Nuskambėjo paskutinis skambutis 

Į dangų kyla abiturientų svajonės.

Čikagos lituanistinėje mokykloje

LAIMA APANAVIČIENĖ

Salėje skamba iki graudulio daugeliui mūsų žinomi ,,Prisiminimų valso” žodžiai: ,,...Žinau, žinau, kad neskambės varpelis,/ Žinau, kad šoku valsą paskutinį...”. Ekrane bėga dabartinių abiturientų veidai – dar visai mažutėlių, kai jie pirmą kartą atėjo į Čikagos lituanistinę mokyklą (ČLM) ir jau paaugusių, kai jie jau tapo tikrais šios mokyklos šeimininkais. Artėja atsisveikinimo su mokykla minutės. Ir apima nenusakomas jaudulys. Žiūriu į Čikagos lituanistinę mokyklą paliekančius mūsų abiturientus, stebiu juos taip staiga suaugusius, surimtėjusius, pasitempusius. Atrodo dar taip neseniai jie niurzgėdavo, kai šeštadienio rytais reikėdavo anksti ropštis iš lovos. Buvo laikas, kai net rengė protestus savo atkakliems tėveliams, norėjo įrodyti mokytojams, kad lituanistinė mokykla visiškai nereikalinga, o jau tos lietuvių kalbos jiems niekada gyvenime daugiau neprireiks... Tad iš kur tas graudulys ir jaudulys, kodėl akyse ašaros? Kaip atsitiko, kad mokykla, kurios lankymas atrodė laiko gaišinimas, staiga pasidarė tokia miela?

,,Toks gyvenimas”, – pasakytų tūlas. Ir jis būtų teisus. Matyt, tam žmogus turi subręsti, turi pats suprasti, kad mokykla daugeliui – vienas brangiausių prisiminimų žmogaus gyvenime.

Ne išimtis – ir lituanistinės mokyklos. Ką bekalbėtų į šias mokyklas savo vaikų neleidžiantys tėveliai, per dešimt metų, praleistų šioje mokykloje, supratau, kad vaikai čia ne tik išsaugo lietuvių kalbą, susipažįsta su mūsų tautos tradicijomis, tautinio šokio pagrindais ar išgirsta dainuojant lietuviškas dainas. Čia, lituanistinėje mokykloje, gimsta draugystė, kuri daugeliui išlieka visam gyvenimui. Tik čia jie jaučiasi savi, o baigę mokyklą tą jausmą tarp lietuvių draugų brandina ir saugo visą gyvenimą.

Šiemet 17oji ČLM laida skaitlinga – mokyklą baigė 23 abiturientai. Palikdami mokyklą jie kalbėjo: ,,Visus labai gerbiu ir myliu, tikiuosi palaikyti ryšį su visais. Buvo gerų ir blogų dienų, kurias bus smagu ateityje prisiminti.” (Žymantė Petrusevičiūtė); ,,Man ČLM davė draugus, kuriuos, aš manau, turėsiu visada.” (Matas Povilaitis); ,,Man patinka ČLM, kadangi čia visi kalba lietuviškai, galima laisvai jaustis, nes mes vieni kitus suprantame.” (Simona Lapinskaitė); ,,Aš patyriau labai daug įspūdžių ČLM. Mano draugai yra šaunūs. Kartais tik dėl jų važiuodavau į mokyklą.” (Rimantas Grabliauskas). Tai tik keletas pasisakymų šių metų mokyklos metraštyje.

Tilindžiuoja paskutinis skambutis, pirmokėliai į sceną atneša atestatus, perduoda mokyklos direktorei Jūratei Dovilienei mokyklinį varpelį. Abiturientus sveikina mokyklos direktorė, tėvų komiteto pirmininkas Valdas Kerulis, JAV LB Brighton Park apylinkės pirmininkė Salomėja Daulienė (beje, ši apylinkė, kaip ir kasmet, parėmė mokyklą savo aukomis), Jaunimo centro valdybos pirmininkė Milda Šatienė.

Jaudindamiesi lipa į sceną abiturientai. Jų rankose – mokyklos baigimo atestatai ir tėvų komiteto dovana. Atestatas patvirtina, kad jauni žmonės įveikė gyvenimo atkarpą, kai augo, brendo, lavinosi, pažino, darė pirmąsias klaidas ir iš jų mokėsi, surado geriausius draugus, išgyveno pirmąją meilę, ruošėsi pradėti gyventi, galvoti ir rinktis savarankiškai. Ir visiškai nesentimentaliam žmogui tai reiškia daug.

Atsisveikinimo programa – paskutinis valsas (o kaip nenorėjome lankyti šokių pamokų!), paskutinė bendra daina. Dainuoja visa salė. Nuostaba bei švelnios šypsenos abiturientų veiduose – iš kur tėveliai moka šias dainas?

 Dar – abiturientų paskutiniai palinkėjimai jaunesniesiems draugams ir mokyklos rakto perdavimas būsimiems mokyklos šeimininkams ir devintokų paruoštos dovanėlės popietės kaltininkams.

Tada visi suguža į Jaunimo centro kavinę. Auklėtojų Arvydo Bagdono ir Kristinos LapienytėsBareikienės paskutiniai sveikinimai ir dovanėlės atminčiai, bendras šokis su mamytėmis ir tėveliais, bendra daina ir visi išskuba į Centro sodelį, kad paleistų žydrą svajonių balioną į aukštį – teskrenda svajonės kuo aukščiau į dangų ir te visos jos išsipildo!

Palinkėję dabartiniams abiturientams laimės, rudenį vėl ir mokiniai, ir mokytojai sugr įš į klases. Mokytojai sugrįš tam, kad sėtų į vaikų širdeles lietuvybės grūdą ir su džiaugsmu stebėtų, kaip jis po kiek laiko prasiskleis gražiais žiedais.

Dešimtokai

Atestaus į salę atnešė ir paskutinį kart skambino varpeliu pirmikai (iš kairės): Deividas Abrutis, Urtė Zakarauskaitė, Lukas Tvaskus ir Stefanija Rekašiūtė.

Mokyklos raktas devintokų Lauros Puzelytės ir Mantvydo Rupšo rankose.                                            
Dešimtokų auklėtojai Arvydas Bagdonas ir Kristina lapienytė-Bareikienė.