,,Pravda” mano, kad Ameriką perims marksistai
ALEKSAS VITKUS
Kaip jau ne kartą teko skaityti, konservatyvaus požiūrio amerikiečiai
Barack Obama mėgsta kaltinti Amerikos ekonomikos vedimu į socializmą.
Kai kas net pranašauja kapitalizmo griūtį Amerikoje. Nuomonės
įvairauja, ir sunku pasakyti, kieno yra teisybė. Todėl šia proga
skaitytojui gal būtų įdomu paskaityti, ką apie tai neseniai yra
parašęs rusas Stanislav Mišin, plačiai žinomo Rusijos
laikraščio „Pravda” skiltininkas. Paskaitykite, kaip
tą straipsnį (jo anglišką vertimą) aš supratau.
Amerikos kapitalizmas žlunga ir ne pamažu, bet taip greitai, kad
eilinis amerikietis ne tik vis dar nepastebi, jog valstybė
aiškiai žengia į marksizmą, bet ir, lyg kokia avelė, to net
nesupranta. Šitokia padėtis susidarė per paskutiniuosius
dvidešimt metų, kai buvo bandoma ir šventosios Rusijos
kantrybė, kainavusi daug kraujo ir aukų. Bet mes, rusai, ne tokie jau
suglebę, kad taip lengvai atsisakytume savo laisvės ir parduotume savo
rusišką sielą, nepaisant kiek „Wall Street” mums
atseikėtų pinigų.
Panašią pamoką dabar gauna ir Amerikos visuomenė, kai jos elitas
verčia ją atsisakyti jos laisvės. Pirmiausia, jos jaunimas buvo
atiduotas auklėti ne klasikinės mokslo sampratos, bet „pop”
kultūros rėmuose. Todėl amerikiečiai dabar daugiau žino apie jų
mėgstamų TV programų herojus, negu apie tai, kokia gili drama vyksta
Washington, DC. Jiems daugiau rūpi jų „teisė” skanauti
„McDonald” ar „Burgerking” mėsainiu, negu jų
konstitucinės teisės apsaugojimas. Vis tiek jie atsigręžia į mus
(rusus) ir mus moko, kaip siekti demokratijos. Jų išdidumas juos
pačius apakina.
Jie patys sunaikino savo Dievą, kai tūkstančiai įvairiausių jų įsteigtų
bažnyčių tapo tik paprasčiausiais sekmadienio cirkais, o jų
teleevangelistai ir pamokslininkai savo pasekėjų dvasią pardavė
rinkimus melagingai laimėjusiems netikriems pseudomarksistams. Gal jie
ir norėtų skųstis, bet kai jiems paaiškinama, jog norint laimėti
ir įgauti politinės jėgos, reikia atsisakyti Kristaus, jie sutinka.
Amerikoje net ir mūsų rusiška ortodoksų Bažnyčia yra
skandalingai pakrypusi į liberalizmą.
Viskas lemiamai sugriuvo, kai į valdžią atėjo Barack Obama. Jo
skubėjimas daug ką pakeisti per pirmuosius tris mėnesius yra tikrai
įspūdingas. Pinigus leisdamas ir kitaip juos eikvodamas, jis stato
naujus ne tik Amerikos, bet ir viso pasaulio rekordus. Jei tų pinigų
pritrūksta, jis visuomet jų gali daugiau prisispausdinti. Ir jei tai
tęsis dar kokius metus, o nesimato, kad kas nors greitai pasikeistų,
Amerika panašės į buvusią bejėgę Vokietijos Weimar respubliką
(1919–1933), gal net ir į dabartinę Zimbabvės valstybę.
Paskutiniu metu tie pokyčiai mums net žadą užėmė. Pirmiausiai
išgirdome apie planuojamą pakeisti Amerikos jau ir taip
bizantinę pinigų sistemą. O kas tai įvykdys? Nagi, tie patys vagys,
kurie taip puikiai mokėjo sau kaupti milijardus dolerių įvairiomis savo
vagystėmis, išeikvojimais, apgavystėmis ir suktybėmis. Jie
nebuvo rinkti, bet tik naujosios JAV administracijos iš
oligarchų parinkti pareigūnai ar visokie „carai”, kurie
šykščiai ieško užvaldyti dar daugiau milijardų
dolerių. O Kongresas nelabai tam ir priešinasi, neskaitant vieno
kito politiko išreikšto pasipiktinimo. Palyginus su
amerikiečiais, mūsų (Rusijos) oligarchai būtų tik paprasčiausi
gatviniai užpuolikai.
Vėliau atėjo Obama potvarkis, nusodinęs „General Motors”
prezidentą. Taip, mielas skaitytojau, Amerikoje, išgirtoje
laisvos rinkos šalyje, Amerikos prezidentas kažkaip įsigijo
„teisę” pašalinti jam netinkamus privačių bendrovių
vadovus. Kaip tikras senovės Romos kenturionas, Obama gali pats sau
pasirinkti jam palankius sąmokslininkus. Obama, su savo parinktais
bendrininkais, dabar ruošiasi pertvarkyti visą Amerikos
automobilių pramonę. Aukštų valdininkų atlyginimai bus nustatomi
valstybės potvarkiais. Jei jam leistų, Obama pasistengtų pakeisti ne
tik Ameriką, bet ir visą pasaulį.
Vos tik prieš kelis mėnesius Rusijos ministras pirmininkas
Vladimir Putin perspėjo Obama ir buvusį Jungtinės Karalystės ministrą
pirmininką (1997–2007) Tony Blair neiti tik į pražūtį vedančiu
marksizmo keliu. Nors mes, rusai, nuo jo kentėjome daugiau nei 70 metų,
tuo keliu dabar nori eiti Amerika. Bet ką mes paiki nusigėrę ruseliai
galim žinoti, ir ne mums mokyti išdidžiuosius amerikiečius. Tegu
tie kvaili anglosaksai pasimoko iš savo pačių klaidų.
Keisčiausia, kai didelė Amerikos visuomenės dalis nelabai dėl viso to
jaudinasi ir nerodo jokio noro protestuoti. Demokratų valdomas
Kongresas jau ruošia įstatymus, kaip Amerikos Finansų
ministerija nustatys „tinkamas” aukštųjų valdininkų
algas, kaip jie vertins tarnautojų darbo kokybę, kaip bus nutariama
algas pakelti ir pridėti. Tai ypatingai propaguoja marksistiškai
nusistatęs senatorius (iš tikrųjų tik Kongreso narys – A.
V.) Barney Franks (D-MA), socialinis iškrypėlis, kiekviena proga
išdidžiai skelbiantis savo homoseksualumą. Bet ko stebėtis?
Modernioje Amerikoje į homoseksualumą jau nebežiūrima su panieka,
priešingai, tokia orientacija kartais yra giriama kaip moderni
dorybė.
Baigdamas, autorius perspėja ir rusus, investavusius į Amerikos
pramonę. „Baikite verslą su vis daugiau
‘raudonuojančia’ Amerika ir bėkite iš ten, kol dar
galima iš ten kai ką išgelbėti. Išdidus
amerikietis taps valstybės vergu net visiškai tam
nesipriešinęs, pasauliui vis girdamasis savo tariama
laisve.” O pasaulis tik juoksis, prisiminęs, kad Stalino laikais
ir rusai, dainuodami apie savo plačiąją tėvynę, tvirtino nežinoję kitos
tokios šalies, kur žmogus „taip laisvai kvėpuotų”...