mockus

Antanas Mockus: ,,Kiek esu lietuvis?”

STASYS GOŠTAUTAS

Šiais metais jau ketvirtą kartą rašau apie Antaną Mockų (kolumbiečiai taria Mokus). Rašant rinkimų į Kolumbijos prezidentus dieną – gegužės 30 d. – jau yra aišku, kad lietuvių kilmės matematikas ir filosofas laimėjo antrą vietą (22 proc.) ir dalyvaus antruose rinkimuose birželio 20 d. Reikia tikėtis, kad kiti kandidatai, gavę 10 proc. balsų ar mažiau, prisidės prie Žaliosios Mockaus partijos ir padės nugalėti Juan Manuel Santos. Kad ir kaip ten būtų, viso pasaulio spauda nuo ,,Economist”, ,,The New York Times” ir ,,The Wall Street Journal” iki ,,Time”, ,,Newsweek” ir ,,Financial Times”, taip pat ir arabų žinių agentūra ,,Al Jazeera” daug parašė apie šį lietuvį, gimusį Kolumbijoje.

,,Kiek esu lietuvis? – klausia Antanas ir pats atsako: – Gavau iš tėvo nepaprastą valią nugalėti sunkumus… Lietuviai yra darbštūs ir skuba vasarą padaryti tai, ko nespėja per ilgą žiemą. Taip pat bandau būti tinkamas savo tėvo pasėtos teisingumo sėklos įpėdinis. Nors vieną kartą per metus nueinu prie jo kapo ir atnaujinu savo sandorą su jo idealais.”

Ir kiekvieną Vasario 16ąją, net kai buvo Bogotos meras, Antanas įprastoje Bogotos koplyčioje pamini Tautos šventę. Beje, nežinau, kas dabar veda minėjimą, kai neliko nė vieno lietuvio kunigo. Antanas lankėsi Lietuvoje vieną mėnesį. Ten studijavo žymiuose lituanistiniuose Vilniaus universiteto kursuose 1974 m. ir 30 metų vėliau – 2006 m., kur ne vieną nustebino savo lietuviška iškalba ir išmintingumu. Vedė Danutę Slotkutę ir susilaukė Audros, kuri dabar gyvena Australijoje. Su antra žmona Adriana Cordoba (susituokė cirke) susilaukė vieno berniuko ir dviejų mergaičių – Laimos ir Daivos. Paklausus kodėl, ,,štai, – atsakė, – norėjau duoti lietuviškus vardus ir atsiverčiau Algirdą J. Greimą (,,Apie dievus ir žmones/ Lietuvių mitologijos studijos”, Chicago, 1979). Susidūriau su vardu Laima. Man patiko Greimo mitologinis išnarpliojimas: Laima – kaip Likimo deivė, gyvenimo ir mirties lėmėja bei nešėja, ir pavadinau Laima.”

Antano tėvas Alfonsas Mockus buvo termodinamikos inžinierius, du kartus baigęs universitetą JAV korespondencijos būdu, buvo Vytauto Didžiulio bendrovės ,,Distral” skyriaus vedėjas. Grįždamas viena diena anksčiau iš bendrovės susirinkimo Cartagenos kurorte žuvo ,,Avianca” lėktuvo avarijoje 1966 m. Jam buvo vos 44 metai. Liko 14 m. Antanas ir sesuo Ismelda, baigusi mediciną.

Motina Nijolė Sivickaitė – žymi skulptorė ir keramikė, yra plačiai žinoma tarp Pietų Amerikos ekspresionistų dailininkų. Kaip ir Elena Urbaitytė, staiga iš dailininkės pasuko į skulptūrą, bet pagal Kolumbijos indėnų tradiciją pasirinko molį – tūkstančius skirtingo molio, kurį išdegina maždaug 1030 C krosnyje, kurią padėjo pastatyti Antanas. Kiekvieną savaitgalį Nijolė pasiima maišą ir lipa į kalnus ieškoti to specialaus molio. Paskui paprašo draugų, kad jai parvežtų porą centnerių to molio.

Baigusi Stuttgarto meno mokyklą – tai išimtis, nes dauguma išeivių baigė Freiburgo Jonyno meno ir amatų mokyklą – 1950 m. atvyko ką tik ištekėjusi su vyru į Kolumbiją, kur tuojau pradėjo dirbti Juozo Bagdono keramikos studijoje. Kas būtų patikėjęs, kad jis buvo puikus skulptorius prieš pasirinkdamas abstraktųjį ekspresionizmą, kuris jį pražudė. Taip pat dekoravo langus, dirbo spaudoje. Tarp dailės ir vargo Nijolė išaugino du vaikus, pajėgė išmokyti juos lietuvių kalbos, labai paprastu būdu – neatsakydama jiems kitaip kaip lietuviškai.

Kolumbija – nuostabus kraštas. Palyginti su Brazilija ar Argentina su 200,000 lietuvių ir jų palikuonių, joje negyveno nė 1,000 lietuvių, bet vis tiek savo kolonijoje sugebėjo išsiskirti gana įdomia žmonių grupe. Šiuo atžvilgiu Kolumbija buvo gana įspūdingas kraštas, kur daug lietuvių išsikovojo gana svarbias vietas. Nuo universiteto profesorių, pradedant lotynų ir graikų kalbų filologu Juozu Zaranka, kurio lietuviška biblioteka pakliuvo pas jo studentą Antaną, baigiant pačiu Mockumi, kuris trumpai buvo to paties universiteto rektoriumi (Universidad Nacional de Bogota). Ir vėl, už Lietuvos ribų, kiek žinau, tik du lietuviai buvo universitetų rektoriai – Mockus Bogotoje ir Ignas Domeika Santiago de Chile. Prie profesorių reikia dar pridėti kun. Povilą Ragažinską – pirmą Domeikos biografą lietuvių kalba, psichologą kun. Mateo Mankeliūną, kurio milžinišką biblioteką ir archyvą teko sutvarkyti Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekai. Reikia prisiminti neseniai mirusį chemijos prof. Joną Klemą ir jo brolį Liudą Klemą, dirbusį ,,Distral”. Negalima pamiršti nuostabaus visuomenininko kun. Stasio Matučio, kurio klausydavosi Barranquillos miesto pareigūnai ir t.t.

Ir šiandien po visų rinkiminių vargų Antanas mėgsta grįžti pas savus. Gyvena tame pačiame name, kur gyvena Ismena ir Nijolė. Mėgsta pasikalbėti lietuviškai arba pasiima Česlovo Milošo        Nukelta į 13 psl. Atkelta iš 3 psl. poezijos rinkinį ir pradeda skaityti atmintinai. Kodėl Milošas? Gimęs Lietuvoje, rašęs lenkiškai, išgarsėjęs JAV, jis buvo Mockaus antras intelektualinis tėvas, padėjęs jam susitaikyti su likimu po tėvo mirties. Literatūra ir menas. Milošas ir jo motina skulptorė Sivickaitė.
Ir tada Antanas pradėjo rašyti, nors jo dienynas, pora novelių ir pastabų yra neišspausdinti, gal net neparašyti. Apie tai jis nekalba ir mažai kas yra žinoma. Bet jau yra palikęs nemažai filosofinių ir politinių studijų akademiniuose žurnaluose, aišku, ispanų kalba.

Birželio 20 d. vyks antri ir paskutiniai rinkimai. Ar Antanas sugebės sustiprinti savo padėtį ir pritraukti visus – ne tik intelektualus, bet ir labai lengvai paperkamą didžiulę vargšų masę, sunku atspėti ir dar sunkiau suprasti. Kitu atveju reikės laukti iki 2014 metų.