Prabudo mezgėjos genai
Amerikoje išleistoje mezgimo knygoje – ir lietuviški raštai
RAMUNĖ LAPAS
Mezgimas Lietuvos moterims – tarsi jų antroji prigimtis. Bent jau vyresnėms, t. y. toms, kurios daugiau ar
mažiau užgriebė tarybinės buities. Mokėjo megzti beveik visos, mėgo
– daugelis, nemažai tam turėjo talentą. Mezgimas buvo poilsio ir
atsipalaidavimo forma, tačiau svarbiausia – daugumai tai buvo
vienintelis prieinamas būdas originaliai ir gražiai apsirengti bei
aprengti savo vaikus, o kartas nuo karto dailiu rankų darbo megztiniu
pamylėti ir vyrą. Būta čia varžymosi (kuri gražiau!), bet ir patirtimi
dalintasi. Pvz., kone visuotine praktika tais deficito laikais tapo
fabrikinių kojinių ardymas (jos buvo mezgamos iš geros kokybės
vilnos arba pusvilnės ir buvo visai padorių spalvų). Nusipirkus keletą
porų vienodų, išardžius ir perplovus, kad vilna
išsilygintų, buvo galima megzti norimą daiktą.
Dabar įvairiausi verpalai Lietuvoje nebe deficitas. Deficitas galbūt
yra laikas, tad moterys mezga mažiau. Amerikoje šis užsiėmimas
– vos ne prabangos dalykas: siūlų krautuvės retenybė, kainuoja
jie daug (parduotuvėje nusipirksi daiktą žymiai pigiau), tad šis
pomėgis tarp Amerikos moterų retas, o mezgimas (taip pat mokymas,
rašymas apie jį), kaip pragyvenimo šaltinis, – dar
retesnis. Amerikos lietuvaitė Donna Druchunas (jos tėvelis buvo
lietuvis) šia prasme – tikra balta varna. Arba, kaip
sakoma šiame krašte, ir šiame kontekste iš
tikrųjų labiau tinka, – juoda avis.
Donna Druchunas gimė New York mieste, bet augo, kaip dauguma mergaičių
Lietuvoje, mokydamasi rankdarbių. Iš mamos ir močiučių ji
išmoko megzti, nerti, siūti, siuvinėti, rišti kilimą.
Prieš dešimtmetį ji sugrįžo prie šio pomėgio, o
prieš tai 20 metų atidavė darbui įvairiose įstaigose, didelėse
ir mažose, kaip rašytoja, modelių kūrėja, kūrybinių projektų
vadybininkė. Bet, matyt, mezgėjos genai nedavė jai ramybės, ir Donna
nutarė jeigu ne visais 180, tai bent jau 90 laipsniu pakeisti savo
karjerą. Šiuo metu ji gyvena Colorado valstijoje, Rocky
Mountains kalnų papėdėje, su vyru ir dviem katinais, mezga, moko
mezgimo, rašo apie mezgimą į žurnalus, tyrinėja įvairių
kraštų tradicijas ir savo žinias sudeda į knygas.
Per pastaruosius dešimt metų Donna išmoko ir naujų dalykų
– ne tik prisiminė senus įgūdžius. Ji pati dažo vilną, net
išmoko verpti. 2004 metais ji lankėsi Alaska valstijoje, kur
susipažino su vietinėmis kiauraraščių mezgimo tradicijomis.
Ši patirtis suteikė jai galimybę parašyti knygą ,,Arctic
Lace”. 2007-aisiais ji nuvažiavo į Lietuvą, kad pati pamatytų,
kokie yra lietuviški mezgimo raštai ir ypatumai. Po
šios kelionės gimė knyga ,,Ethnic Knitting Discovery”,
kurios viena dalis skirta būtent lietuviškiems raštų
motyvams ir mezgimo būdui, o kitos dvi – Islandijos ir Airijos
specifikai. Kiek anksčiau pasirodžiusioje panašioje knygoje
supažindinama su kitų Europos šalių – Olandijos, Danijos,
Norvegijos, o taip pat Andų mezgimo tradicijomis. Dar vieną savo knygą
Donna yra skyrusi katytėms ir jų šeimininkėms, ji vadinasi
,,Kitty Knits”. Įdomu bus sulaukti jos memuarų (jie šiuo
metu rašomi), daugiau sužinoti apie autorės kilmę, auklėjimą,
brendimą. Ir, žinoma, meilę mezgimui.
Donna – prityrusi žurnalistė. Anksčiau rašiusi įvairiomis
temomis, nuo 1998-tųjų ji susitelkė tik ties savo pomėgiu. Jos
straipsniai nuolat pasirodo populiariuose mezgimo žurnaluose.
Prityrusioms ar net pradedančioms mezgėjoms vertėtų pasidomėti jos
rašiniais: ,,American Knitted Rugs” (,,Interweave
Knits”, 2005 m. pavasario nr.), ,,Mission of Crochet”
(,,Piecework”, 2005 m. žiemos nr.), ,,Knitting with Hemp”
(,,INKnitters”, 2004 m. rudens nr.), ,,Knitting with Pot Handles
is Not for Sissies” (,,Piecework”, 2004 m. vasaros nr.),
,,The Twisted Purl” (,,INKnitters”, 2004 m. vasaros nr.),
,,A Dye Party: Easy Projects with Natural Dyes” (,,Fibre
Focus”, 2004 m. pavasario nr.), ,,Exotic Fibers for
Knitters” (,,Interweave Knits”, 2003 m. rudens nr.), ,,Spun
by a Mule: an oldfashion yarn for modern knitters”
(,,INKnitters”, 2003 m. vasaros nr.), ,,Have you any Organic
Wool? (,,Fiber Focus”, 2002 m. vasaros nr.), ,,Honey, I Shrunk
the...” (,,Family Circle Easy Knitting”, 2002 m. rudens
nr.), ,,Japanese Indigo: Gardening and Dyeing in Northern
Climates” (,,Fiber Focus”, 2002 m. žiemos nr.). Visi jos
straipsniai lengvai skaitomi, net jei mezgėjos anglų kalbos žinios
nedidelės.
Naujausios,
tik prieš porą mėnesių rinkoje pasirodžiusios savo knygos
,,Ethnic Knitting Exploration: Lithuania, Iceland, and Ireland”
pratarmėje autorė pasakoja, kaip ji susidomėjo lietuvių tautiniais
mezgimo raštais. Kartą internete Donna užtiko knygą apie
lietuvišką mezgimą. Deja, pardavėjas (matyt, Lietuvoje) nemokėjo
angliškai ir negalėjo atsakyti į ją dominusius klausimus. Taigi,
nors Donnos norai buvo geri, knygos ji nenupirko. Vėliau ta pati knyga
pasirodė populiariame internetiniame aukcione ,,Ebay”. Donna
užgniaužusi laikė kvapą, ar nepermuš kas nors jos pasiūlymo
varžytinių pabaigoje? Laimei, taip neatsitiko, ir po dviejų savaičių ją
pasiekė išsvajotoji knyga. Tai buvo Reginos Merkienės
,,Lietuvininkų pirštinės: Kultūrų kryžkelėje”. (Visoje
Donnos knygoje šis pavadinimas rašomas taisyklingai su
lietuvišku šriftu – pagarba autorei ir leidyklai,
nes tai nebūdinga angliškiems leidiniams.). Donnai tai buvo
didelis atradimas, nes jai nebuvo žinomos kitos knygos apie
lietuvišką mezgimą. Nors jų, žinoma, yra. Kad ir Z. Morkūnaitės
„500 raštų nėrimui vąšeliu, mezgimui virbalais,
siuvinėjimui kryželiu”, išleista 1993 m. Kaune ar O.
Klikūnaitės ,,Rankdarbiai”, išleista 1959 m. Vilniuje. R.
Merkienės knygos dėka D. Druchunas galėjo pradėti gilintis į senas
lietuviškas mezgimo tradicijas.
Knygoje ,,Ethnic Knitting Exploration: Lithuania, Iceland, and
Ireland” nerasite daugybės spalvingų nuotraukų ir pavyzdžių, ką
galima nusimegzti. Vietoj to siūlomai keli ,,projektai” ir
žingsnis po žingsnio aiškinama, kaip juos įgyvendinti.
Pagrindinis dėmesys čia skiriamas autentikai: koks spalvų derinys ar
raštas būdingas lietuviškai pirštinei,
airiškai pelerinai, koks mezgimo būdas ar forma –
islandiškam megztiniui.
Šiuo metu Donna yra išvykusi į Europą, kur ji susitinka
su kolegėmis mezgėjomis, dalyvauja Woolfest festivalyje Anglijoje,
kuriame pristatomi geriausi verpalai, verpimo rateliai, mezginiai,
mezgimo įrankiai. Po to jos planuose – porą savaičių praleisti
Lietuvoje. Kas žino, gal po šios viešnagės gims dar viena
knyga apie turtingas lietuviškas mezgimo tradicijas? O kol kas
norintys įsigyti Donnos knygų, gali apsilankyti jos leidėjo
internetinėje svetainėje adresu: www.nomadpress.com. Tai puiki dovana
bet kokia proga!