Ar egzistavo naciška asmenybė?

ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS

Petras Katinas ,,Draugo” skiltyje (,,Keista tolerancija”, 2009 m. gegužės 6 d.) aprašė keistą toleranciją ir palygino du garsius asmenis – Alfred Rosenberg, Hitler Trečiojo Reicho ideologą, ir Victor Jerofejev, gerai žinomą rusų rašytoją. Savo išvadoje jis rašė, kad Niurnberge pakartas Rosenberg tebuvo kuklus viščiukas, palyginti su Jerofejev, nes pastarasis yra agresyvus.

Tai skaitydamas prisiminiau šių metų kovo mėn. ,,Monitor on Psychology” žurnale išspausdintą Nick Joyce straipsnį, kuriame aprašoma naciškos asmenybės paieška. To straipsnio turinys gali būti įdomus tokiomis temomis besidomintiems.

Pirmiausia, pripažįstama, kad Hermann Goering ir kitiems buvo daryti asmenybės pamatavimai naudojant Rorschach sukurtą metodą. Kitas klausimas, ką gauti rezultatai reiškia? Antrojo pasaulinio karo pabaigoje alijantai suėmė ir įkalino daug nacių vadovų, įskaitant Hermann Goering, Joachim von Ribbentrop, Rudolf Hess ir Albert Speer. Niurnbergo teisme alijantų vadovybė norėjo sužinoti areštuotų nacių asmenybių profilius. Jie pasirinko du amerikiečius – psichologą dr. Gustave Gilbert ir psichiatrą dr. Douglas Kelly, kad šie surinktų norimą informaciją naudojant tokius psichologinius instrumentus kaip Thematic Apperception, Rorschach rašalo dėmių ir Wechsler-Bellevue inteligencijos matavimo testus. Pastarasis buvo išverstas į vokiečių kalbą. Nors šių tyrimų rezultatai buvo mažai naudoti teismo procese, mokslininkai ieškojo atsakymų į klausimus, į kuriuos nėra iki galo atsakyta iki šių dienų. Ar naciai buvo blogi žmonės? O gal jie buvo tik eiliniai piliečiai, kurie atliko nežmoniškus veiksmus, nes taip jiems buvo įsakyta?

Visų pirma, abu daktarai priėjo prie išvados, kad visi apkaltintieji naciai, teisiškai žiūrint, buvo pilno proto. Tačiau jie savo surinktus rezultatus įvertino skirtingai ir juos vėliau paskelbė knygose. Dr. Gilbert savo knygoje ,,The Psychology of Dictatorship” (,,Diktatūros psichologija” 1950 m.) rašo, kad kaltinamieji sudarė tris skirtingas psichopatinės asmenybės rūšis, būtent: schizoidinę, narcisistinę ir paranoidinę. Atitinkama tų rūšių patologija atvedė prie jų nežmoniškų veiksmų. Dr. Gilbert teigė, kad naciai buvo užauginti kultūroje, kur didelis dėmesys buvo skiriamas autoritetui. Jam turėjo nusilenkti protavimas bei išmintingumas. Jis siūlė išvadą, kad, norint išvengti panašių akligatvių, demokratijos vadovai turėtų būti mokomi kritiškai mąstyti.

Savo knygoje ,,Twenty-two Cells in Nurenberg” (,,22 celės Niurnberge”, 1947 m.) dr. Kelly skelbė, kad kaltinamieji nebuvo psichiniai ligonys, nors kai kurie egzaminavimo metu rodė asmenybės sutrikimus. Jis perspėjo, kad naciško stiliaus valdžia būtų įmanoma ir Amerikoje, nes reikalo turima su ,,sociokultūrine liga”, o ne su vadų pamišimu ar išprotėjimu. Dr. Kelly buvo ypač sužavėtas Goering protavimo. Įdomu, kad 1958 m. dr. Kelly pats nusižudė prarydamas cianido (angliškai ,,cyanide”) nuodų piliulę. Jau būdamas kalėjime tokios pat mirties anksčiau susilaukė ir Goering.

Minėtiems daktarams leidžiant savo knygas, psichologė dr. Molly Harrower, garsi Rorschach asmenybės matavimo žinovė, sutelkė dešimtį tos srities specialistų, norėdama juos supažindinti su jau turima medžiaga. Tačiau nė vienas iš kviestųjų nesutiko savo nuomonės pareikšti. Po neseniai pasibaigusio karo ir holokausto žudynių mažai žmonių norėjo svarstyti galimybę, kad nacių vadovybė nebuvo patologiška.

Po trisdešimt metų ta pati dr. Harrower, manydama, kad politinis klimatas jau pasikeitęs, vis tiek norėjo objektyviai peržiūrėti jau turimus rezultatus. Eksperimentinėje situacijoje ji turimus nacių ir kitų žmonių rezultatus davė dešimčiai Rorschach žinovų. Buvo sudarytos keturios turimų rezultatų grupės. Dvejose grupėse buvo tik nacių rezultatai. Trečioje grupėje buvo iš dvasininkų gauti rezultatai, o ketvirtąją grupę sudarė iš pacientų gauti rezultatai. Specialistų teigimu, nacių atsakymuose nebuvo pastebėta nei panašumų, nei protinio sutrikimo ženklų. Padaryta išvada, kad nacių vadai nebuvo skirtingi nuo vidutinių amerikiečių.

Tačiau dr. Harrower gauti rezultatai nebuvo visų specialistų priimti. Skeptikai tuos pačius duomenis kitaip analizavo, kritikavo paties Rorschach testo pateikimo metodologiją, kalbos skirtumus, egzaminavusiųjų (laimėtojų) ir nusikaltėlių (pralaimėtojų) vaidmenų skirtumus.

Rezultatai ir toliau yra peržiūrimi ir svarstomi. Dr. Harrower sudaryta knyga ,,The Quest for the Nazi Personality” (,,Nacių asmenybės beieškant”), išleista 1995 m., t. y., 50 metų po karo pabaigos, parodo, kad nacių asmenybės paieška tebėra diskutuojama istorija ir psichologija tarp šia tema besidominčiųjų.