Ar atmintis sušlubavo?

STASĖ SEMĖNIENĖ


Visuomet žavi įdomūs dr. Romualdo Kriaučiūno straipsniai. Jis visada suranda patrauklias ir mus dominčias temas. Nors jis kol kas dar aštuntojo žemyno ir nesurado, bet, būdamas gabus bei jautrus profesionalas psichologas, jau ne sykį yra „sudrebinęs žemę” savo 7 Lietuvos „stebuklais”; savo pasiūlymu skaitytojams parinkti 10 mėgiamiausių lietuvių „lakštingalų ir vieversių” poetų ir pan. Jis, susirūpinęs mūsų sveikata, kad nevirstume amerikiečių pamėgta „couch potato” (sunkiai verčiasi lietuviškai – tada prarastų savo „skonį”), kiek tik įmanoma bando mus visus „gydyti”, išjudinti savo uždaviniais.

Nepasakytume, jog jo vedamasis „Džiaugsmų, įvykių, miestų ir asmenybių sąrašas” savo antrašte būtų buvęs „magiškai” viliojantis. Tačiau, kadangi jis gerb. Kriaučiūno parašytas, tuojau pakliuvo į mano „būtina” skaityti sąrašą.

Tenka išpažinti, su kokiu malonumu perskaičiau ir net šio to pasimokiau. Bet... vaje, kiek daug tas sąrašas nuliūdino ir netgi savotiškai prislėgė. Esą liepos 6 d. Vingio parke Vilniuje bus atidengta skulptūra „Vienybės medis” su 100 iškaltų Lietuvos iškiliųjų asmenybių (mirusių) pavardėmis.

Beveik žadą užėmė, kai tame garbingame šimtuke neradau Martyno Jankaus. Juk jis buvo didžiai nusipelnęs Mažosios Lietuvos patriarchas, lietuvybės skleidimo nepalaužiamas šulas, tarsi Rambyno kalno amžinoji gyva Lietuvos dvasia – vaidila! Kiek jis buvo Lietuvos priešams „rakštis po nagu”, rodo tai, jog naciai pirmiausia nuvertė jo biustą Karo muziejaus sodelyje, Kaune. O dabar jam pritrūko vietos tarp 100 saviškių?! Ar tai ne „mirtina” nuodėmė? Skaudu! Lietuvos istorijos knygoje amžiams pasiliks Jankaus neišplėšiamas lapas.

Kriaučiūnas mini suradęs sąraše 7 moteris. Ar kartais nesivaidena, jog vyrai neskuba mėgautis moterų nuopelnais, jų pasiekimais? Taip ir čia nenustebino, jog buvo „pamirštos” tokios istorinės „galiūnės”, kaip Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, rašytoja, lietuvybės „tvirtovė”, tautos didžiojo menininko bei muzikos įkvėpėja; Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana, Vakarų Europos (Šveicarijos) aukštojo švietimo nešėja Lietuvos jaunimui, savo raštais – kilnumo, tiesos, gėrio, grožio, tėvynės meilės visai tautai ugdytoja; Magdalena Galdikienė, Steigiamojo Seimo narė, pasižymėjusi visuomenininkė; Vincė Jonuškaitė-Zaunienė, primadona, savo balsu garsinusi Lietuvą po visą Europą, o Naujame Pasaulyje nenuilstama visuomenininkė ir organizacijų steigėja; dr. Vanda Daugirdaitė-Sruogienė, istorikė, stambios Lietuvos istorijos knygos autorė. Čia suminėta moterų grupelė tėra aguonos grūdas aguonos galvutėje. Tarp „užmirštųjų” pasigendama tokių žymių Leonardo da Vinci sekėjų: Vytauto Jonyno, Adomo Galdiko bei kitų.

Čia visa tėra „skubaus darbo” suminėjimas. Naršant po atmintį galima surasti aibę kitų iškilių asmenybių – tiek moterų, tiek vyrų. Mieliems tautiečiams tėvynėje pravartu pasimiklinti istoriniuose tautos įvykiuose, kad neatbuktų atmintis arba visiškai jos neprarastų. Labai vykusiai atmintį apibūdino M. Pečkauskaitė: „Atmintis – tai klijai, kurie sulipdo mūsų būtį į siūlą, ant kurio įvairiaspalviais karoliukais veriamos mūsų dienos!”

O kas gi yra toji asmenybė? – gal ne vienas paklaus. Giliai prasmingą atsakymą seniai davė mūsų tautos taurus dvasios švietėjas Vydūnas: „Žmogaus asmenybės galios spindi per jo sąmonės turinį tolyn į viso gyvenimo gilybes!”