinai peržiūrėti apeliaciniam teismui.
* * *
2008 m. liepos 15 d. LR Seimo priimtas laikinasis pilietybės įstatymas
galiojo iki 2010 m. sausio 1 d. LR Seimas nutarimu pratęsė šio
įstatymo galiojimo laiką iki 2010 m. liepos 1 d. Tad turime mažiau kaip
du mėnesius, nebent Seimas vėl nutars įstatymo galiojimo laiką
pratęsti. PLB valdyba užduoties, siekiant talkinti užsienyje
gyvenantiems tautiečiams išlaikyti Lietuvos pilietybę,
neprivalėtų apsunkinti vaikų, vaikaičių ir provaikaičių sąvokomis. Juk
neieškome Sibire užsilikusių 1863 metų sukilimo prieš
carą dalyvių ar buvusios LietuvosLenkijos politinės unijos palikuonių!
Pirminis dėmesys skirtinas po 1990 m. kovo 11 d. jau iš
nepriklausomos Lietuvos į užsienį išvykusiems lietuviams
emigrantams.
Užtikrinus dvigubą pilietybę Europos Sąjungoje ir NATO valstybėse
gyvenantiems lietuviams, vėliau galėsime pasirūpinti Rusijoje, Pietų
Amerikoje, Australijoje, N. Zelandijoje ir kt. šalyse esančiais
tautiečiais. PLB valdyba teisingai teigia, kad Pilietybės klausimas yra
politinis. Savo ruožtu, Seimo komiteto pirm. S. Šedbaras yra
pripažinęs, kad šis reikalas reikalauja pirmiausia politinio
apsisprendimo. Su abiem teiginiais tenka sutikti.
* * *
Yra sakoma, kad kupranugaris savo išvaizda yra ,,specialios
komisijos” sukurtas gyvulys. Nejaukiai jaučiuosi, siūlydamas
dvigubos pilietybės klausimo sprendimą patikėti specialiai sukurtai
Valstybinei komisijai, apimančiai Seimo, Vyriausybės (ministerijų),
Prezidentūros, teismo sistemos ir PLB atstovus. Per nustatytą laiką
Valstybinė komisija būtų įpareigota įvertinti su emigracija į užsienio
valstybes susijusius procesus: informavimą Lietuvos valdžios apie
asmenų išvykimą bei sugrįžimą, užsienį išvykusiųjų
mokėjimą privalomų valstybinių mokesčių, į užsienyje įgytų mokslo žinių
užskaitas. Sutelktina informacija apie Lietuvos valstybės gaunamą
paramą iš emigravusių tautiečių, vedybų su svetimtaučiais
klausimą, grįžimo į Lietuvą planus, vaikų pajėgumą mokytis Lietuvos
mokyklose ir t.t., ir t.t. Tik Lietuvai atlikus ,,namų darbus”,
Valstybinė komisija galės užsienio lietuviams pasiūlyti gerai
išgalvotą Lietuvos pilietybės užsienio lietuviams
išlaikymo įstatymą. Dabartiniu metu nemaža dalis
išvykstančiųjų Lietuvos valstybei nedeklaruoja savojo
išvykimo. Kai kurie išvykusieji nemoka valstybei
priklausančių socialinės draudos mokesčių, tačiau atostogų metu į
Lietuvą atvyksta taisyti sveikatos, operuotis, tvarkytis dantų. Ar
nesama pagrindo stebėtis Lietuvoje prieš emigruojančius vis
stipriau įsipilietinančiu nepakantumu?
* * *
Svarstant dvigubos pilietybės klausimą nevertėtų lengva ranka atmesti
Lenkijos teikiamos taip vadinamos ,,lenko kortos”, įgalinančios
užsienio lenkus naudotis tam tikromis privilegijomis. Netekusiems
Lietuvos pilietybės gal sutrumpintinas jos atgavimo laikas, teiktini
palengvinimai įsigyjant nekilnojamą turtą, įstojant į mokslo įstaigas,
kvalifikuojantis pensijoms ir pan.
Prisimintina, kad Antrojo pasaulinio karo pabėgėliams ir jų atžaloms
Lietuva suteikė teisę ne ,,išlaikyti” turimą tarpukario
Lietuvos pilietybę, bet ją ,,atkurti”. Privalėjome užpildyti
anketą, sumokėti atitinkamą mokestį, kad būtų išduotas pilietybę
liudijantis Lietuvos pasas.
Š. m. kovo 24 d. ,,Draugo” laidoje buvo
išspausdinta Delfi.lt žinia apie Rusijos vyriausybės Valstybės
Dūmai pateiktą įstatymo projektą ,,Dėl valstybinės RF politikos
užsienyje gyvenančių tėvynainių atžvilgiu” pakeitimų. Projekto
dokumente siūloma nesuteikti tėvynainių statuso visiems
išeiviams iš Rusijos, o tik tiems, kurie įrodys dvasinį,
kultūrinį ir teisinį ryšį su Rusija. Kaip pažymima įstatymo
projekte, tėvynainiai turi būti pasiruošę dokumentais pagrįsti
savo narystę visuomeninėse organizacijose, kurių veikla susijusi su
rusų kalbos išsaugojimo problemomis, draugystės su Rusijos
Federacija stiprinimu arba išeivių iš Rusijos teisėmis,
praneša laikraštis ,,Kommersant”. Tėvynainių
statusas, kaip ir anksčiau, bus suteikiamas išeiviams iš
Rusijos, kurie į kitas šalis emigravo po Sovietų Sąjungos
žlugimo. Nors ir netikslu lyginti didelės rusų tautos išlaikymo
siekį su negausios lietuvių tautos išlikimu, siūlomai
Valstybinei komisijai vertėtų susipažinti ir su kitų šalių
pastangomis.