Kiek Lietuvos piliečių yra Amerikos kalėjimuose?
ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS
Spėju, kad tikslus atsakymas į šį klausimą nežinomas. Taip pat
įtariu, kad tokio atsakymo ir nenorima gauti. Tad lieka tik spėlioti.
Spėliojimams tenka pasitelkti po ranka turimą statistiką apie turimą ir
žinomą kalinių skaičių Lietuvoje ir JAV. Ir nors tie skaičiai nėra
preciziškai tikslūs, svarstymų pradžiai jų turėtų pakakti.
Pernai metais http://klaipeda.diena.lt svetainėje buvo rašoma,
kad Estija lenkė visas Europos Sąjungos (ES) šalis pagal kalinių
skaičių 100,000 gyventojų. Netoli nuo jos atsilieka ir Latvija bei
Lietuva. 2005–2007 metais ES kalėjimuose laikomų asmenų vidurkis
buvo 123 asmenys 100,000 gyventojų. Estijoje šis rodiklis buvo
303, Latvijoje – 293, Lietuvoje – 232, Lenkijoje –
228, Čekijoje – 185. Antra vertus, žemiausias skaičius,
skaičiuojant 100,000 gyventojų, buvo Slovėnijoje – 60, Suomijoje
– 68, Danijoje – 71, Airijoje – 75 ir
Švedijoje – 77. Palyginimui, JAV rodiklis buvo 758.
Galvojau, kad palyginamieji skaičiai ribojasi suaugusiais, bet,
patikrinus gyventojų skaičių ir duotas proporcijas, atrodo, kad į
apskaičiavimus buvo įtraukti visi krašto gyventojai.
Imigrantų iš Lietuvos į vakarus skaičiai irgi migloti. Kai kur
spėliota, kad jų jau gali būti apie pusę milijono. Taigi, jeigu
iš Lietuvos jie išsivežė tokias pat įkalinimo proporcijų
,,tradicijas”, tai užsienio kalėjimuose galėtų būti 1,160
Lietuvos piliečių. Taip pat yra spėliojama, kad 200,000 imigrantų savo
naujus namus atrado Amerikoje. Vėl, sekant Lietuvoje paliktus įkalinimo
skaičius, JAV kalėjimuose galėtų būti 464 Lietuvos piliečių. Nieko
nežinome apie jų tautybę, nors žinome, kad dauguma imigrantų iš
Lietuvos yra lietuvių tautybės. O kiek jų galėtų būti Čikagoje ir jos
apylinkėse, kur priskaičiuojama apie 100,000 naujų imigrantų iš
Lietuvos? Pagal iš Lietuvos atsivežtą proporciją, jų turėtų būti
232. Čikagoje dirbantys lietuviai advokatai tik netiesiogiai užsimena,
kad tarp jų klientų esama ir lietuvių pakeliui į kalėjimus.
Per pirmuosius 40 savo Amerikoje gyvenimo metų žinojau tik du atvejus,
kai lietuviai sėdėjo kalėjime. Tačiau jų sėdėjimo priežastis nebuvo
koks nors smurtas. Pirmuoju atveju buvo nuomonių skirtumas dėl
tarptautinės sutarties tarp Lietuvos ir JAV. Po karo į Ameriką atvykęs
dipukas buvo pašauktas į JAV kariuomenę. Prieš
prisistatydamas į naujokų punktą, jis pasitarė su advokatu, kuris jam
išaiškino, kad JAV ir Lietuva yra pasirašiusios
tarptautinę sutartį, pagal kurią vieno krašto piliečiai negali
būti imami į kito krašto kariuomenę. Visas reikalas pasiekė
teismą. Teisėjas, neseniai praradęs savo sūnų Antrajame pasauliniame
kare, nesidomėjo jokiomis tarptautinėmis sutartimis ir tą naują dipuką
nuteisė kalėjimo gal porai metų. Antras atvejis – kalėjimo bausmę
turėjo atlikti kitas dipukas už popierines suktybes ir pinigų eikvojimą
lietuvių įsteigtoje bendrovėje.
Grįžkime prie Lietuvos kalėjimų. Lietuvoje yra daugiau nei 8,000
nuteistųjų ir apie 900 kalinamųjų, laikomų tardymo izoliatoriuose iki
teismo. Specialistų nuomone, toks didelis kalinių skaičius Lietuvoje
yra dėl susidariusios bausmių skyrimo sistemos. Lietuvoje skiriama
ketverių metų bausmė, o Europos mastu vidutiniška bausmė
skiriama keliems mėnesiams. Kalinių nemažėja, nemažėja ir jų
išlaikymo išlaidos. Išlaikyti kalinį vienerius
metus kalėjime valstybei kainuoja 20,440 litų.
Po ranka taip pat turiu katalikų savaitraštį ,,OSV”, kur
š. m. gegužės 23 d. laidos specialiame priede aprašoma
JAV kalėjimų padėtis. Iš apžvalgos sužinome, kad vidutinės
kalinio išlaikymo išlaidos JAV yra 24,000 dol. metams,
tai yra maždaug tris kartus brangiau negu panašios
išlaidos Lietuvoje. Apžvalgoje daug kalbama apie kalėjimų
paskirtį, kur dėmesys turėtų būti skiriamas kalinių reabilitacijai, o
ne jų baudimui. Tačiau tokie kilnūs tikslai dažnai užmirštami,
ypač kai slegia biudžeto krizė, o kalinių skaičius vis didėja.
Rašinyje pateikta diagrama, kur parodomi kai kurių kraštų
kalinių skaičiai. Pirmoje vietoje yra JAV – su daugiausia kalinių
ir didžiausia jų proporcija tarp gyventojų. JAV federaliniuose,
valstijų ir apskričių kalėjimuose laikomi 2,304.115 kalinių. Tai
šiek tiek mažiau negu visoje Lietuvoje yra gyventojų vyresnių
nei 19 metų. Kinijoje už grotų laikomas 1,565,771 gyventojas. Toliau
eina Rusija (862,300), Brazilija (469,546), Indija (376,396), Meksika
(224,749), Tailandas (212,058), Iranas (166,979), Pietų Afrika
(164,667) ir Ukraina (144,380).
,,OSV” aprašo Katalikų Bažnyčios vedamą sielovados
programą įvairiuose kalėjimuose. Aišku, kad susilaukiama gražių
rezultatų, bet jie laikytini išimtimis. Aprašomas vienas
finansų sukčius, kuris visus metus įkalintas vienutėje turėjo laiko
daug ką apgalvoti ir buvo bepradedąs keisti savo galvojimą ir ateities
planus. Tačiau tie gražūs planai subliuško, jam sugrįžus gyventi
su kitais kaliniais. Kalėjimai, kaip ir kiti žmonių telkiniai, turi
savo normas, savo vertybes ir savo taisykles, kurioms reikia paklusti
arba būsi nubaustas. Galvoje turiu ne kalėjimo, bet pačių kalinių
taisykles ir tvarką.
Protinės sveikatos centre ir ligoninėse daugelį metų man
asmeniškai teko dirbti su kalėjime sėdėjusiais asmenimis. Jų
būta įvairių, bet labai didelis nuošimtis, jau atlikusių savo
bausmę, vėl nusikalsta ir grįžta į kalėjimą. Kalėjimas jiems pasidaro
lyg ir lygiagretus gyvenimo būdas, su savo vertybėmis ir kontrolėmis.
Būdami tarp kitų kalinių, neretai jie išmoksta naujų nusikaltimo
būdų, sužino naujų pasiteisinimų ir save užgrūdina. Su tuo dingsta
gėda, kad esi baustas ir teko sėdėti.
JAV vieno kalinio išlaikymas ir vieno studento išlaikymas
kainuoja maždaug tiek pat. Ir vieni, ir kiti kažko išmoksta,
ruošiasi būsimam savo gyvenimo tarpsniui. Studijas baigę gauna
darbus ir pradeda mokėti pajamų mokesčius valdžiai. Kaip visi gerai
žinome, dalis tų mokesčių skiriama išlaikyti kalinius.