vargonai

Marijampolė V. Barkauskui sukėlė daug sentimentų. A. Vaškevičiaus nuotraukos

New York gyvenantis V. Barkauskas
Lietuvoje vėl vargonavo po 19 metų

ALGIS VAŠKEVIČIIUS
Specialiai „Draugui” iš Lietuvos

Lietuvoje tik ką baigėsi jau XII tarptautinis muzikos festivalis „Sugrįžimai”. Lietuvos muzikų rėmimo fondo rengiamas festivalis sudaro galimybes Lietuvoje koncertuoti užsienyje gyvenantiems lietuviams – kai kuriems iš jų šis festivalis yra vienintelė su gimtine siejanti gija.

Per dvylika metų festivalyje „Sugrįžimai” įvyko apie 200 koncertų įvairių miestų salėse, mokyklose, bažnyčiose, buvo pristatyta apie 300 atlikėjų iš 24 šalių ir 4 žemynų. Kasmet festivalyje būna itin jaudinančių ir įdomių sugrįžimų. Šių metų atradimu tapo 30 metų Jungtinėse Amerikos Valstijose Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybą populiarinanti trečiosios kartos amerikietė pianistė Frances Kovalesky. Lietuviškai nekalbanti, bet lietuve save vadinanti muzikė Miami University apgynė daktarės disertaciją apie M. K. Čiurlionį. Jos pasirodymas Taikomosios dailės muziejuje Vilniuje susilaukė didelio susidomėjimo.

Tikra pergale tapo dar vienas sugrįžimas – du New York gyvenančio 46 metų vargonininko Virginijaus Barkausko koncertai Lietuvoje – Vilniaus arkikatedros bazilikoje ir Marijampolės švento Arkangelo Mykolo mažojoje bazilikoje. Beveik prieš du dešimtmečius iš Marijampolės į Ameriką išvykęs muzikas tik dabar po ilgos pertraukos surengė pirmuosius pasirodymus gimtinėje.

V. Barkauskas gimė Varėnoje, ten mokėsi vaikų muzikos mokykloje. Vėliau studijavo Kauno J. Gruodžio aukštesniojoje muzikos mokykloje fortepijoną. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje jaunasis muzikas mokėsi grojimo fortepijonu ir vargonais pas garsųjį profesorių Leopoldą Digrį. Vėliau jis apsigyveno Marijampolėje, čia vargonavo mažojoje bazilikoje, akompanavo Česlovo Sasnausko chorui, su žmona įkūrė ir vadovavo jaunimo chorui, kurį lankė apie šimtas žmonių, dirbo Krikščioniškosios kultūros centre, daug važinėjo po Lietuvą.

Viskas pasikeitė 1991 metais, kai jaunasis vargonininkas po ketvirto kurso gavo pasiūlymą studijuoti Amerikoje. Jis išvyko į JAV, čia skaitė pranešimą apie Lietuvos bažnyčių istoriją ir bažnytinę muziką, o netrukus pradėjo studijas Indiana valstijoje esančioje švento Juozapo kolegijoje Rensselaer mieste. Baigęs studijas 1993 metais, V. Barkauskas apgynė magistro diplomą kaip vargonų ir bažnytinės muzikos specialistas. Pas jį iš Lietuvos atvyko ir šeima – kanklininkė, iš garsių kanklininkų Puskunigių šeimos kilusi žmona Asta bei sūnus Mantvydas.

Vargonininkas gavo pasiūlymą dirbti lietuvių bažnyčioje Viešpaties Atsimainymo parapijoje Long Island. Per tuos metus V. Barkauskas koncertavo garsiausiose New York, Washington, Boston, San Francisco ir kitų miestų bažnyčiose, visur sulaukdamas labai gerų įvertinimų.

Įspūdingas buvo ir lietuvio koncertas „Alice Tully Hall” salėje Lincoln centre, New York, kuris buvo skirtas nepriklausomos Lietuvos atkūrimo dešimtmečiui. Tada buvo surinkta 19,000 dolerių, kurie, atskaičius mokesčius, paaukoti atlikėjo gimtosios Varėnos mokyklai. Jis yra ir vienintelis lietuvis, grojęs Washington nacionalinėje katedroje ir pristatęs Juliaus Juzeliūno koncertą vargonams „Improvisazione”.

Lietuvio vargonininko koncertuose skamba prancūziškosios, romantinės vargonų muzikos kūriniai, kurie Lietuvoje yra rečiau girdimi. Ir šįkart Lietuvoje pirmą kartą po 19 metų vėl vargonavęs V. Barkauskas atliko aukščiausios klasės kūrinius – jis pakėlė kartelę taip aukštai, kad koncertų klausiusi publika tiesiog liko be žado. Šventovių skliautus drebino itin sudėtingi, aukščiausio virtuoziškumo reikalaujantys Charles M. Widor „Simfonija g-moll”, Alessandro Stradella „Pieta Signore”, Jan Guillou „Toccata”, Charles Tournamire choralas-improvizacija „Victimae Paschali” tema ir kiti kūriniai. Juos kartu atliko ir daug užsienyje koncertuojantis Liudas Norvaišas (bosas) bei obojumi grojęs Robertas Beinaris.

Atlikėjas pasakojo, kad kai kurios turtingos Amerikos bažnyčios turi labai brangius vargonus, kurių kaina siekia net 8 milijonus dolerių. Vargonų muzika itin plačiai taikoma liturgijoje, o Vilniuje ir Marijampolėje V. Barkauskas turėjo gauti vyskupų patvirtinimą, kad jo atliekama muzika gali skambėti bažnyčiose. Pasirodymas Lietuvoje V. Barkauskui buvo tik trečias šį sezoną, jis labai daug dirba – jau penktus metus yra bažnytinės muzikos direktorius Long Island šventosios Elžbietos parapijoje Melville, kuri turi 12,000 registruotų narių.

Atlikėjo žmona Asta dirba švietimo skyriaus administracijoje Long Island, Glen Cove rajone, o sekmadieniais groja Mišių metu, taip pat vadovauja lietuvių chorui Švenčiausios Mergelės Marijos apreiškimo bažnyčioje Brooklyn. Vargonininko sūnus Mantvydas, kuris Lietuvą paliko vos šešerių, gerai kalba lietuviškai, jis baigė tarptautinių santykių ir politikos mokslų bakalauro studijas, dirba bankininkystės srityje Atlanta mieste.

Koncertus Vilniuje ir Marijampolėje pristatęs muzikologas Vaclovas Juodpusis prisiminė savo viešnagę Barkauskų namuose, New York priemiestyje. Jį bei Lietuvos muzikų rėmimo fondo direktorę Liuciją Stulgienę sužavėjo erdvūs namai, kuriuose per tris aukštus yra ir fortepijonas, ir vargonai, ir kanklės, o sienos išpuoštos lietuvių dailininkų kūriniais. Po koncerto Marijampolėje su V. Barkausko muzikos gerbėjais bendravusi L. Stulgienė pasakojo, kad pasirengimas groti „Sugrįžimų” festivalyje V. Barkauskui užtruko beveik dvejus metus. Jis labai atsakingai rengėsi koncertams Lietuvoje, per tą laiką itin šiltai bendraudamas laiškais.

„Po tiek metų vėl koncertuoti Marijampolėje, kur praleista beveik penkeri metai, – labai jaudinanti patirtis. Buvo smagu sugrįžti čia, pamatyti draugus ir bičiulius, kurie mūsų nepamiršo. Žinoma, patys čia esantys vargonai per tuos metus labai pasikeitė – senieji jau buvo labai prasti, man grojant siūbuodavo į šonus. Dabar turite naujus, labai gerus vargonus, kuriais gali groti geriausi atlikėjai, tik pastebėjau, kad ant instrumento nėra juos gaminusios bendrovės ženklo”, – šypsojosi atlikėjas.

Jis puikiai žino, kad aukščiausios klasės vargonus Marijampolėje pagamino ir įrengė vietos meistrai – architektas Zenonas Galadauskas ir meistras Algis Stepanauskas. Į susitikimą su V. Barkausku atėję meistrai pasakojo, kad darbas užtruko daugiau kaip trejus metus – nuo 2001 iki 2004ųjų metų, ir naujieji vargonai tikrai skamba puikiai.

Dabar V. Barkauskas su šeima jau vėl grįžęs į Ameriką, vėl dirba įprastą darbą. Neabejotina, kad Lietuvoje praleistos kelios dienos jam padovanojo daug puikių įspūdžių ir norą dar sugrįžti čia, o jo koncertuose apsilankę klausytojai ir draugai turėjo galimybę išgirsti aukščiausios klasės muziką ir pasidžiaugti, kad Lietuva išaugina tokius talentus.

vargonai

Naujųjų vargonų kūrėjai Z. Galadauskas (k.) ir A. Stepanauskas.

vargonai
Klausytojai bažnyčioje negailėjo plojimų čia trumpam sugrįžusiam vargonininkui.