Martynas Levickis: ,,Būti muzikantu yra palaima”

LORETA TIMUKIENĖ

Vasara mus lepina ne tik šiluma, bet ir įvairiausių renginių, pramogų gausa. Tie, kuriems patinka akordeonu atliekama klasikinė muzika, netrukus galės pasidžiaugti jauno muzikanto iš Lietuvos koncertu. Čikagoje nuo liepos 3 iki 5 d. viešės Martynas Levickis, daugelio respublikinių ir tarptautinių konkursų dalyvis ir laureatas. Jis koncertuos liepos 5 d., sekmadienį, 12:30 val. po pietų Pasaulio lietuvių centre, Lietuvių dailės muziejuje.

Šiuo metu Martynas studijuoja Karališkoje muzikos akademijoje Londone, prof. Owen Murray klasėje. Pažintis su akordeonu prasidėjo nuo trečių gyvenimo metų, bet mokytis pradėjo būdamas aštuonerių. Marytė Markevičienė buvo jo mokytoja nuo pat ugdymo pradžios iki 2008 m. pavasario. Dalyvauti įvairiuose konkursuose Lietuvoje ir užsienyje jis pradėjo būdamas 12 metų. Tai buvo respublikiniai ir tarptautiniai renginiai Lietuvoje, Italijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Estijoje, Baltarusijoje.

2004 m. tapo pirmuoju Lietuvos akordeonistu – Lietuvos Karalienės Mortos Premijos laureatu. Be to, yra keliskart apdovanotas LR prezidento Valdo Adamkaus, LR Seimo pirmininko, Šiaulių apskrities viršininko, Šiaulių savivaldybės ir konservatorijos premijomis. 2005 m. laimėjo Šiaulių miesto jaunojo menininko stipendiją.

Dalyvavo Šv. Kristupo festivalyje Vilniuje, Muzikinio kelto festivalyje Klaipėdoje, Tytuvėnų vasaros festivalyje, Ch. Frenkelio vilos festivalyje, akordeono festivalyje Palangoje, festivalyje „Linksmasis akordeonas” Šiauliuose ir kt. Martynas grojo kartu su Šiaulių konservatorijos ir Šiaulių miesto kameriniais orkestrais bei styginių kvintetu. Vienas svarbiausių įvykių – kvietimas groti kartu su Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kameriniu orkestru.

Martynas sėkmingai bendradarbiauja, plečiant klasikinio akordeono programą, su kompozitoriumi A. Bružu. 2007 m. kompozitorius sukūrė trijų dalių koncertą akordeonui, kameriniam orkestrui ir ksilofonui „Kalnų akmens nėriniai”. Martynui teko garbė šį didelės apimties kūrinį atlikti pasaulinės premjeros metu. 2009 m. Martynas paruošė ir pasaulinės premjeros metu London City University pristatė kompozitorės Samantha Jellett sukurtą pjesę „After the Fire”. Taip pat šiais metais dalyvavo projekte, kuriame kartu su sinfonietta orkestru atliko BBC muzikos kritiko Paul Morley eksperimentinį kūrinį ,,Eventually, As It Toward Paradise”. Pasirodymą nufilmavo BBC.

Martyno koncertinė veikla neapsiriboja vien soliniais pasirodymais. Jis aktyviai dalyvauja ir kamerinės muzikos ansamblių projektuose. Vienas sėkmingiausių – kamerinis ansamblis ,,GaMa” su Vilniaus M. K. Čiurlionio menų mokyklos smuikininke Gabriele Sližyte. Prieš keletą metų su bičiuliais Šiaulių konservatorijoje subūrė akordeonų kvintetą ,,AccoTeam”, kuris tapo labai mėgiamas ir yra kviečiamas dalyvauti įvairiuose festivaliuose, koncertuose. Martynas pats yra organizavęs muzikinius renginius „AccoMisija” (2007), „accoExperimentai” (2008), „AccoKalėdos” (2008). Visų renginių tikslas buvo populiarinti profesionalų akordeono meną ir keisti instrumento įvaizdį, panaudojant naujoviškas idėjas ir sukuriant muzikos ir teatro menų sintezę. Martynas ateityje turi ir daugiau siekių kurti panašius projektus ir ieškoti naujų žanrų, sugretinant šiuolaikinę akordeono muziką ir teatro ar net šokio elementus.

Jaunasis akordeonistas dalyvavo meistriškumo kursuose pas prof. Fridrich Lips (Rusija), prof. Matti Rantanen, prof. Joachim Pichura (Lenkija), prof. Nikolaj Sevriukov (Baltarusija), doc. Zitą Abromavičiūtę, prof. Raimondą Sviackevičių, prof. Eduardą Gabnį ir prof. Ričardą Sviackevičių. Taip pat yra įrašęs (bet vis dar neišleidęs) keletą baroko ir šiuolaikinių kompozicijų. Šiais metais vienos Londono kino bendrovės buvo pakviestas įrašyti garso takelį filmui ‚,Ladoo”. Taip pat grojo su BBC Concert Orchestra, atliekant K. Weil kūrinį ‚,Lost In the Stars”.

Nors akordeono meno žinių ir įgūdžių gilinimą tęsia Karališkoje Muzikos akademijoje Londone, vis dėlto Martynas baigęs studijas planuoja grįžti ir savo veiklą vystyti Lietuvoje. Daugiau apie šį jauną muziką galima sužinoti ir paklausyti jo atliekamos muzikos internetiniuose puslapiuose http://martynas levickis.skyrock.com, http://www. youtube.com/accomartin, http:// www. frype.lt/maracco.

Prieš atskrisdamas į Jungtines Valstijas Martynas sutiko atsakyti į keletą ,,Draugo” klausimų.

– Kas sumanė (ar pasiūlė) atvykti į Jungtines Valstijas? Kur teks koncertuoti?

– Kaip ir visi sumanymai mano trumpame gyvenimėlyje, taip ir šis gimė labai neplanuotai ir staiga. Keletas žmonių paskatino ir siūlė pagalbą, tačiau dėl vienų ar kitų priežasčių jiems nieko nepavyko, o mano sumanymas ir liko kyboti ore. Labai džiaugiuosi pažintimi su ponia Esti Fernandez, kuri daugiau nei prieš metus tiesiog rado mano grojimo įrašą internete ir panoro su manimi pabendrauti. O štai dabar Esti Fernandez ir David Schuehler dėka turiu nuostabią galimybę aplankyti Ameriką ir pristatyti savo atliekamą programą. Koncertą Pasaulio lietuvių centre padeda organizuoti LR Generalinis konsulatas Čikagoje. Koncertą St. Louis miesto lietuvių bendruomenei padeda surengti Danutė Lasky. Laukia labai įvairiapusis pasirodymas Memphis akordeono muzikos festivalyjekonkurse. Taip pat keletas neoficialių pasirodymų kamerinėje aplinkoje.

 – Ši kelionė į JAV bus pirmoji? Ko iš jos tikitės?

– Skraidyti tarp Londono, kuriame studijuoju, ir Lietuvos tapo įprasta ,,kelione namo”, o ši kelionė – ypatinga. Tai mano pirmoji kelionė į JAV ir apskritai tai mano pirmoji tokia tolima kelionė už Europos ribų. Negana to, tai kelionė su dideliais siekiais, kurie, tikiuosi, išsipildys. Amerika man neasocijuojasi su aukso kasykla, kur galima pasipelnyti. Man svarbiausia, kad žmonės manęs klausytųsi ir – girdėtų. Mano vienintelis didelis noras – būti išgirstam! Tai man svarbu ne tik kaip jaunam atlikėjui, bet būtent kaip akordeonistui. Man įdomu, kiek pasaulis pažįsta akordeoną – tokį, koks jis yra šiandien. Juk praeito šimtmečio pradžioje tai buvo instrumentas užstalės dainoms ir šokiams akompanuoti. Bet vis dėlto... pats W. A. Mozart svajojo apie tokį instrumentą kaip akordeonas – nešiojamą ir turintį garso išlaikymo galimybę. Gaila, bet jis tokio nesulaukė. O štai šiandieninis akordeonas skamba visų stilių ir žanrų garsais. Ir aš tuo didžiuojuosi, nes groti universaliu instrumentu yra privalumas.

 – Kodėl nuo pat mažens pasirinkote būtent akordeoną?

– Mano potraukis muzikai pasireiškė būnant vos 2 metų. Žiūrėjau televizorių, kur grojo pianistas, ir tai atvaizdavau pirštais barbendamas į stalą ir tvirtindamas ,,Aš goju” (dvimečio kalba). Nuo to viskas ir prasidėjo. Tik maža smulkmena, kad pianino niekada taip ir neturėjau, tačiau tarsi alternatyva atsirado akordeonas. Dabar tik džiaugiuosi, kad būtent akordeonas. Instrumentų turėjau gal 4 ar 5, kiekvieną dieną galėjau groti vis su kitu. Tai buvo gražūs metai, kai išeidavau į mišką krikštatėvių sodyboje ir grodavau, ir dainuodavau, dažnai sutikdavau svečius su maršu. Tai buvo pirmieji mano, kaip atlikėjo, įgūdžių pažinimai. Lengvabūdiškas savamokslinis muzikavimas ilgai netruko. Akordeono mokytoja Nijolė Daukšienė ,,rado” mane tuose miškuose ir rekomendavo mokytojai Marytei Markevičienei. Taigi nuo 8 metų pradėjau muzikos mokytis profesionaliai, o tai buvo nelengva... Dešimties metų patirtis besimokant Šiaulių konservatorijoje suteikė daug. Kartais juokauju, kad ten gimiau antrą kartą.

– Kaip sekasi studijos?

– Dabar jau metai, kai studijuoju Londono Karališkoje Muzikos akademijoje. Esu laimingas, turėdamas tokią galimybę būti čia, kur viskas ,,verda” aplinkui. Studijos sekasi gerai, bet man daug svarbiau visa veikla, kuria mes užsiimame čia. Vien per šiuos metus turėjau daug galimybių pasirodyti, pristatyti premjeras, eksperimentinius kūrinius, dalyvauti meistriškumo kursuose su žymiausiais pasaulio akordeonistais. Vienas iš paskutiniųjų koncertų – projektas su BBC Concert Orchestra, kur atlikau orkestrinę partiją. Koncertas vyko Queen Elizabeth Hall ir buvo transliuojamas per BBC Radio 3.

– Kas yra Jūsų, kaip akordeonisto, kelrodė žvaigždė?

– Mano kelrodė žvaigždė yra svajonė. O autoritetų ar dievaičių neturiu. Savotiškai dėl to džiaugiuosi, nes galiu gryninti savo paties stilių. Daug mokausi iš savo bičiulių akademijoje, šį poveikį tikrai jaučiu.

– Ko iš Jūsų reikalauja muzikanto kelias?

– Jei gali nebūti muzikantu – geriau nebūk. Toks suvokimas ateina vis labiau patiriant tikrąjį gyvenimo skonį ir spalvas. Aš nenusivylęs savo pasirinktu keliu. Vis dar veikia mano jaunatviškas maksimalizmas ir, duok Dieve, kad jis neišnyktų, nes tai vienintelis variklis. Būti muzikantu nėra lengva dėl daugelio priežasčių. Pirmiausia tai – savęs ir savo asmeninio gyvenimo aukojimas, pasišventimas. Tai nėra kančia, tik kartais pagalvoju, kad tai truputį susiaurina akiratį. Žmogus turi būti atviras viskam, o muzikantas turi būti visiškai atviras tik muzikai, kiti dalykai lieka ne tiek reikšmingi. Skųstis negaliu, pakanka laiko būnant devyniolikos ir pašėlti, ir ramiai laiką su draugais praleisti. Vis dėlto būti muzikantu yra palaima. Abejoju, ar kokia kita veikla man suteiktų tiek malonumo.

– Kokie sumanymai, planai laukia ateityje?

– Idėjos gimsta labai greitai, kartais per greitai, ne vietoje ir ne laiku. Jų yra daug, bet joms įgyvendinti reikia laiko ir pinigų. Bręstant didėja ir idėjų mastas ir, žinoma, jų sąmatos. Bet vis dėlto pirmiausia yra idėjos procesas, kuris nieko nekainuoja, o suteikia tiek pakylėjimo.

Kaip akordeonistui man svarbi tango tematika, kuri atrodo neišsemiama. Šiuo metu vystosi viena tokia tango idėja ir, kas svarbiausia, atsiranda žmonės šalia, kurie nori ir gali padėti. Labai traukia elektroninė muzika, kurioje patirties visai neturiu, bet norėčiau išbandyti ir esu įsitikinęs, kad sintezėje su akordeono garsais tai skambėtų nepakartojamai.