Didysis bandymas
DALIA CIDZIKAITÈ
,,Jei nebūtų dabartinių mūsų mieste leidžiamų laikraščių, mūsų
gyvenimuose atsirastų didelė skylė”, — maždaug tokiais
žodžiais apie galimybę netekti vieno iš Boston leidžiamų
laikraščių ,,The Boston Globe” neseniai kalbėjo Boston
miesto meras Thomas M. Menino. ,,Šį rytą pajutau, jog kažko
labai trūksta, — sakė viena iš laikraščių ,,The
Detroit Free Press” ir ,,The Detroit News” skaitytojų.
— Tai buvo tuštumos jausmas.” O kokia skylė ar
tuštuma atsirastų, jei imtume ir netektume ,,Draugo”,
pagalvojau, perskaičiusi jau ne pirmą straipsnį apie niūriai atrodančią
popierinės spaudos ateitį.
Jau įpratome bene kiekvieną savaitę spaudoje, radijuje ar televizijoje
skaityti ar išgirsti vis naujus nerimo ženklus dėl spausdinto
žodžio likimo. Vieni jų pasakoja konkrečių laikraščių ar žurnalų
bėdas, antri — kalba apskritai apie tradicinės spaudos padėtį ir
spėja, kas bus toliau, treti — ieško atsakymų į vis pamažu
į užribius šio ekonominio sunkmečio ir naujų technologijų
išstumiamą popierinę spaudą. Tad kokia ta spausdinto žodžio
išlikimo formulė šiandien?
Štai jau mėnuo, kaip du Detroit mieste leidžiami
laikraščiai ,,The Detroit Free Press” ir ,,The Detroit
News” buvo priversti pirmadieniais, antradieniais, trečiadieniais
ir šeštadieniais nutraukti laikraščių spausdinimą
bei jų pristatymą skaitytojams į namus. Vietoj to, skaitytojams siūloma
apsilankyti aukščiau minėtų laikraščių internetinėse
svetainėse ir rytą praleisti vartant ne popieriaus, bet interneto
lapus.
Kiti renkasi dar drastiškesnius išlikimo kelius. Jau
rašiau, kad nuo šių metų balandžio 1 d. dienraštis
,,Christian Science Monitor” atsisveikino su savo skaitytojais ir
tapo internetiniu dienraščiu. Tiesa, laikraštis kartą per
savaitę leidžia popierinį 50 puslapių žurnalą, skirtą įdomesniems
interneto pasisakymams, straipsniams, savaitės apžvalgoms.
Panašiu keliu žada eiti ir 174erių metų sulaukęs Ann Arbor
laikraštis ,,The Ann Arbor News”. Nuo liepos mėnesio jį
bus galima skaityti internete ir tik ketvirtadieniais ir sekmadieniais
jis bus išspausdintas kaip popierinis laikraštis.
Jau nieko nestebina tai, jog vis daugiau tradicinių spaudos leidinių
atsisako spausdinto varianto ir bėga į daugeliui
„išganymu” atrodantį internetą. Šių metų
balandį paskelbti duomenys apie JAV laikraščių spausdinimą,
prenumeratą ir skaitomumą iškalbingi. Anot Audit Bureau of
Circulations, nuo praėjusių metų Amerikos dienraščių
spausdinimas, palyginti su praėjusiais metais, nukrito daugiau nei 7
proc. 395 JAV dienraščių skaitomumas per šešis
mėnesius nukrito 7.1 proc., 557 dienraščių sekmadienio numerių
skaitomumas taip pat mažesnis nei praėjusiais metais, jis krito 5.37
proc. Internetinių svetainių skaitytojų skaičius vien per pirmąjį
ketvirtį išaugo 10.5 proc. Pirmame šių metų ketvirtyje
JAV laikraščių svetaines kiekvieną mėnesį aplankė 73 mln. naujų
skaitytojų.
Vis dėlto užuovėjos ieškojimas internete turi ir neigiamų pusių.
Buvusio žurnalo ,,Time” redaktoriaus pavaduotojo Walter Isaacson
teigimu, ne vienas leidinys dėl internete sėkmingai kuriamo nemokamos
informacijos mito imasi kokybę mažinančių taupymo priemonių. Vis
daugiau internete pasirodančių straipsnių nėra geros žurnalistikos
pavyzdžiai. Vis dažniau vietoj analitinio straipsnio gali rasti
skambius, intriguojančius pavadinimus, bet su tuščiu turiniu,
statistines lenteles, kurios bando apibendrinti, bet ne analizuoti ar
tirti. Isaacson nesutinka su vis labiau įsigalinčia tradicija visas
žinias gauti nemokamai. Jis primena, jog internetinė svetainė dar
praėjusio amžiaus 7-ame dešimtmetyje buvo kuriama su mintimi,
jog kūrybingi žmonės turi gauti atlygį už savo produktą. Todėl kaip
vieną iš galimų būdų jis siūlo internete įvesti tradicinę
elektroninę prenumeratą arba bent simbolinį mokestį už galimybę
perskaityti pavienius straipsnius. Kaip sėkmingą tokio būdo taikymo
praktikoje pavyzdį Isaacson pateikia ,,The Wall Street Journal”
svetainę, kurios prenumeratorių skaičius praėjusiais metais
išaugo 7 proc., arba kompanijas ,,Apple” ir
,,Kindle”, užsiimančias elektroninių knygų platinimu.
Dar kiti išeitį mato leidinio ir jo prenumeratos kainos
pakėlime. Išlepinti plūste užplūdusių reklamų, popieriniai
spaudiniai dar praėjusiais metais nekreipė dėmesio, ar jų kaina bent
šiek tiek padengia leidimo ir spausdinimo kaštus. Dėl
ekonominio sunkmečio sumažėjus reklamų skaičiui, ne vienas akis
nukreipė į leidinio kainos didinimą. Pagal Audit Bureau of Circulations
duomenis, per šešis praėjusių metų mėnesius
,,Newsweek” prenumeratoriai už vieną žurnalo numerį mokėjo
vidutiniškai 47 centus, ,,BusinessWeek” skaitytojai
— 77 centus, ,,Fortune” — 89 centus. Palyginimui,
vieno ,,Draugo” numerio vidutinė kaina šiuo metu yra 57
centai. ,,Mes imame suprasti, jog mūsų leidiniai yra pernelyg
nuvertinami”, — įsitikinęs ,,Hearst Magazines”
vadybininkas. Jo atstovaujama kompanija jau praėjusiais metais pakėlė
bene pusės jų leidžiamų leidinių kainas, o šiais metais žada
pakelti ir jų prenumeratos kainą.
,,Netikiu žurnalistikos pabaiga, — sako didžiausio Europos
laikraščio ,,Bild” vokiečių leidėjo ,,Axel Springer”
direktorius Mathias Dopfner. — Atvirkščiai, manau, jog
krizė gali turėti teigiamą įtaką. Sumažės žaidėjų skaičius, o
išlikę žaidėjai, krizei pasibaigus, bus dar stipresni.”
Šiuo metu Čikagoje leidžiami keletas lietuviškų
laikraščių. Tarp jų — ,,Draugas” — vienintelis
dienraštis ir seniausias laikraštis JAV. Kalbama, jog
netrukus iš lietuviškos spaudos padangės išnyks,
bent kažkuriam laikui, jauniausias lietuviškas leidinys,
savaitraštis ,,Vakarai” (greičiausiai liks internetinis jo
variantas). Tad žaidėjų liks mažiau. Kaip rodo aukščiau
išvardyti amerikiečių spaudos pavyzdžiai, garbinga
laikraš io praeitis ir sukaupta vertinga patirtis ne visada
lemia sėkmę ir išlikimą ateityje. Šiais nelengvais
laikais nė vienas neturi stiprios imuninės sistemos. Tad kokią
išlikimo formulę pasirinks ,,Draugo” leidėjai? Kuo baigsis
didysis bandymas lietuviškai išeivijos spaudai JAV?