Šiais
metais balandžio mėn. Seime, Vilniuje, pasėdžiavo LR Seimo ir PLB
Komisijos nariai. Seimo kanceliarijos nuotr. (O.Posaškovos).
Pasibaigusių LR Seimo ir PLB komisijos posėdžių derlius — penkios rezoliucijos
DALIA CIDZIKAITÈ
Š. m. balandžio 20–24 d. Lietuvos Respublikos Seime įvyko
LR Seimo ir PLB komisijos (toliau – Komisija) posėdžiai. Jų metu
buvo išklausyta nemažai pranešimų, diskutuota įvairiais
klausimais, priimtos penkios rezoliucijos. Apie pasibaigusius posėdžius
ir rezoliucijas paprašėme papasakoti Komisijos pirmininkę nuo
PLB Dalią Puškorienę.
Šiais metais pasikeitė Komisijos sudėtis nuo LR Seimo pusės.
Kaip raštu rašė Puškorienė, jai buvo malonu
susipažinti su jaunesniais, naujai į Seimą išrinktais
politikais, kurie Komisijos posėdžiuose buvo energingi, rodė
entuziazmą, nuoširdžiai priėmė daugiau patyrusių Komisijos narių
pastabas. Deja, Komisijos pirmininkė apgailestavo, ne visi Komisijos
Seimo nariai bei jų pavaduotojai dalyvavo posėdžiuose.
Puškorienei susidarė įspūdis, kad posėdžiuose visai
nedalyvavusiems Komisija nėra svarbi, kad Seimo nariai neįvertina kitų
paaukoto laiko, pinigų (atstovai nuo PLB patys asmeniškai
apsimoka visas savo kelionių, pragyvenimo išlaidas),
išankstinio pasiruošimo posėdžiams.
Komisijos sudėtis iš PLB pusės nepasikeitė. PLB Komisijos narių
kadencija baigsis su PLB seimo, kuris įvyks š. m. liepos mėnesį,
ir JAV LB Tarybos, kurie įvyks rugsėjo mėnesį, rinkimais. Viena
išimtis yra Komisijos PLB narės Jadvygos Kuršelienės
atsistatydinimas.
Puškorienė teigė, jog, kaip ir prieš kiekvieną Komisijos
posėdžių sesiją, taip ir šį pavasarį, klausimų ir rūpesčių buvo
daugiau nei įmanoma per vieną savaitę aprėpti, todėl šį kartą
nuspręsta apsiriboti tam tikru temų skaičiumi. Buvo svarstyti: naujas
LR pilietybės įstatymo projektas; Užsienio lietuvių reikalų atstovavimo
institucijų Lietuvoje klausimai; lituanistinis švietimas
Lietuvoje ir užsienyje; Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo,
esančio užsienyje, pažinimo, sklaidos ir globos programos įgyvendinimo
2009-2011 metais priemonės ir jų finansavimo galimybės; Lietuvos vardo
paminėjimo 1000-mečio 2009 m. renginių programos pristatymas, užsienio
lietuvių meninių kolektyvų dalyvavimo šventėje klausimai;
liustracijos proceso vykdymo galimybės, problemos ir jų sprendimas;
nevyriausybinių organizacijų (NVO) klausimai; susitikta su LR Užsienio
reikalų ministru Vygaudu Ušacku.
Didžiausias dėmesys buvo skirtas LR pilietybės klausimų nagrinėjimui.
Balandžio 21 d. posėdyje buvo išklausyti pranešimai
užsienio lietuvių reikalų atstovavimo institucijų Lietuvoje klausimais.
Komisijos PLB atstovai išdėstė savo nuomonę, anot kurios, jie
remia LR Vyriausybės sprendimą atskirti tautinių mažumų ir užsienio
lietuvių klausimus reorganizuojant Tautinių mažumų ir išeivijos
departamentą (TMID) prie LR Vyriausybės ir siūlo Užsienio lietuvių
departamentą palikti prie LR Vyriausybės. Komisija taip pat pritarė
Vyriausybės sprendimui įsteigti ministro pirmininko vadovaujamą
Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisiją bei pasiūlymui dėl
šios komisijos sudėties.
Balandžio 22 d. posėdyje Komisija, susipažinusi su Lietuvos vardo
paminėjimo tūkstantmečio 2009 m. renginių programa, atkreipė dėmesį,
kad artėjant Lietuvos vardo paminėjimo 1000-mečio jubiliejui, vis dar
nėra įgyvendinti sprendimai dėl Lukiškių aikštės Vilniuje
sutvarkymo ir kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įprasminimo.
Komisija nutarė kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą ir
prašyti skubos tvarka iki 2009 m. liepos 6 d. Lukiškių
aikštėje įrengti aukurą su Amžinąja ugnimi kaip žuvusiųjų už
Lietuvos laisvę pagarbos ir atminimo ženklą.
Kai jau minėta straipsnio pradžioje, Komisija priėmė penkias
rezoliucijas. Komisijos PLB pirmininkė sutiko pakomentuoti svarbesnes
iš jų. Pirmoji rezoliucija ,,Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės
įstatymo projekto” remiasi ankstyvesnėmis Komisijos ir dar jos
pradininkės LR Seimo ir JAV LB komisijos rezoliucijomis, konstatuojant,
kad Lietuva yra tautinė valstybė, LR Konstitucija užtikrina prigimtinę
teisę į LR pilietybę, įgytą gimstant, ir kad žmogaus teisės negali būti
varžomos.
Susipažinusi su Pilietybės įstatymo nauja redakcija Komisija atkreipė
dėmesį, kad ji yra tobulesnė negu dabartiniu metu galiojantis
Pilietybės įstatymas, tačiau, kaip sakė Komisijos PLB pirmininkė,
šis projektas užsienio lietuviams be pataisų nėra priimtinas.
Todėl Komisija nauja rezoliucija ragina Seimą papildyti įstatymo
projektą ir numatyti atvejus, kada LR piliečiui leidžiama būti kartu ir
kitos valstybės piliečiu, jeigu jis yra asmuo, pasitraukęs iš
Lietuvos po 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs kitos valstybės pilietybę.
Rezoliucijoje taip pat prašoma Seimo numatyti kitus atvejus (nes
Konstitucija reikalauja išvardyti atskirus atvejus), kurie
nepažeistų prigimtinės teisės į LR pilietybę. ,,Mes dažnai pastebime,
kad yra daromi sprendimai, priimami teisės aktai, skirti asmenims,
jiems tame procese nedalyvaujant, — sakė Puškorienė.
— Todėl Komisija siūlo Seimui, Prezidentui ir Vyriausybei
bendradarbiauti su PLB atstovais, rengiant teisės aktų projektus
užsienio lietuviams aktualiais klausimais.”
Nauja rezoliucija skiriasi nuo ankstyvesnių tuo, kad dėmesys kreipiamas
į įstatymo projekto reikalingas pataisas, kad pilietybės įstatymas
patenkintų kuo įmanoma daugiau lietuvių, išvykusių iš
Lietuvos, lūkesčius.
Kita svarbi rezoliucija ,,Dėl Tautinių mažumų ir išeivijos
departamento prie LR vyriausybės” remiasi jau anksčiau
išsakyta Komisijos nuomone, jog užsienio lietuvių interesų
atstovavimas turėtų būti atskirtas nuo TMID’o. Naujoje
rezoliucijoje remiamas LR Vyriausybės sprendimas atskirti tautinių
mažumų ir užsienio lietuvių klausimus pertvarkant TMID’ą ir siūlo
Užsienio lietuvių departamentą palikti prie LR Vyriausybės. Komisija
pritaria LR Vyriausybės sprendimui įsteigti ministro pirmininko
vadovaujamą Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisiją, kurios
pirmininko pavaduotoju būtų PLB pirmininkas, pritarta ir pasiūlymui dėl
būsimos komisijos sudėties.
Komentuodama šią rezoliuciją Puškorienė, pabrėžė, jog
ankstesni siūlymai Užsienio lietuvių departamentą priskirti Užsienio
reikalų ministerijai jiems buvo nepriimtini dėl kelių priežasčių.
Pirmiausia, toks siūlymas užsienyje gyvenančius lietuvius būtų padaręs
pavaldžius URM, o, anot pašnekovės, ,,mūsų poreikiai nėra vienos
ministerijos pareigybėje.” Puškorienė priminė URM ministro
Ušacko Komisijos posėdyje išsakytas mintis šiuo
klausimu. Anot ministro, valstybė laikosi nuomonės, kad užsienio
lietuvių interesams turėtų būti tiesiogiai atstovaujama
aukštesniame nei iki šiol — Vyriausybės kabineto
ministro — lygyje. Tikimasi, jog toks žingsnis įgalins ne tik
būti geriau išgirstiems Vyriausybės lygmenyje, bet ir užtikrins
geresnį veiklos koordinavimą bei veiksmingesnį lėšų
administravimą.
Kaip pripažino Puškorienė, klausimas dėl Lukiškių
aikštės Vilniuje (rezoliucija ,,Dėl Lietuvos vardo tūkstantmečio
paminėjimo ir Lukiškių aikštės Vilniuje”)
Komisijoje jau anksčiau ne kartą buvo keliamas. Tačiau artėjant
Lietuvos vardo paminėjimo 1000-mečio jubiliejui, vis dar nėra
įgyvendinti sprendimai dėl Lukiškių aikštės Vilniuje
sutvarkymo ir kovotojų už Lietuvos laisvę atminimo įprasminimo. Todėl
naujoje rezoliucijoje Komisija kreipiasi į Vilniaus miesto savivaldybės
tarybą ir prašo skubos tvarka iki 2009 m. liepos 6 d.
Lukiškių aikštėje įrengti aukurą su Amžinąja ugnimi kaip
žuvusiųjų už Lietuvos laisvę pagarbos ir atminimo ženklą. ,,Nežinau, ar
ši rezoliucija padės išjudinti šį klausimą
iš mirties taško”, — sakė Komisijos PLB
pirmininkė. Jos įsitikinimu, tai priklausys nuo Vilniaus miesto
savivaldybės tarybos narių pilietinės ir patriotinės valios.
Ir vėl atskiro Komisijos dėmesio susilaukė jau anksčiau gvildenti vaikų
ugdymo ir priežiūros klausimai (rezoliucija ,,Dėl vaikų priežiūros ir
ugdymo”). Anot Puškorienės, dėl didelio probleminių
šeimų Lietuvoje skaičiaus, nepakankamo pasirengimo
šeimai, daug vaikų negali gyventi savo šeimose ir auga
laikinos arba nuolatinės globos namuose. Komisija kreipėsi į LR
Vyriausybę siūlydama tobulinti minėtų vaikų sveikatos priežiūros ir
ugdymo organizavimą bei kontrolę. Kaip sakė Puškorienė, patirtis
rodo, kad 1997–2008 m. sėkmingai dirbo Šeimos ir vaiko
reikalų komisija, todėl rezoliucijoje LR Seimas raginamas vėl sudaryti
tokią komisiją arba įkurti Socialinių reikalų ir darbo komiteto
Šeimos ir vaiko reikalų pakomitetį, kurio pagrindinė veiklos
kryptis būtų formuoti šeimos politiką.