,,Neringą nešame su savimi visą gyvenimą, 
nes Neringa mus išmokė to, kas svarbu”

AURELIJA TAMOŠIŪNAITĖ


Tai tik vienas iš daugelio šiltų atsiliepimų apie Neringą, šiemet švenčiančią 40 metų sukaktį. Kažin ar stovyklą 1969 metais įkūrusios Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienės seselės (toliau – Putnamo seselės – A.T.) galėjo pagalvoti, jog mokindamos vaikus, po daugelio metų mokys jau jų anūkus. Bėga metai, keičiasi kartos, tačiau vaikų ir suaugusiųjų balsai nenustoja skardenti Vermonto miškuose. Daugeliui jų – Neringa – neatsiejama gyvenimo dalis: vieta augti, bręsti ir brandinti draugystes. Apie Neringą – tokią, kokia ji buvo ir yra, ,,Draugui” papasakojo seselė Paulė Savickaitė, MVS ir buvusi Neringos vedėja Dana Grajauskaitė.

Neringos priešistorė

Nors Neringa buvo įkurta 1969 metais, jos pirmtake derėtų laikyti Putnamo seselių nuo 1944 m. pradėtą rengti mergaičių stovyklą ,,Immaculata”. Stovykla buvo surengta tik prieš metus vienuolių įsigytoje vienuolyno sodyboje, Putnam, CT. Ji truko 4 savaites, susirinko 30 mergaičių.

Tačiau, pasak seselės Paulės, greitai buvo pajausta, kad vienuolynas – ne vieta stovyklai. Taip 1949 m. pavasarį suvažiavime Putnam rėmėjai nutarė ieškoti tinkamesnės vietos. Be to, po 1949 m. iš Vokietijos pradėjo atvykti nauji lietuviai, stovykloje jau buvo daugiau nei 100 stovyklautojų, trūko vietos.

Naujos stovyklos vietos rimtai ieškota, daug kur vežiodavo kanauninkas Juozas Končius. Norėta rasti stovyklą kur nors tarp New York, New Jersey ir Pennsylvania valstijų, tačiau... arba vieta netinka, arba per plona kišenė.

,,Netoli Putnamo, prie ežerėlio nupirkome vieno lietuvio ūkelį, bet trūko pinigų statybai. Kažkas patarė ieškoti ‘parduodamų stovyklų’, o inžinierius Vytautas Izbickas nukreipė į Vermontą. Vermonte ir radome buvusią stovyklą, kuri subankrutavo per karą, kai benzino trūkumas nebeleido vaikų suvežti iš didžiųjų miestų. Patiko stovyklos vieta: labai privati ir uždara, nebus nepageidaujamų ‘svečių’ kaip Dainavoje”, – pasakojo seselė Paulė.

Atrodė, kad iškelti ,,Immaculata” stovyklą nebus sunku, nes Vermonte jau buvo atskirų namelių sistema, tik buvo būtina pastatyti naują modernią virtuvę ir tokius namelius, kad būtų galima priimti 120 stovyklautojų. Tačiau 1970 metais pasikeitė sanitarijos įstatymai, viską reikėjo naujai daryti. Taip, po 26 metų mergaičių stovyklos Putname, vaikų balsai suklegėjo žaliuose Vermonto kalnuose.

Jau Vermonte!

Pirmais metais stovykloms vadovavo ses. Paulė Savickaitė, tačiau kitais metais, seselei Paulei išvykus į Dainavą, vadovauti Neringos stovyklai buvo paskirta seselė Ignė Marijošiūtė. Danos Grajauskaitės teigimu, ses. Ignė daugiau nei 25 metus buvo (ir daug kam dar yra) Neringos siela ir širdis! ,,Ji išaugino atsakingus, kūrybingus ir nuoširdžius vadovus, kurie šeimyniškai prie visko dirba. Ji išvystė vadovavimo modelį, kuriame vadovai dirba bendromis jėgomis – jie ir tiesiogiai prižiūri vaikus, ir veda pamokėles, ir ruošia programas. Jos šūkis – ‘einam – darom’ – dar ir dabar skanduojamas Neringos stovykloje”, – taip apie ses. Ignės įnašą Neringai atsiliepė Dana.

Mažėjant seselių jėgoms ir didėjant ses. Ignės atsakomybėms (paskyrimas vadovauti Š. Amerikos provincijai ir daugėjantys darbai Lietuvoje), 1996 metais nuspręsta Neringą ,,inkorporuoti” kaip savarankišką ne pelno siekiančią organizaciją. Taip inkorporavus Neringą – pagrindinės stovyklos misijos gairės nepasikeitė, tačiau einamuosius sprendimus pavesta daryti Neringos Tarybai. Tarybą sudaro pasauliečiai kartu su seselių atstovėmis. Kasdieninius darbus ir administracinį darbą atlieka pilnu laiku dirbantis vedėjas (Executive Director). Pirmąja pasamdyta Neringos vedėja tapo Dana Grajauskaitė, šį darbą dirbusi beveik 7 metus. Nuo 2003 metų vedėjos darbą pasidalijo Vida Juodaitytė-Strazdienė ir Dainora Kupčinskaitė. ,,Šį rudenį Vida perduos Neringos vadovavimo deglą ilgametei stovyklautojai ir vadovei Reginai Kulbytei-Marino, kuri perims Vidos darbą ir dirbs kartu su nepailstančia Dainora, – pasakojo Dana. – Nors dabar yra pasamdyti žmonės, kuriems darbo niekada netrūksta, Neringa toliau gyvuoja ypatingai pasišventusių žmonių, kurie kas vasarą sukuria stovyklų programas, dirba su vaikais, paruošia lėšų telkimo vajus, triūsia stovyklos virtuvėje, rūpinasi ūkio reikalais, rašo straipsnius alumnų laikraštėliui ‘Skambutis’ ir kitų, dėka!”

Neringos dvasia – kokia ji?

Putnamo seselių organizuojamų stovyklų pagrindas – asmenybės ugdymas katalikiška dvasia. Ses. Paulės teigimu, stovyklos – tai viena iš priemonių, kaip nemokykliniu būdu auklėti jaunimą katalikiška-krikščioniška dvasia, o šiuo metu – mokyti ir lietuvių kalbos, istorijos, kultūros. Tačiau stovyklose vadovavo ir jas rengė ne tik seselės, bet ir kunigai, rašytojai, įvairių kitų sričių specialistai, visuomenininkai: rašytojas Bernardas Brazdžionis, kan. M. Vaitkus, Katryna Marijošienė ir kt.

Įvardyti, kuo Neringa skiriasi nuo kitų lietuviškų stovyklų, sunku. Seselė Paulė svarstė, jog galbūt Neringa bene vienintelė išlaikė esminius savo stovyklos bruožus per visą gyvavimo laiką. Kitur – keitėsi vadovybės, kito ir stovyklų dvasia. Dana Grajauskaitė mano, kad Neringa – tai vieta, kur stengiamasi sukurti aplinką, kurioje žmogus pilnai save išlietų – išlietų savo kūrybingumą, energiją, gėrį, jautrumą ir išmintį.

Neringos jubiliejinė šventė

Siekiant paminėti stovyklos 40 metų sukaktį, liepos 3–4 d. Neringos stovyklavietėje rengiama jubiliejinė šventė. Pasak Danos Grajauskaitės, vienos iš šventės organizatorių, ,,per 40 metų labai daug šūkių nuskanduota vėliavų aikštėje, kvadrato žaidimų žaista per sporto šventes, liaudies šokių šokta paviljone, šaudinių paveikslų sukurta meno namelyje, istorinių vaidinimų suvaidinta miške prie aukuro, maldų pasimelsta beržų šventovėje, driežiukų surasta ‘prūde’, dainų sudainuota prie laužo. Per gimtadienio šventę sukursime progą dalyviams prisiminti tas ypatingas stovyklavimo akimirkas. Programoje bus visko ‘neringietiško’ po truputį. Bus proga visiems ir vėl pasinerti į Neringos stovyklavimo kerus. Šventės trukmė – tiktai dvi dienos, tad bus labai įtempta programa.”

Kaip teigia jubiliejinės šventės rengėja – per šventę stovyklautojai neatostogaus, o ,,neringietiškai” stovyklaus.

Sveikiname Neringą su gimtadieniu ir linkime, kad šioje stovykloje toliau klestėtų Putnamo seselių įskiepyta dvasia, lietuviškumas, čia bręstų brandžios, meniškos prigimties asmenybės.

Trumpa Neringos istorija:

1969 – Nupirkta stovyklavietė Vermonte ir pakrikštyta ,,Neringos” vardu.

1970 – Suruoštos pirmosios stovyklos: lietuviškai kalbančios mergaitės stovyklavo tris savaites, o lietuvių kilmės mergaitės ir berniukai (angliškai kalbantys) bendrai stovyklavo dvi savaites. Stovyklautojai priimti nuo 7 iki 16 metų.

1971 – Prie stovyklų kalendoriaus prisidėjo dviejų savaičių berniukų stovykla.

1975 – Surengta nauja stovykla 17–25 metų jaunuoliams.

1982 – Pastatytas naujas pagrindinis pastatas, kuris pritaikytas gyventi žiemą, todėl pradėtos ruošti stovyklos jaunuoliams žiemos metu.

1985 – Surengta pirmoji lietuviškai kalbančiųjų jaunų šeimų stovykla.

1987 – Lietuviškai kalbančiųjų mergaičių ir berniukų stovyklos sujungtos į vieną bendrą stovyklą.

1989 – Rengiantis švęsti Neringos 20 gimtadienį, surengta pirmoji ,,alumnų” stovykla. Taip pat pastatyta ir palaiminta nauja koplyčia.

1994 – Surengta pirmoji lietuvių kilmės (angliškai kalbančiųjų) šeimų stovykla.

1996 – Neringa inkorporuota. Paskirta pirmoji Taryba ir pirmą kartą vadovauti Neringai pasamdyta pasaulietė.

2005 – Surengta pirmoji stovykla ,,Meno8dienos”, skirta suaugusiems puoselėti meniškus polinkius.

Stovyklautojų atsiliepimai:

,,Neringa – džiaugsmas. Neringa – vieta augti, bręsti ir sukurti draugystes visam gyvenimui. Neringa – primena Dievo palaimą.”

,,Neringoje atpažįstame savo talentus, kurių nemanėme, kad turime, ir įgauname drąsos nebijoti prieš kitus būti savimi. Išmokstame savarankiškumo, atsakomybės ir pareigingumo.”

„Neringoje įdomu susipažinti su iš skirtingų vietų bendraamžiais, kuriuos visus riša lietuviškumas. Per šias draugystes išmokstame apie kitų gyvenimus ir skirtingas lietuviškumo patirtis. Tokiu būdu geriau pažįstame save.”

„Neringa yra ta dvasia, kuri motyvuoja siekti tobulumo ir idealo. Juk Neringa pilna nurodymų į gėrį.”

„Neringą nešame su savimi visą gyvenimą, nes Neringa mus išmokė to, kas svarbu.”

„Nesvarbu, kur esi ar kas esi, žinai, kad Neringoje rasi draugų. Neringa priima visus atviromis rankomis. Neringa yra šeima.”

„Neringa – vieta, kur daug ko išmoksti. Išmoksti sportuoti, kurti meną, išmoksti apie Lietuvos istoriją. Bet, kas svarbiau, išmoksti, kaip bendradarbiauti, būti atsakingam, būti geram vadovui, būti dvasingam.”

„Neringoje visi mylimi. Kiekvienas, kuris atvyksta, žino, kad ji/jis yra mylimas.”

„Jaučiu, kad Neringa mane išaugino į tą žmogų, kuris esu.”

O ses. Ignė, atsižvelgusi į visai tai, sako: „Visad žinojau, kad visa tai yra pasiekta ne per mūsų darbą, bet per Dievo darbą per mus.” 

Seselė Paulė Savickaitė, MVS. Vida Juodaitytė-Strazdienė ir Dana Grajauskaitė.

Per 40 metų Neringoje daug kartų pakelta Lietuvos trispalvė.