Medicinos
studentai stažuojasi Vilniaus universitetinėje ligoninėje. Nuotraukoje
studentai – Raimundas Kazlauskas iš Čikagos ir Karolina
Kličiūtė iš Ottawa, Kanados.
,,Labiau ir labiau save ateityje matau kaip daktarą”
Antroji Lietuvių išeivijos studentų stažuotės savaitė
DOVILAS BUKAUSKAS
Tik viena savaitė praėjo nuo paskutinio straipsnio, tačiau ji Lietuvių
išeivijos studentų stažuotės dalyviams buvo smagi ir įspūdinga.
Niūrus ir šlapias Vilniaus oras studentų veiklos nenustelbė.
Šią savaitę prie jau besistažuojančių studentų prisijungė du
nauji dalyviai – Aistis Juška iš JAV ir Livija
Jonaitytė iš Kanados. Aistis, tik atskridęs, jau pirmą dieną
pasinėrė į darbą, o Livijai teko vieną dieną palaukti. Aistis
studijuoja buhalteriją, o Livija – renginių ruošimą ir
planavimą.
Aistis nuo pirmos dienos patyrė nemažai įspūdžių. Teko prisitaikyti
prie Lietuvoje SIM kortelėmis pagrįstos nešiojamųjų telefonų
sistemos. Susitvarkęs telefoną, Vilniaus antikvariato centre pradėjo
darbą, kuriuo jis labai patenkintas. „Kadangi iki trečios dienos
neturėjau kompiuterio, skaičiau buhalterijos ir mokesčių vadovėlius
lietuvių kalba. Juos skaitydamas, pradėjau suprasti, kaip sukurti
tarptautiniai buhalterijos ir mokesčių standartai. Išmokau savo
sričiai skirtų naujų žodžių.”
Kitiems studentams irgi kaupiasi įspūdžiai ir profesinė patirtis.
Medicinos studentai, dirbantys Vilniaus universitetinėje ligoninėje,
kasdien stebi operacijas.
Karolina Kličiūtė, kanadietė medicinos studentė, gyrėsi, kad galėjo ne
tik stebėti operacijas, bet ir padiskutuoti su daktaru apie Lietuvos
medicinos sistemą. „Kadangi mokinuos ‘Minor in Social
Science of Health’, mes dažnai kalbame, kaip reikia plėsti
profilaktinę priežiūrą. Dr. Julius man pasakojo, kad Santariškių
ligoninėje yra prevencinės kardiologijos skyrius. Jis mano, kad buvo
kvailystė leisti pinigus tam, kad sveiki pacientai ateitų sužinoti, jog
jie sveiki. Dabar Kanadoje bandoma sukurti kuo įmanoma daugiau tokių
profilaktinių programų. Iš anksto sustabdyti problemas yra
tikrai pigiau, negu bandyti jas visas išgydyti.”
Algiui Kasniūnui, JAV medicinos studentui, paliko įspūdį ir ligoninės
dvasia, ir pačios operacijos. „Matome daug pacientų, ir senų, ir
jaunų, ir tikrai yra nuostabu matyti, kaip liga bei nelaimės gali žmogų
paveikti. Nors kartais gal sunku matyti žmones skausmuose, bet malonu
žinoti, kad daktarai gali kaip nors jiems padėti. Operacijų esame matę
jau visokių – navikų, kurie apima žmogaus kūną, bei sulaužytų
kaulų ir perplėštų sausgyslių gydymo.”
Raimundas Kazlauskas, JAV medicinos studentas, stebėjosi, kaip daktarai
stengėsi stažuotojams padėti ir išaiškinti.
„Daktarai mus priima ir bet kada, kai gali, sustoja
paaiškinti, kokia vyksta operacija, kokia ten kūno dalis, kaip
instrumentas veikia ir t. t.” Raimundui taip pat buvo įdomu
stebėti, kaip daktarai, neturintys naujausių medicininių technologijų,
vis vien gydo ligonius. „Man nuostabu, kaip daktarai dažnai turi
svarstyti ir diskutuoti, kad sugalvotų, kaip ligonį gydyti. Kasdien
labiau ir labiau save ateityje matau kaip daktarą.”
Taurui Stočkui teko proga išvažiuoti iš Vilniaus ir kartu
su kitais Lietuvos inžinieriais stebėti nusidėvėjusio tilto taisymą.
„Antradienį reikėjo anksti keltis ir eit į darbą. Mes tą dieną
važiavom dvi valandas į Saločius, 20 km į šiaurę nuo Panevėžio.
Tas (Dariaus ir Girėno) tiltas išsilaikė per Antrąjį pasaulinį
karą, bet buvo apgadintas. Buvo galima matyti dalis, kurios buvo
apšaudytos ar išsprogdintos. Buvo labai įdomu stebėti,
kaip tiltas yra taisomas, ir matyti, kaip statybos vyksta
Lietuvoje.”
Psichologijos studentui Arui Naručiui padidėjo darbo krūvis vaikų
namuose, bet daugėja ir darbo patirties. Mokyklai pasibaigus, į vaikų
namus atvyko naujų narių. „Vaikai dabar labai nori eiti į lauką,
tad mes jiems planuojame įvairius žaidimus ir veiklą. Visą savaitę rodę
gerą elgesį vaikai buvo leidžiami žaisti kėgliais, ir dauguma jų labai
laukė tos progos. Keletas vaikų išvažiavo šią savaitę,
bet kartu ir naujų atsirado. Mes stengiamės juos įtraukti į veiklą ir
padėti jiems bendrauti su kitais vaikais.”
Nepaisant to, kad Gintarei Radvilaitei darbas ne taip sklandžiai
sekėsi, ji vis tiek jaučiasi praturtinta patirtimi. Gintarė paliko savo
darbą vaiko teisės apsaugos įstaigoje, bet buvo iškart įdarbinta
dirbti našlaityne kartu su bendrastažuotoja Aista Kazlauskaite.
„Šiandien vienas iš mano mėgstamų berniukų buvo
įsūnytas. Jis buvo antras tos pačios motinos iš šio
našlaityno įsūnytas vaikas, tad buvo malonu matyti, kad jis
pateko į mylimą, užjaučiančią šeimą. Mes su Aista taip pat
turėjome progą stebėti fizinę terapiją. Vienam berniukui, Dariui, gydė
cerebrinį paralyžių, o dar vienerių metų nesulaukusiai mergytei Adelei
gydė širdį po operacijos.”
Net lietaus metu stažuotės dalyviams smagu ir įdomu dalyvauti
stažuotėse. Kai savo darbovietėse neužsiėmę, studentai
asmeniškai patiria, koks kasdieninis gyvenimas Lietuvos
sostinėje. Kai kurie studentai kasdien eina į prekybos centrus
„Maxima” arba „Ikiukas” nusipirkti maisto. Kiti
kasdien autobusais arba troleibusais važinėja į darbą kartu su
vietiniais lietuviais.
Inžinerijos
studentas Tauras Stočkus iš Los Angeles stažuojasi tiltų
inžinerijos įmonėje Vilniuje. Nuotraukoje: Tauras Stočkus prie tilto,
kurį jis padeda remontuoti Saločiuose.