Būtina ieškoti bendro sutarimo dėl dvigubos pilietybės

ALGIMANTAS S. GEČYS

Mano rankose tik ką gautas 2010 m. balandžio mėnesio žurnalo ,,Pasaulio lietuvis” numeris. Pirmasis straipsnis ,,Dėmesys užsienio lietuviams nesumažės” – vyriausios žurnalo redaktorės Audronės V. Škiudaitės pokalbis su naujuoju Lietuvos užsienio reikalų ministru Audroniu Ažubaliu.

Paklaustas, ar yra vilties artimiausiu metu išspręsti seniai sprendžiamą Lietuvos pilietybės užsienyje išlaikymo problemą, ministras atsako: Lietuvos pilietybės užsienyje išlaikymo problema yra labai paprasta: taip, kaip sako Lietuvos Konstitucija. Nematau priežasties ir nematau galių ir būdų artimiausiu metu keisti Lietuvos Konstitucijos. Redaktorei pastebėjus, kad yra manančių, kad Konstituciją galima aiškinti ir kitaip, negu išaiškino Konstitucinis Teismas (KT), kad čia požiūrio klausimas, A. Ažubalis paaiškino: Mano galva, pilietybė yra kažkas daugiau, negu tik formalus patvirtinimas. Ir šiuo požiūriu mes turime elgtis pagal KT nuostatas. Gali būti toks liberalus požiūris, kad Lietuvos pilietybę suteikiame visiems, bet ar tokia didelė pasiūla suteiks kokybę tiems, kurie ją gauna ar galėtų gauti? Aš manau, kad galima būti geru lietuviu, patriotu ir tautiškai susipratusiu žmogum ir neturint pilietybės, jeigu to neleidžia Lietuvos įstatymai. A. Škiudaitė užsiminė, kad jai vienas Argentinos lietuvis senjoras yra guodęsis: Aš labai norėčiau, kad mano vaikaitis išliktų lietuviu, bet jeigu nebus galima jam įgyti Lietuvos pilietybės, aš neturėsiu jokio argumento, kodėl jam būti lietuviu. Jam nebus akstino būti lietuviu... Į minėtą žurnalistės pastabą A. Ažubalis sureagavo: Aš nemanau, kad Lietuvos pilietybė turėtų būti akstinas. Auklėjimas, susipratimas, įsisąmoninimas, kas tu toks esi, – čia yra akstinas. O pilietybė, Šengenas, teisė važiuoti, teisė atidaryti Europos Sąjungos duris, – tai yra praktikinis, pragmatinis dalykas. Tai irgi gali būti gerbtina, bet, aš manau, kad pilietybė yra daugiau. Tame yra ir dvasios.

* * *

Minėtame ,,Pasaulio lietuvo” numeryje yra išspausdintas ir pranešimas ,,PLB valdybos 2009 metų apžvalga ir 2010 metų veiklos planai”. PLB valdybos pirmininkės Reginos Narušienės pasirašytame, penkis žurnalo puslapius apimančiame pranešime gana plačiai aptariamas ir Lietuvos pilietybės išlaikymo klausimas. Pranešime pastebima, kad 2009 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus pateikė Lietuvos Respublikos Seimui savo Pilietybės įstatymo projektą (Nr. XIP–353), kuris nėra priimtinas Pasaulio Lietuvių Bendruomenei, nes vėl atmeta didelę dalį naujų emigrantų. Dabartiniu metu šis projektas yra svarstomas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete, kuriam vadovauja prof. Stasys Šedbaras. Praėjusių metų spalio 23 d. šis komitetas pateikė Seimui svarstyti dar patobulintą Pilietybės įstatymo projektą Nr. XIP353(2). Be kitų patobulinimų 7 straipsnyje yra įrašytas 5 punktas, kuriuo sakoma, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis yra lietuvių kilmės asmuo, išvykęs iš Lietuvos po 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs Europos Sąjungos ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO –  A. Gč.) valstybės narės pilietybę. Pristatydamas šį patobulinimą minėtas komitetas pateikė Seimui antrą nutarimo projektą, kuriuo kreipiamasi į LR KT su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 5 punktas neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai.

Gyvenant JAV, man nesuprantamas LR Seimo išankstinis LR Konstitucinio Teismo atsiklausimas, ar siūlomas įstatymo projektas neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai. JAV Kongresas priima įstatymus per daug nesijaudindamas, kokiu ateityje žvilgsniu priimtą įstatymą vertins JAV Aukščiausias Teismas. Opozicija garsiai šaukusi, kad Kongrese neseniai priimtas sveikatos įstatymas, reikalaujantis kiekvieną asmenį įsigyti draudą (arba mokėti baudą), prieštarauja JAV Konstitucijai. Niekas į tai nekreipė didesnio dėmesio. Žinota, kad klausimą atitinkamu laiku išspręs JAV apeliaciniai teismai. Tik susiklosčius konkrečiai teisinei padėčiai, JAV Aukščiausias Teismas bylą nutars priimti svarstyti arba ją grąžins pakartotinai peržiūrėti apeliaciniam teismui.

* * *

2008 m. liepos 15 d. LR Seimo priimtas laikinasis pilietybės įstatymas galiojo iki 2010 m. sausio 1 d. LR Seimas nutarimu pratęsė šio įstatymo galiojimo laiką iki 2010 m. liepos 1 d. Tad turime mažiau kaip du mėnesius, nebent Seimas vėl nutars įstatymo galiojimo laiką pratęsti. PLB valdyba užduoties, siekiant talkinti užsienyje gyvenantiems tautiečiams išlaikyti Lietuvos pilietybę, neprivalėtų apsunkinti vaikų, vaikaičių ir provaikaičių sąvokomis. Juk neieškome Sibire užsilikusių 1863 metų sukilimo prieš carą dalyvių ar buvusios LietuvosLenkijos politinės unijos palikuonių! Pirminis dėmesys skirtinas po 1990 m. kovo 11 d. jau iš nepriklausomos Lietuvos į užsienį išvykusiems lietuviams emigrantams.

Užtikrinus dvigubą pilietybę Europos Sąjungoje ir NATO valstybėse gyvenantiems lietuviams, vėliau galėsime pasirūpinti Rusijoje, Pietų Amerikoje, Australijoje, N. Zelandijoje ir kt. šalyse esančiais tautiečiais. PLB valdyba teisingai teigia, kad Pilietybės klausimas yra politinis. Savo ruožtu, Seimo komiteto pirm. S. Šedbaras yra pripažinęs, kad šis reikalas reikalauja pirmiausia politinio apsisprendimo. Su abiem teiginiais tenka sutikti.

* * *

Yra sakoma, kad kupranugaris savo išvaizda yra ,,specialios komisijos” sukurtas gyvulys. Nejaukiai jaučiuosi, siūlydamas dvigubos pilietybės klausimo sprendimą patikėti specialiai sukurtai Valstybinei komisijai, apimančiai Seimo, Vyriausybės (ministerijų), Prezidentūros, teismo sistemos ir PLB atstovus. Per nustatytą laiką Valstybinė komisija būtų įpareigota įvertinti su emigracija į užsienio valstybes susijusius procesus: informavimą Lietuvos valdžios apie asmenų išvykimą bei sugrįžimą, užsienį išvykusiųjų mokėjimą privalomų valstybinių mokesčių, į užsienyje įgytų mokslo žinių užskaitas. Sutelktina informacija apie Lietuvos valstybės gaunamą paramą iš emigravusių tautiečių, vedybų su svetimtaučiais klausimą, grįžimo į Lietuvą planus, vaikų pajėgumą mokytis Lietuvos mokyklose ir t.t., ir t.t. Tik Lietuvai atlikus ,,namų darbus”, Valstybinė komisija galės užsienio lietuviams pasiūlyti gerai išgalvotą Lietuvos pilietybės užsienio lietuviams išlaikymo įstatymą. Dabartiniu metu nemaža dalis išvykstančiųjų Lietuvos valstybei nedeklaruoja savojo išvykimo. Kai kurie išvykusieji nemoka valstybei priklausančių socialinės draudos mokesčių, tačiau atostogų metu į Lietuvą atvyksta taisyti sveikatos, operuotis, tvarkytis dantų. Ar nesama pagrindo stebėtis Lietuvoje prieš emigruojančius vis stipriau įsipilietinančiu nepakantumu?

* * *

Svarstant dvigubos pilietybės klausimą nevertėtų lengva ranka atmesti Lenkijos teikiamos taip vadinamos ,,lenko kortos”, įgalinančios užsienio lenkus naudotis tam tikromis privilegijomis. Netekusiems Lietuvos pilietybės gal sutrumpintinas jos atgavimo laikas, teiktini palengvinimai įsigyjant nekilnojamą turtą, įstojant į mokslo įstaigas, kvalifikuojantis pensijoms ir pan.

Prisimintina, kad Antrojo pasaulinio karo pabėgėliams ir jų atžaloms Lietuva suteikė teisę ne ,,išlaikyti” turimą tarpukario Lietuvos pilietybę, bet ją ,,atkurti”. Privalėjome užpildyti anketą, sumokėti atitinkamą mokestį, kad būtų išduotas pilietybę liudijantis Lietuvos pasas.

Š. m. kovo 24 d. ,,Draugo” laidoje buvo išspausdinta Delfi.lt žinia apie Rusijos vyriausybės Valstybės Dūmai pateiktą įstatymo projektą ,,Dėl valstybinės RF politikos užsienyje gyvenančių tėvynainių atžvilgiu” pakeitimų. Projekto dokumente siūloma nesuteikti tėvynainių statuso visiems išeiviams iš Rusijos, o tik tiems, kurie įrodys dvasinį, kultūrinį ir teisinį ryšį su Rusija. Kaip pažymima įstatymo projekte, tėvynainiai turi būti pasiruošę dokumentais pagrįsti savo narystę visuomeninėse organizacijose, kurių veikla susijusi su rusų kalbos išsaugojimo problemomis, draugystės su Rusijos Federacija stiprinimu arba išeivių iš Rusijos teisėmis, praneša laikraštis ,,Kommersant”. Tėvynainių statusas, kaip ir anksčiau, bus suteikiamas išeiviams iš Rusijos, kurie į kitas šalis emigravo po Sovietų Sąjungos žlugimo. Nors ir netikslu lyginti didelės rusų tautos išlaikymo siekį su negausios lietuvių tautos išlikimu, siūlomai Valstybinei komisijai vertėtų susipažinti ir su kitų šalių pastangomis.