Šarūnas Marčiulionis: 

,,Įvertinti mano laimėjimai ne tik krepšinio aikštelėje”

marciulionisLietuvos krepšinio legenda 44erių metų Šarūnas Marčiulionis tapo Jungtinių Amerikos Valstijų ir Baltijos valstybių fondo (U. S.-Baltic Foundation, USBF) šių metų laureatu. Gegužės 15–16 d. JAV sostinėje Washington, DC vykusių iškilmių metu Š. Marčiulioniui buvo įteiktas apdovanojimas ,,Už nuopelnus Baltijos valstybių sportui ir verslui” (,,Baltic Outstanding Achievement in Sports and Business Award”). Apdovanotas ir Latvijos prezidentas Valdis Zatlers – jam įteiktas JAV-Baltijos šalių fondo Baltijos šalių valstybingumo apdovanojimas.

Kasmetį renginį Washington organizuoja Estijos, Latvijos ir Lietuvos bičiulių Amerikoje draugija. Tai metinis renginys, suburiantis estus, latvius ir lietuvius, gyvenančius JAV.

JAV-Baltijos šalių fondas buvo įkurtas 1990 metais Lietuvai, Latvijai ir Estijai atgavus nepriklausomybę. Fondo tikslas – remti demokratinius procesus ir rinkos ekonomikos plėtrą Baltijos šalyse.

USBF buvusiam Lietuvos rinktinės (1990–1996) ir National Basketball Association (NBA) gynėjui, o dabar sėkmingai verslą plėtojančiam Marčiulioniui įteikė apdovanojimą, skirtą Baltijos valstybių piliečiui už demokratijos ir laisvos rinkos vertybių įgyvendinimą Lietuvoje.

Marčiulionis savo sportinę karjerą pradėjo Vilniaus ,,Statybos” krepšinio komandoje, kurioje žaidė nuo 1982 iki 1989 m., vėliau buvo pakviestas į NBA, kur įvairiose komandose rungtyniavo iki 1997 m. Jis buvo vienas Lietuvos krepšinio (LKL) ir Šiaurės Europos krepšinio lygų (NEBL) įkūrėjų.

Marčiulionis – 1988 m. Seoul olimpinis čempionas bei 1987 m. Europos vicečempionas (su SSRS rinktine), 1992 m. Barcelona ir 1996 m. Atlanta olimpinių žaidynių bronzos medalininkas, 1995 m. Europos vicečempionas (su Lietuvos rinktine).

Baigęs krepšininko karjerą Marčiulionis ėmėsi verslo. Jam priklauso ,,Šarūno” viešbutis Vilniuje. Jis taip pat yra Vilniuje įsikūrusios Šarūno Marčiulionio krepšinio akademijos vadovas.

Apdovanojimo proga pakalbinome patį Marčiulionį, apsilankiusį metiniame renginyje Washington, DC.

– Sveikiname Jus tapus USBF laureatu. Ką Jums reiškia šis fondo apdovanojimas?

– Apdovanojimas ypatingas tuo, kad yra skirtas ne tik už laimėjimus krepšinio aikštelėje, bet ir už veiklą socialinėje bei verslo srityje.

– Kokiais džiaugsmais ir rūpesčiais gyvenate šiandien?

– Veiklos užtenka, nėra kada nuobodžiauti, finansinis sunkmetis jaučiamas ir Lietuvoje, ypatingai – viešbučių versle. Tenka kovoti su biurokratija dėl mokesčių sumažinimo, slegia didžiuliai nekilnojamojo turto mokesčiai. Reikia pasukti galvą, kaip geriau tvarkytis. Antri metai užsiimame ekologinių karkasinių namų gamyba. Tokie mediniai namai populiarūs Skandinavijoje, Jungtinėse Valstijose, nes jie pastatomi gana greitai, nėra brangūs. Bendradarbiaujame su skandinavais, kurie yra gana toli pažengę tokių namų gamyboje, galvojame apie ekoparko kūrimą. Lietuviai kol kas labiau mėgsta statybose naudoti plytas, kurios ne šildo, o šaldo, bet jau turime užsakymų ir Lietuvoje.

– Ką pasakytumėte apie šiandieninį Lietuvos krepšinį? Kokia jo ateitis?

– Einasi gana neblogai. Laukiame rugsėjo mėnesį Lenkijoje vyksiančio Europos čempionato. Tikiuosi, kad komanda susižais, treneriai dirba, neblogai sekasi treneriui Rimui Kurtinaičiui. Šiek tiek neramu dėl gana neobjektyvios vertinimo sistemos, nes pralaimėjimas ar laimėjimas ketvirtfinalyje nulemia, ar komanda gali kovoti dėl medalių nepaisant to, kaip buvo žaista viso čempionato metu. Be abejo, daug ką lems ir varžovai, o šiais metais dalyvaus 5–6 stiprios komandos, tad laukia atkakli kova.

– Kaip gyvuoja Jūsų vadovaujama krepšinio akademija?

– Džiaugiuosi akademijos pasiekimais – esame Lietuvoje pirmiantri. Tenka kartais būti patarėju treneriams. Akademijoje sportuoja tikrai nemažai gabaus jaunimo. Daug vilčių teikia jauniai, kurie kitais metais baigs akademiją. Turim agentūrą, padedančią jauniems krepšininkams eiti toliau. Baigusiems akademiją jauniems krepšininkams stengiamės padėti pasirinkti tinkamą kelią, bet galutinį sprendimą paprastai priima patys sportininkai, pasitarę su tėvais. Daug kas krepšinyje priklauso nuo trenerio, nuo komandos. Nepatarčiau jauniems, 18–19 metų krepšininkams labai keisti aplinką ir veržtis į užsienį žaisti, jiems reikėtų visų pirma sustiprėti žaidžiant Lietuvoje. Turime pavyzdžių, kai talentingi krepšininkai papuola ne į tas rankas ir vėliau prapuola iš trenerių akiračio. Taip atsitiko su Pocium.

– Kokie ryškiausi prisiminimai likę iš to meto, kada žaidėte?

– Geri prisiminimai likę iš 1992 metų, kada savo rankom lipdėm komandą, su nostalgija prisimename ,,marškinėlių erą”. Man atrodo, kad tarp dabartinių sportininkų mažiau tarpusavio pasitikėjimo, šilto bendravimo, jaučiasi šaltukas. Vertybių krizė juntama visur.

– Kas, Jūsų nuomone, svarbu kalbant apie Lietuvos sporto dabartį ir ateitį?

– Krizė leidžia pasverti ne tik šalies ekonomikos, bet ir dabartinę sporto padėtį. Kalbant apie sporto ateitį visų pirma reikia įvertinti šiandienos sporto padėtį, matyti ateities galimybes, žinoti, ko mes tikimės iš Lietuvos sporto, kas yra svarbiausia. Reikia, kad išeivija dalyvautų Lietuvos gyvenime, padėtų protingais patarimais, kurie tikrai niekada nemaišo.

– Ar dažnai lankotės Jungtinėse Valstijose? Kokie reikalai ,,atskraidina” Jus čia?

– Žiemą nemažai laiko praleidžiu California – ten skrendu pailsėti. Būnant ten iš šalies geriau matyti, kas vyksta Lietuvoje. Šios kelionės metu aplankysiu dukrą Kristiną – ji baigia University of Californis, Berkeley, noriu pasveikinti ją šio svarbaus įvykio proga.

 Kalbino Loreta Timukienė