Garsiai ir išdidžiai pareiškime, kad Lietuvai – 1000 metų!
DALIA CIDZIKAITÈ
Apie jūrą ir jūrininkus yra sukurta daug šmaikščių posakių. Bet turbūt dar niekas nesugalvojo tokio: ,,Kuo
ilgiau jūreivis yra jūroje, tuo daugiau gerų sumanymų jo galvoje
gimsta.” Būtent taip jaučiasi šiuo metu jau Atlantą
perplaukusio ir Europos krantus pasiekusio ,,Tūkstantmečio
odisėjos” laivo ,,Ambersail” buriuotojai, kurie užsibrėžė
Lietuvos vardo 1000-mečio jubiliejų paminėti apiplaukdami aplink
pasaulį ir aplankydami jų kelyje gyvenančias 26 lietuvių bendruomenes 5
žemynuose. Apie projekto sumanymą, jo įgyvendinimą ir pakeliui gimusius
naujus projektus mums papasakojo vienas iš „Tūkstantmečio
odisėjos” sumanytojų, pats buriavęs poroje „Odisėjos”
atkarpų, balandžio mėnesį Čikagoje apsilankęs Paulius Kovas.
Kaip buriuotojai paminės Lietuvos vardo 1000–metį?
Sumanymas išsirengti į vienerių metų kelionę aplink pasaulį
laivu kilo jachtų klubo „Ambersail” valdybos pirmininko
galvoje. 2008 m. kovo mėn. per buriuotojų ir laivų savininkų
suvažiavimą Klaipėdoje kilo klausimas: kaip buriuotojai paminės
1000–metį? P. Kovas sakė, jog gal viskas būtų ir užmiršta,
jei ne jo draugas Raimundas Daubaras, kurį prieš 8 metus jis
įtraukė į buriavimą. ,,Jis sako: žinai, padarom. Tik pasakyk, su kokia
jachta”, – pasakojo redakcijoje apsilankęs svečias. Tad P.
Kovo užduotis buvo išrinkti laivą, su kuriuo jie galėtų per 9
mėn. apiplaukti pasaulį. Buvo pasirinkta lenktyninė jachta
,,Volvo-60” – laivas, skirtas plaukti mėnesiais su 12
žmonių komanda.
Tokio laivo Lietuvoje dar nėra buvę
Laivas buvo nupirktas 2008 m. gegužės gale, išbandytas
Italijoje, o per Jonines atgabentas į Lietuvą. Prasidėjo remonto
darbai, lygiagrečiai pradėtos rinkti įgulos, mat norėta, kad kuo
daugiau Lietuvos buriuotojų galėtų dalyvauti šiame projekte.
Kelionę aplink pasaulį padalijo į 11 etapų, buvo išrinkta 11
kapitonų, paskelbta vieša registracija. Pirmosios
užsiregistravusios įgulos dalyvavo „Baltic Sprint Cup”
varžybose, kurios buvo tikras praktinis pasiruošimas
prieš būsimą ilgą ir nelengvą kelionę. Pasak P. Kovo, tokio
laivo Lietuvoje dar nėra buvę, todėl ir plaukimo praktikos su tokiais
dideliais laivais neturėta. Pašnekovas prisiminė, jog visi labai
stebėjosi, kaip gerai tose varžybose jiems sekėsi. Nors pirmos vietos
nelaimėjo, bet 2–3 vietas pavyko užimti.
Grįžus į Lietuvą laivas buvo ruošiamas toliau: siuvamos naujos
burės, Švedijoje perkama aparatūra, palydovinis ryšys,
gelbėjimosi plaustai. Savo kelionę aplink pasaulį baiginėjančiame laive
,,Ambersail” yra 4 kompiuteriai, navigacinis-metereologinis
buitinis susirašinėjimas, visi kompiuteriai gali vienas kitą
dubliuoti. Laive, stiebo gale, taip pat įrengtos profesionaliose
lenktynėse naudojamos kameros, kurios bet kuriuo metu gali filmuoti
viską, kas vyksta. Yra ir naktinė kamera.
Buriuotojų sumanymas – lyg sniego gniūžtė
Plėtojant projektą vis gimdavo naujų idėjų. P. Kovas juokavo, jog sulig
kiekviena diena jų sumanymas lipdėsi lyg ta sniego gniūžtė, o dabar,
atrodo, rieda visai neblogas sniego kamuolys. Kad plaukimas aplink
pasaulį nebūtų dykas, buriuotojai sugalvojo aplankyti kuo daugiau
lietuvių bendruomenių. Ir ne tik aplankyti vardan aplankymo, bet ir
kviesti juos į 1000–mečio minėjimą. Todėl jie kreipėsi į Lietuvos
Respublikos prezidentą Valdą Adamkų, kuris apsidžiaugė tokiu
nevalstybiniu sumanymu ir įteikė buriuotojams savo 40 kv. metrų
prezidentinę vėliavą, kuri keliauja kartu su ,,Ambersail”, ir
laišką. Laiške Adamkus kviečia visus tautiečius
švęsti Lietuvos vardo 1000–metį, jis yra įteikiamas
kiekvienai bendruomenei, kur sustoja laivas.
Labai prasmingos ir gražios akimirkos
Čikaga nėra prie jūros ir ,,Ambersail” čia negalėjo atplaukti.
Tačiau šiame mieste ir jo apylinkėse gyvena didžiausia lietuvių
bendruomenė pasaulyje, ir, laimingu sutapimu, tą pačią dieną, kai
laivas lankėsi pas New York lietuvius, Pasaulio lietuvių centre,
Lemonte, per Atvelykio pietus, P. Kovas per JAV LB Vidurio vakarų
apygardos pirmininkę Aušrelę Sakalaitę įteikė laišką
Čikagos lietuviams.
Panašių malonių sutapimų buriuotojų kelyje buvo ne vienas. P.
Kovas prisiminė Sydney miestą, kur laivas į uostą atplaukė prieš
Naujuosius metus, o ten, pasirodo, vyko Australijos lietuvių dienos,
vyko naujametinis pokylis, į kurį buvo suvažiavę apie 800–900
žmonių. Buriuotojas tokius nutikimus laiko labai prasmingomis ir
gražiomis akimirkomis.
,,Odė Lietuvai” ir trečias – paskutinis sumanymas
Bet
tai ne viskas. Kitas sumanymas, gimęs jūros mylėtojų galvose, buvo
pavadintas „Ode Lietuvai”. Jie išleido atvirukų
seriją su įsimintinomis Lietuvai datomis (pvz., Dariaus ir Girėno
skrydis per Atlantą; Baltijos kelias; jų pačių laivas), o kitoje pusėje
užrašė: „Aš didžiuojuosi Lietuva, nes...”
,,Mes retai tai pasakome, retai žodžiu įprasminame, kodėl didžiuojamės
Lietuva, tomis šaknimis, – sakė P. Kovas. – Ir tai
galbūt net svarbiau išeivijai, nes, kiek man teko pačiam
patirti, ten gyvena jau trečia, ketvirta lietuvių karta. Kai kurie
nekalba lietuviškai, bet dainuoja ir šoka
lietuviškus šokius ir dainas. Ir gieda tautinę
giesmę.” Pašnekovas prisiminė, kaip visur, kur juos
sutikdavo, lietuviai dainuodavo ,,Tautišką giesmę” su
ašaromis akyse: Pietų Amerikoje, Australijoje, Pietų Afrikos
Respublikoje... Ten lietuviai buriuotojai buvo tikri svečiai, ne taip
dažnai užklystantys į tuos kraštus.
Bet ir to buriuotojams neužteko. Jiems gimė trečias sumanymas. Pamatę,
kaip, su kokiu jausmu yra giedama ,,Tautiška giesmė”,
buriuotojai, pasak P. Kovo, nusprendė padaryti tai, ko pasaulis dar
nėra padaręs – kad visa tauta, nesvarbu, kokiam kampely yra,
vienu metu, Lietuvos laiku 9 val. vakaro, giedotų ,,Tautišką
giesmę”.
Pirma teigiama žinia apie Lietuvą po 19 metų
P. Kovas sakė, jog jie nesitikėjo tokios savo kelionės sėkmės. Vietoj 4
metų laivas – nuo sumanymo iki išplaukimo – buvo
paruoštas per pusmetį, beje, vien tik savanorių komandos.
Nelaukė ir tokio žiniasklaidos tų vietų, kuriose lankėsi, dėmesio.
Pavyzdžiui, Australijoje, nors ir buvo Kalėdų metas, abu valstybiniai
TV kanalai padarė 3 min. reportažus. Kaip vietos lietuviai sakė, tai
buvo pirmasis teigiamas reportažas po to, kai prieš 19 metų per
Australijos TV buvo parodyta apie Lietuvos nepriklausomybę. ,,Vadinasi,
tikrai ne be reikalo plaukėme, ne vien dėl tų lietuvių, bet ir dėl
pačios Lietuvos vardo garsinimo, – savo įspūdžiais dalijosi
buriuotojas. – Tada, kai apie Lietuvą yra kalbama gerai, ir
patiems lietuviams negėda pasakyti, kad jų šaknys yra
lietuviškos. Tuomet ateina pasididžiavimo jausmas.”
Plaukimas be audros – ne plaukimas
Pats P. Kovas jau plaukė dvi ,,Tūkstantmečio odisėjos” atkarpas.
Paklaustas apie asmeninius išgyvenimus, jis sakė, kad jam, kaip
buriuotojui, kuris buriuoja nuo vaikystės, kaip ir kiekvienam kitam
jūreiviui, apiplaukti aplink pasaulį buvo viso jo gyvenimo svajonė.
,,Kai rinkausi etapą, buvo galima rinktis arba Indijos, arba Ramųjį
vandenyną. Aš pasirinkau Indijos, nes tikimybė pakliūti į audrą
buvo pakankamai didelė, – sakė Kovas. – Man plaukimas be
audros – ne plaukimas. Paprastas angliškas minkštas
pasiplaukiojimas nevilioja.” Vienos audros P. Kovui ir jo įgulai
išvengti nepavyko. Tai buvo 8 metrų bangos, pradėjusios lūžinėti
atvirame vandenyne. Laivas čiuožė 30 mylių greičiu ir taip lėkta 12
val. ,,Niekad gyvenime to turbūt daugiau nepatirsiu”, –
prisipažino P. Kovas.
Į Lietuvą, Klaipėdą, ,,Ambersail” planuoja sugrįžti liepos 5 d.,
Valstybės (Mindaugo karūnavimo) dienos išvakarėse, kur
buriuotojai drauge su viso pasaulio lietuviais 9 val. vakare (Lietuvos
laiku), 1 val. p. p. (Čikagos laiku) giedos ,,Tautišką
giesmę”. ,,Tokiu būdu garsiai ir išdidžiai pasauliui
pranešime, kad Lietuvai jau 1000 metų,” – sakoma
buriuotojų kvietime. „Tūkstantmečio odisėjos” vadovas
Daubaras įsitikinęs, jog ,,tai bus mūsų visų duoklė istorijai, mūsų
tautai ir palikimas ateities kartoms.”