,,Paksas prieš Lietuvą”

ALEKSAS VITKUS


Buvęs LR prezidentas Rolandas Paksas neseniai įteikė ieškinį Strasbūro žmogaus teisių teismui, kur jis bandys įrodyti, kad 2004 m. tuometinei Lietuvos valdžiai apribojus galimybes jam būti išrinktam atstovauti Lietuvos žmonių interesams, buvo pažeistos jo pilietinės teisės.

Paksas paaiškino, kad jis jokiu būdu nėra užvedęs bylos prieš Lietuvą. ,,‘Paksas prieš Lietuvą’ tėra tik tokia teisminė formuluotė”, o byla yra prieš tuometinį (2004 metų) valdžios klaną, įvykdžiusį perversmą nušalinant žmonių teisėtai išrinktą valstybės valdovą, – kalbėjo Paksas, teigdamas, kad „teisingumas triumfuos”.

Kas vyko Lietuvoje tuomet? Valdas Adamkus, tik neseniai grįžęs į Lietuvą, 1998 m. kandidatavo į prezidentus. Pralaimėjęs pirmą balsavimo ratą, jis atsigavo antrame. Nors vos tik per plauką (50,37 prieš 49,63 proc.), jis nugalėjo Artūrą Paulauską. Po penkerių metų jis tikėjosi jau lengvesnės pergalės prieš liberalų demokratų partijos vadovą Paksą. Pirmame balsavimo rate 2002 m. gruodžio 22 d. iš 17 kandidatų Adamkus pirmavo. Bet kai liko tik du kandidatai, 2003 m. sausio 5 d. Paksas pralenkė  Adamkų 55 prieš 45 proc. santykiu. Tuo buvo nustebinti Lietuvos gyventojai, išeivija ir užsienio spauda.

Rinkimai vyko per spiginančius (iki 30˚C) šalčius, gal todėl antrame balsavimo rate balsavo tik 53 proc. šąlančių piliečių. Kai kas gal sakytų, kad ne Paksas, bet šaltis nugalėjo Adamkų, kaip atsitiko ir Napoleonui, ir Hitleriui. Adamkus aiškiai laimėjo tik Kauno mieste ir tarp išeivijos lietuvių. Už Paksą labiau pasisakė provincijos gyventojai, gal „gaspadoriškai” galvoję, kad 46 metų Paksas jiems bus parankesnis už 76 metų Adamkų.

Daugiausiai nusivylę ir nustebinti Adamkaus pralaimėjimu buvo išeivijos lietuviai. Tarp jų pasigirdo keistų užuominų, kurias galima buvo suprasti kaip siūlomą boikotą Lietuvai: nekviesti iš Lietuvos menininkų, nesilankyti jų koncertuose, Lietuvai neaukoti, rečiau ten keliauti, ir iš viso ne tiek sielotis dėl Lietuvos reikalų. Nors Adamkui vadovaujant Lietuva buvo pakviesta įsijungti į NATO ir Europos Sąjungą, jam daug kas prikišo per didelį dėmesį užsienio politikai ir nesirūpinimą krašto vidaus gerovės kėlimu. Kiti pasigedo Adamkaus aktyvesnio dalyvavimo rinkimų kampanijoje. Tuo tarpu Paksą vadino skraidančiu akrobatu, kiti net įtarė, iš kur taip gausiai plaukė parama jo rinkiminei kampanijai.

Paksas, dabartinis partijos „Tvarka ir teisingumas” pirmininkas, Lietuvos prezidentu išbuvo tik trylika mėnesių. Kaip jis tai dabar aiškina? Pokalbyje, įvykusiame šių metų kovo mėnesį, atsakydamas į klausimą kas, jo nuomone, rengė tą „perversmą”, Paksas atsakė, kad tai buvo „tiek vidinės”, tiek ir „išorinės jėgos”. Jos ir sutarė, kad reikia pakeisti jiems neparankų prezidentą, kuris kėlė grėsmę jų interesams. Paksas čia priminė privatizavimo, „Williams” bendrovės, žemės grobimo ir užsienio žvalgybos machinacijas. Anot jo, užsienio reikalų ministerijoje, saugume ir įvairiose verslo struktūrose atsirado kažkokie „savi” žmonės, kurie pasijuto esą aukštesni už valstybę ir galingesni už piliečių rinktą prezidentą.

Tuometinį pralaimėjimą Paksas, nors jau ir buvo buvęs Vilniaus meru, premjeru, opozicijos vadovu, Seimo nariu, aiškino savo politinės patirties stygiumi. Paksas mano, kad jo didžiausia klaida buvo, „kad aš neįvertinau galimybės, jog, Lietuvai stovint jau ant į Europos Sąjungą įstojimo slenksčio, buvo įmanomas perversmas ar įžūlus valdžios užgrobimas, tarsi kokioje trečiojo pasaulio šalyje”.

Po ilgai trukusių svarstymų 2004 m. kovo 31 d. Konstitucinis Teismas (KT) nusprendė, kad prez. Paksas šiurkščiai pažeidė Konstituciją net trimis veiksmais, ir kad tokia KT išvada yra galutinė ir neapskundžiama. Gavęs tokią KT išvadą, Seimas nutarė balsuoti dėl Pakso nušalinimo. Prezidentas buvo atstatydintas iš pareigų balandžio 6 d. vos dviejų balsų persvara. Laikinai valstybės vadovo pareigas pradėjo eiti A. Paulauskas. Po trijų Paulausko valdymo mėnesių Adamkus 2004 m. liepos 12 d. vėl buvo išrinktas prezidentu.

O kas buvo tie trys apkaltos veiksmai? 1. Neteisėtai Jurijui Borisovui suteikta LR pilietybė, nors panašiomis aplinkybėmis taip darė ir Brazauskas bei Adamkus; 2. Valstybės paslapčių išdavimas, leidžiant Borisovui suprasti, kad teisėsaugos institucijos klausė jo telefono pokalbių; 3. Įtakos naudojimas, siekiant jam artimų asmenų turtinių interesų įgyvendinimo.

Toliau vyko dar keistesni dalykai. Paksas, nors ir pašalintas iš prezidento kėdės, tuojau pareiškė norįs dalyvauti naujuose prezidento rinkimuose. Gegužės 4 d. Seimas išleido įstatymą, kad tokiu būdu kaip Paksas nušalinti asmenys net penkerius metus neturės teisės kandidatuoti. KT po to nusprendė, kad taip nušalinti asmenys kandidatuoti į bet kokius postus, reikalaujančius priesaikos, niekada negalės. Toliau dar gražiau. Po ilgoko laiko Apygardos teismas nusprendė, kad Paksas yra visai nekaltas dėl valstybinių paslapčių išdavimo!

Po to prezidentinio „perversmo” dalyvaudamas Vilniaus savivaldybės rinkimuose Paksas surinko daugiausiai balsų. Vėliau žmonės jį išrinko į Europos Parlamentą. Koks nesuprantamas paradoksas: asmuo negali dalyvauti rinkimuose į Lietuvos Seimą ir ten atstovauti vien tik savo apylinkei, bet jam yra leidžiama būti renkamam į Europos Parlamentą, kur jis galės balsuoti už teisės aktus, galiojančius visoje Europos Sąjungoje, taip pat ir visoje Lietuvoje.

Šiandien ne vienas ir išeivijoje, ir Lietuvoje abejoja tokio neįprasto ir teisiškai keisto prez. Pakso nušalinimo tikslingumu. O kas būtų atsitikę, jei Paksui būtų leista baigti jo penkerių metų kadenciją? Ar bent jo neišmetant iš Lietuvos politinio gyvenimo? Gal dangus nebūtų sugriuvęs?